Latvijos vyriausybė ketvirtadienį numatė, kad tiesiogiai dalyvavusiems mažinant COVID-19 plitimą medikams priemokos už kovo mėnesį turėtų sudaryti iki 50 proc., o už balandį ir gegužę – iki 20 proc. mėnesio atlyginimo dydžio.
Nors didžioji dalis mūsų šalies didžiųjų penkių ligoninių (Kauno klinikinės, VUL Santaros klinikų, Respublikinės Panevėžio, Klaipėdos universitetinės, Respublikinės Šiaulių), kuriose pirmiausia numatyta gydyti sergančiuosius koronavirusu, medikams ketina mokėti 15 proc. dydžio priedą prie atlyginimo, kai kurios įstaigos medikams ketina atsilyginti daug solidžiau.
„Mūsų įstaigoje medikai tikrai bus apmokama papildomai, nes ligoninė yra „dedikuota“ kovai su COVID-19 ir mūsų profsąjunga visa tai išsiderėjo. Yra net įkurtas atskiras padalinys, kuriame jau dabar dirba ne tik infektologai, kuriems šiaip priklauso, bet didesnį krūvį prisiėmė ir radiologijos technologai, kiti specialistai. Žinau, kad ir rezidentus ten siunčia, rotuoja į tą infekcinę ligoninę, kuriai tenka didžiausias krūvis“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Jos teigimu, šiems specialistams mokami priedai siekia net 30– 50 proc.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika informavo, kad yra sukurtas skatinimo fondas ir tikrai bus skiriama papildomai lėšų medikų atlyginimams.
„Skatinimas buvo pritaikytas dar vasario mėnesį. Yra įvairūs darbuotojai, kurie dirba židinį, kurie ne, tad bus skirtingas apmokėjimas“, – bendrai situaciją komentavo įstaigos vadovas.
Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas pabrėžė, kad už visus papildomus darbus, budėjimus, tiek infekcinių ligų padalinyje, tiek kituose skyriuose su darbuotojais yra atsiskaitoma.
„Daug investavome ir tebeinvestuojame į visas geriausias ir būtinas darbuotojų antivirusines apsaugos priemones, taip pat gydymo įrangą. Tai daugiausiai darome iš savo vidinių lėšų, kurių, žinia, ligoninės niekada neturėjo gausiai, bet užklupus šiai krizei privalome jai duoti deramą atkirtį. Esame be galo dėkingi visuomenei už paramą ir palaikymą, daug verslo įmonių medikams tiekia maistą, siūlo įvairias paslaugas, kitą paramą“, – pridūrė jis.
Tikimybė užsikrėsti medikui – 10 kartų didesnė
J. Sejonienė pabrėžė, kad itin svarbi pergalė – papildomos socialinės garantijos medikams.
„Kas dar visos šalies mastu yra padaryta, ką medikai išsireikalavo, tai, kad COVID-19 būtų priskirta prie ypatingai pavojingų infekcijų.
Taigi tie, kurie darbe negali išvengti kontakto su infekuotaisiais, yra taikomas atskiras socialinis draudimas. Tad jei užsikrėstų ir susirgtų medikas ar kažkokios kitos tarnybos darbuotojas darbo metu, tai nedarbingumas būtų apmokamas 100 proc. O jei liktų neįgalumas ar asmuo mirtų, numatomos didesnės išmokos šeimai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Anot J. Sejonienės, medikams rizika užsikrėsti šia infekcija didžiausia.
„Sveikatos priežiūros įstaigose, kur pacientų koncentracija didžiausia, pirmiausia rizikuoja užsikrėsti darbuotojai. Ir ta rizika yra 10 kartų didesnė“, – kalbėjo LMS atstovė.
Jos teigimu, nors didžiausi pacientų srautai ir sunkių diagnozuotų pacientų skaičius bent kol kas bus didžiosiose įstaigose, realiai visos sveikatos priežiūros įstaigos atsiduria padidintoje rizikos zonoje.
„Bent iš pradžių, kol pakaks šių įstaigų resursų, didžiausias krūvis teks joms. Tačiau vėliau teks pasijungti ir kitoms įstaigoms, nes Vilniuje, prognozuojama, kad gali būti 250 sergančiųjų ir daugiau. O jų gydymas, jei prireikia ventiliacijos, užtrunka net iki dviejų savaičių.
Kadangi infekcijos indikacijos vis dar nėra plačios, yra netipinių klinikų, asimptomių pacientų, kyla daug problemų. Bent kiek diferencijuoti pacientus padės atsirandančios karščiavimo klinikos“, – kalbėjo ji.
Įtariant koronavirusą pacientus skirstys kitaip
Portalas tv3.lt primena, kad į karščiavimo klinikas turės kreiptis jaunesni nei 60 metų pacientai. Apie šią tvarką plačiau pasakojo A. Veryga penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Nuo šiol vyresni nei 60 metų amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai bus pristatomi GMP į didžiąsias šalies ligonines. Šie asmenys turėtų kreiptis 112. Kiti jaunesni pacientai bus nukreipti į karščiavimo klinikas“, – sakė jis.
Ministro aiškinimu, nuo šiol šie rizikos grupės pacientai, pajutę šaltkrėtį, galvos skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą, atsiradus kosuliui ar temperatūrai pakilus iki 37,8 laipsnių Celsijaus bus vežami į numatytas tokius pacientus priimti ligonines.
Mažesnėms savivaldybėms skundžiantis, kad ne visoms joms lengva įrengti karščiavimo klinikas, ministras ragino ieškoti visų įmanomų būdų tą padaryti.
„Tos klinikos yra steigiamos ne šiaip sau, o kad būtų tinkamai pasirūpinta karščiuojančiais pacientais, kad užkratas neišplistų į kitas gydymo įstaigas. Jei savivaldybė negali įsteigti tokios klinikos, ji turėtų bendradarbiauti su kaimynine savivaldybe", – sakė A. Veryga.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 23 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: tai – asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.
Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Asmenys, vyresni nei 65 metai amžiaus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
