algos

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Pandemijos įkarštyje ligonius gelbėjantiems medikams premjeras žarstėsi pažadais – skubiai padidinti atlyginimus. Planuotą algų padidinimą rudenį esą paskubino ir atlyginimai medikams turi būti didesni jau už balandį. Tačiau gydytojai stebisi, ar Vyriausybės pažadai nebuvo balandžio 1-osios pokštas, mat papildomų pinigų algoms niekas neduoda. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltę meta ligoninių vadovams.

Tel Avivo „Maccabi“ nusprendė sustabdyti žaidėjų kontraktus ir bent jau kurį laiką bemokės jiems atlyginimų. Skelbiama, kad taip „Maccabi“ elgsis iki tol, kol Eurolyga ir žaidėjų asociacija nepriims sprendimo dėl algų mokėjimo procento. „Vis dar vyksta kalbos tarp Eurolygos ir žaidėjų asociacijos, tačiau sprendimo vis dar nėra. Kol taip bus, kontraktai yra sustabdyti. Apgailestaujame, kad reikia žengti tokį ekstremalų žingsnį, tačiau dėl šios situacijos nekalta nė viena pusė.

Pasaulinė koronaviruso pandemija sustabdė ne tik sporto čempionatus, bet ir sportininkų atlyginimų kilimą. Atvirkščiai, dabar žymūs sportininkai uždirbs mažiau, nei iki šiol. Madrido „Real“ krepšininkai sutiko susimažinti atlyginimą, skelbiama ispanų žiniasklaidoje. „Real“ krepšininkų sezoniniai atlyginimai sumažės apie 20 proc., o tai lygu maždaug 6,5 milijono eurų papildomų pajamų pačiam klubui.

Antradienį Seime vėl grįžta prie klausimo dėl pavojingomis sąlygomis dirbančių sveikatos priežiūros specialistų priedų. Parlamentarai vakarinio posėdžio metu vienbalsiai pritarė siūlymui juos skirti COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems darbuotojams, tačiau jų dydį įvertinti pagal sąlygų pavojingumo lygį.  Pritarta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbantys ypač pavojingomis sąlygomis, infekcijos židiniuose, gautų nuo 60 iki 100 proc.

Seime antradienio vakarą po parlamentarų ginčų ir nesutarimų įstrigo sprendimas mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. Medikų bendruomenės nariai pasipiktino tokiu politikų elgesiu ir jiems negailėjo karčių žodžių. Pasak medikų, jie liko absurdiško politikavimo įkaitais, o kai kurie jų net pradėti laikyti antrarūšiais. „Šiandien ryte prezidentas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė nuomonę.

Europos krepšininkų jautriai priimti svarstymai apie algų sumažinimą koronaviruso epidemijos metu, panašu, neaplenks ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA). Ši vis dar gyvena nežinomybėje dėl savo ateities, tačiau vis realesniu tampa variantas sezoną pratęsti nuo atkrintamųjų. Tai reikštų, kad krepšininkai lieka nesužaidę 15–19 numatytų susitikimų.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Yra ir geresnių žinių. Šį kartą jos – apie istorinį Lietuvos pasiekimą finansų srityje. Pirmą kartą per 30 metų Lietuvai suteiktas aukštas – A plius – ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai reiškia, kad Lietuva skolintis galės gerokai pigiau nei anksčiau ir taip sutaupys šimtus milijonų eurų per metus. Ekonomistai aiškina, kad naudą dėl to pajus ir paprasti piliečiai, žinoma, jeigu valdžia gebės tinkamai perskirstyti pinigus.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės, rašoma pranešime spaudai.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai. Lazdijų rajono Stebulių kaimo mokykloje mokosi 47 mokiniai. Tiesa, šiuo metu čia pamokos nevyksta.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visai neseniai pasirodė atlyginimų tyrimo rezultatai, kurie rodo įvairias rinkos tendencijas. Buvo stebima, kiek per penkerius metus kito įvairių profesijų atlyginimai. Pasirodo, kad tendencijos nekinta ir mažiausius atlyginimus gauna nekvalifikuota darbo jėga.  Kokiose srityse sparčiausiai kilo atlyginimai per pastarąjį penkmetį TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Dar pasitinkant Naujuosius ministerijos savo darbuotojus pamalonino pinigais – kai kuriems padidino algas, išmokėjo vienkartinius priedus. Iš keturiolikos ministerijų dosniausios savo darbuotojams pernai buvo keturios. Štai Energetikos ministerijoje atlyginimų vidurkis lapkritį padidėjo kone dvigubai palyginti su spaliu. Ministerijų atstovai tikina, kad darbuotojai piniginėmis išmokomis pamaloninti už reikšmingus rezultatus ir ypatingus darbus.

Ginčuose ir diskusijose įstrigusi etatinio mokytojų apmokėjimo sistema toliau kursto aistras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar ginčijasi su pedagogų profsąjungomis. Mat mokytojai piktinasi tapę direktorių įkaitais. Esą mokyklų vadovai etatus konstruoja, kaip nori: už tą patį darbą savo nuožiūra vieniems pedagogams moka didesnius, kitiems mažesnius atlyginimus. Pasipiktinimas etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema prasidėjo nuo pat jos įvedimo 2018-aisiais.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Valstybinė mokesčių inspekcija žada, kad jų dėmesio šiais metais sulauks odontologai, kurie iki šiol ant popieriaus uždirba mažiau nei kasininkai ar valytojai – kai kurie oficialiai gauna tik porą šimtų eurų per mėnesį siekiančią algą. Problemos mastas paaiškėjo po nevyriausybininkų paviešinto tyrimo.

Didžiausius vidutinius atlyginimus Lietuvoje 2018 metais mokėjo užsienio kapitalo įmonės – jų darbuotojai uždirbo vidutiniškai 1662 eurus prieš mokesčius – 52 proc. daugiau negu šalies vidurkis (1093 eurų), rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) apžvalga.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo vasario mėn. 1 d. didės 12 proc., rašoma bendrovės pranešime. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų.  Pvz.

Ar lietuvius galime vadinti turtingais? Štai šalies komerciniuose bankuose gyventojų laikomi indėliai siekia rekordines sumas. O per pastaruosius metus lietuviai vis dažniau įsigyja ir naujus keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius automobilius. Ekonomistai tikina, kad indėliai bankuose ir į skolą perkami automobiliai neatspindi tikrosios gyventojų finansinės situacijos. Arti 30 tūkst.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

Nuo samdomų darbuotojų ar valstybės tarnautojų iki vykdančių individualią veiklą – daugeliui gyventojų 2020 m. keičiasi įvairūs mokesčiai ir kiti dydžiai. Neapmokestinamas pajamų dydis nuo metų pradžios didėja 50 eurų iki 350 eurų. Tokiai sumai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pusšimčiu eurų didėja ir minimali mėnesinė alga iki 607 eurų. Dėl šių pakeitimų darbuotojams, kurie uždirbs iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, alga į rankas turėtų padidėti apie 10 eurų.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį paprašė ugniagesių gelbėtojų dar kantriai palaukti algų kilimo. Taip jis kalbėjo antradienį Seime nepavykus numatyti ugniagesiams papildomų 9,8 mln. eurų kitų metų valstybės biudžete, o profsąjungai žadant tęsti protestus. „Aš noriu paprašyti jų kantrybės. Aš suprantu, kad lūkesčiai ir noras yra“, – žurnalistams Vilniuje sakė S. Skvernelis.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai kartu su studentais pirmadienį sostinės miesto centre surengė nevilties kupiną performansą. Riksmu į niekur menininkai reiškė savo nepasitenkinimą esamomis algomis ir požiūriu į menininkus. Esą iš gaunamų pinigų oriai išgyventi neįmanoma, o valdžios požiūris į kultūrą ir jos darbuotojus – niekinis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sutaupytos lėšos – beveik 1,5 mln. eurų – bus skirtos gydytojams rezidentams kaip vienkartinės išmokos. Jomis visų rezidentų – tiek jaunesniųjų, tiek vyresniųjų – sąskaitos turėtų pasipildyti jau artimiausiomis dienomis. Vienkartines išmokas, sieksiančias apie 860 eurų, gydytojams rezidentams perves gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai dirba.

Kol Seime kunkuliuoja aistros dėl premjero Sauliaus Skvernelio kelio, o žiniasklaida skaičiuoja kas sumokėjo už kokią vakarienę ar išnuomojo tarnybinį butą, valstybinės institucijos ir valdininkai patyliukais skirsto šimtus milijonų eurų įvairiausiems investiciniams projektams. Dėl šimtamilijoninių užsakymų  statybininkams, kelių ir geležinkelių, dujotiekių tiesėjams skaidriais ir korupciniais metodais kaunasi verslininkai.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą. Kur bus ieškoma pinigų finansų ministerija neatskleidžia. Diplomų už ačiū dalinimo akcija iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Aiškėja, kokio algų padidėjimo nuo sausio gali tikėtis pareigūnai ir valstybės tarnautojai. Ir kitąmet uždarbį lemiantis bazinis dydis prieškrizinio lygio dar nepasieks – jis didės vos trimis eurais. Tad vidutinius atlyginimus gaunantieji gaus keliolika eurų daugiau. Tai net dvigubai mažiau nei kitąmet bus pridėta tiems, kurie uždirba minimalią algą. Na, o daugiausiai algos didės politikams ir teisėjams.

Šimtai mokyklų, darželių ir aukštųjų mokyklų ketvirtadienį dalyvavo įspėjamajame pedagogų streike. Kol nevyko pamokos, vieni vaikai klasėse ruošė namų darbus, antri mokykloje filmus. Beje, buvo ir tokių mokinių, kurie kartu su savo streikuojančiais mokytojais meldėsi mišiose, kad tik pedagogų reikalavimus Vyriausybė išgirstų.  O valdantys politikai nesiliauja kartoti, kad visi anksčiau duoti pažadai pedagogams bus ištesėti.

Protesto akcijų Lietuvoje netruks ir trečiadienį: į patį Vilniaus centrą link Seimo žada išvažiuoti vilkikų vairuotojai, o po Vyriausybės langais streikuos dėstytojai. Ketvirtadienį savo porciją įspėjamojo streiko pateiks pedagogai mokyklose bei darželių auklėtojos. Profesinės sąjungos piktinasi, kad valdžia neranda prisižadėtų pinigų pedagogų algoms, todėl streiką mato kaip vienintelę išeitį.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

Savivaldybėms priklausančių ugniagesių gelbėtojų, panašu, kad laukia itin skurdžios Kalėdos. Iš biudžeto šiemet jie gavo beveik trimis milijonais mažiau, nei buvo numatyta, tad ugniagesiams šį gruodį algos mokėti nebeliko iš ko.

Ir medikai, ir mokytojai, ir dėstytojai šiomis savaitėmis daug skaičiuoja ir kraupsta: iš biudžeto pinigų gyvenantys specialistai moto, kiek jiems kitais metais planuojama skirti lėšų. Ir jie sutartinai tvirtina, kad gausiai dalytų pažadų valdantieji neįgyvendins. Esą tam, kad algos didėtų žadėtais 10-15 proc., trūksta dešimčių ar net šimtų milijonų. Tam, kad atkreiptų į save valdžios dėmesį, biudžetininkai planuoja ir streikus, ir kitokias protesto akcijas.

Savivaldybių ugniagesiams trūksta apie pusantro milijono eurų algoms išmokėti. Ką jau kalbėti apie profesinius mokymus ar techniką. Jeigu situacija nesikeis, ugniagesiai grasina streikais ir mitingais. Savivaldybių ugniagesių gelbėtojų laukia ilga nerimo žiema – visoje šalyje trūksta pusantro milijono eurų vien algoms išmokėti, ką jau kalbėti apie įrangą, profesinius mokymus ir kitas išlaidas. Tikėtina, kad gruodį darbuotojai liks be atlyginimų.

Priešais Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ketvirtadienio rytą surengta mokytojų akcija su moliūgais yra gražiu stiliumi pademonstruotas poreikis, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

Baltarusijos vadovybė imsis priemonių, kad užkirstų kelią sveikatos sistemos darbuotojų išvykimui iš šalies, visų pirma, į kaimyninę Lenkiją, pareiškė valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Respublikiniame onkologijos ir medicininės radiologijos centre trečiadienį lankydamasis A. Lukašenka pažadėjo gydytojų atlyginimus padvigubinti, tačiau ne iškart, o iki 2025 metų. „Sveikatos apsaugos sistemos specialistų emigracijos problema neramina, bet kol kas nėra esminė.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.