algirdas patackas

Seime antradienį prisiekė naujas parlamentaras Audrius Nakas. Parlamente jis pakeitė po sunkios ligos mirusį signatarą, rezistentą Algirdą Vaclovą Patacką. A.Nakas buvo pirmas likęs žemiau „Drąsos kelio“ partijos 2012 metų Seimo rinkimų sąraše. Vienas iš portalo ekspertai.eu vadovų 48-erių A.Nakas iki šiol plačiausiai yra žinomas kaip aktorius. Naujasis Seimo narys yra baigęs Lietuvos muzikos akademiją, vaidinęs teatro spektakliuose, taip pat televizijoje.

 Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas.

 Mirusį signatarą, rezistentą Algirdą Patacką Seime pakeisti turėtų vienas iš portalo ekspertai.eu vadovų, aktorius Audrius Nakas. Pastarasis BNS patvirtino, jog taps Seimo nariu. „Taip“, - sakė jis, paklaustas, ar sutiks eiti minėtas pareigas. A.Patackas į parlamentą 2012 metais išrinktas pagal partijos „Drąsos kelias“ sąrašą. Toliau šiame sąraše įrašyto A.Nako pavardė. Aktorius BNS eigė dar nežinantis, į kurią frakciją Seime stos.

Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį BNS patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai. Algirdas Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu - šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.

„Tai buvo žmogus, kuris užimdavo bekompromisines, išskirtinai moralines pozicijas“, – apie Algirdą Patacką sakė Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius. „Mes vienas kitą pažinojome maždaug nuo 1985-1986 metų.

Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas dėl pastarųjų dienų įvykių, kai Norvegijoje nuskambėjo lietuvio berniuko Gabrieliaus gyvenimo istorija, viešu laišku kreipėsi į tos šalies parlamentarus. A. Patacko, Lietuvos parlamentaro, kreipimasis į Norvegijos parlamento narius: „Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras.

Atrodo jau daug prikalbėta ir prirėkauta apie nykštukinio prancūzų laikraštėlio keverziotojų meną ir už jį,nuo pasipiktinusių musulmonų, į pakaušius susirinktą šviną. Dar neįvertintas nebent rinkodarinis efektas. Dabar menkučio, Prancūzijos mastais, paraštės popiergalio leidėjų verslas turi puikų šansą augti. Po pasaulį laksto susipriešinę demonstrantai, leidinys verčiamas į kitas kalbas – gyvenk ir žvenk. Galvojant šiek tiek ciniškai – galima įžvelgti net ir verslo planą.

 Reaguodama į viešas Lietuvos gėjų vadovo Vladimiro Simonko pašaipas viešai susiejant dešimties litų banknote vaizduojamus Darių ir Girėną su homoseksualia orientacija Tautininkų sąjunga (TS) išplatino pareiškimą kuriame perspėjo, nesitaikstysianti su Lietuvos valstybės istorinių simbolių niekinimu.

 Antras Seimo komitetas nepritarė grupės parlamentarų pataisai, kad seksualinės orientacijos kritika, įtikinėjimai ją keisti nebūtų laikomi diskriminavimu ar patyčiomis. Trečiadienį balsuojant dėl grupės parlamentarų teiktos Baudžiamojo kodekso pataisos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete balsai pasiskirstė po lygiai, lėmė komiteto pirmininkės „darbietės“ Audronės Pitrėnienės balsas.

 Kitus metus paskelbus Etnografinių regionų metais, siūloma įamžinti išmirusius Lietuvos kaimus. Parlamentaras Algirdas Patackas siūlo tokių kaimų vietose pastatyti po ženklą, kad anksčiau čia buvo atitinkamas kaimas. „Lietuvoje yra išnykusių kaimų, kur nieko nebėra, nebėra net pastatų, gal tik medžiai likę. Visų pirma reikia juos surašyti, bet surašius pavadinimus jie tik fiksuojami popieriuje, tačiau jei bandysi ieškoti to kaimo, nerasi.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Šių metų gegužės 14 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patenkino Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo prašymą leisti suvaržyti kandidato į Europos Parlamentą tautininko Gintaro Songailos laisvę. Sprendimui pritarė 12 iš 13 komisijos narių. Neliečiamybės panaikinimui neprieštaravo ir pats G. Songaila, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas už dėl prie Seimo vykdytos Laisvės ugnies akcijos, kuria reikalauta kartu su rinkimais surengti ir referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Naują knygą „Litua“ pristatęs Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas pakvietė skaitytojus permąstyti požiūrį į senovės baltų kultūrą ir Lietuvos vardo kilmę, ir paragino dabar kuriant valstybę nepamiršti tautos šaknų. Šią savaitę Signatarų namuose Vilniuje pristatytoje knygoje yra įvairaus laikotarpio tekstai, pradedant šeštojo dešimtmečio pogrindžio spauda ir baigiant paskutinių metų publicistika ir poezija.

Gruodžio 17 d., antradienį, LR Seime įvyko Nepriklausomybės akto signataro, Seimo nario Algirdo Vaclovo Patacko spaudos konferncija „Estrela ir kitos negandos: kokių naujų grėsmių šeimos institutui susilauksime 2014 metais?“ Seimo narys atkreipė dėmėsį, jog Lietuva, stodama į ES buvo vedama apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnio, tačiau po kurio laiko atsiradusios grėsmės vertybiniais klausimais verčia nerimauti: „Tai galima pavadinti totalitariniu liberalizmu, kai ideologija, turinti rūpintis ind...

Seimas turi sudaryti komisiją ir balsavimo būdu nuspręsti, ar leisti nepriklausomybės akto signatarą, laisvės kovų dalyvį, parlamentarą Algirdą Vaclovą Patacką patraukti administracinėn atsakomybėn dėl smulkios vagystės, informuoja naujienų portalas lrytas.lt. Primename, kad rugsėjo 2-osiois vakarą politikas buvo sulaikytas Kaune, prekybos centre „Hyper Maxima“, kur nesumokėjo už kišenėje paslėptas prekes - elektros lemputę „Osram“ ir skrudintų saulėgrąžų „Besednyje“ pakelį.

Kauno Rotušės aikštėje šeštadienio pavakarę baigėsi lietuvių tautinio jaunimo Valstybės atkūrimo dienos proga organizuotas žygis. Improvizuotame mitinge dalyvavo keli šimtai eisenos dalyvių, tarp jų Seimo nariai Gediminas Jakavonis ir Algirdas Patackas, įvairių patriotinėmis save vadinančių organizacijų atstovai, nemažai kitų garbių kauniečių. Kartu su jaunimu Rotušės aikštę pasiekė ir olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės šeima.

Trys mėnesiai, daugiausiai – pusę metų. Tokią prognozę, po kiek laiko Seime subyrės „Drąsos kelio“ frakcija, dar po Seimo rinkimų pirmojo turo išsakė politologas Algis Krupavičius. Prisipažinsiu, šį Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorių itin dažnai kalbinu, kai reikia komentaro politinėmis temomis.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas tiesioginėje LRT laidoje „Seimo rinkimai 2012“ nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius. „Lietuvos nusikaltėlis numeris vienas yra Vytautas Landsbergis, kurio nebaudžiamumas Lietuvoje skatino ir toliau vykdyti Lietuvoje ardymo politiką. Ardymo politika yra tai, ką šiandien turi Lietuva.

Politinėje Lietuvos erdvėje tarp menamos „kairės – dešinės“, kuri akivaizdžiai sukasi ratu pati aplink savo ašį, jokių priešpriešų ar įtampų seniai nėra. Tiek ankstesnysis 2K projektas, tiek dabartiniai Seimo gyventojai jokia realia pozicija – opozicija, turinčia bent jau teoriškai įtvirtinti demokratiją, netapo, o gal net nesistengė.

Liepos 2 d. Seime turėjo vykti Seimo nario Sauliaus Stomos ir grupės visuomenininkų spaudos konferencija, kurioje būtų pristatytas „Lietuvos sąrašas“ ir jo tikslai. Tačiau Seimo Ryšių su visuomene skyrius šeštadienį pranešė atšaukiantis leidimą, atsižvelgdamas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino nuomonę bei galimą Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą. Rinkimų įstatymo 54 str.

2012-07-02 Seime turėjo vykti Seimo nario Sauliaus Stomos ir grupės visuomenininkų spaudos konferencija, kurioje būtų pristatytas „Lietuvos sąrašas“ ir jo tikslai. Tačiau Seimo Ryšių su visuomene skyrius šeštadienį pranešė atšaukiantis leidimą, atsižvelgdamas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino nuomonę bei galimą Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą. Rinkimų įstatymo 54 str.

Bylos reikia, kad mane sugniuždytų ir nutildytų Antstolė: iki šiol policija iš nepaklusniųjų pinigų nereikalaudavo Seimo komisija prašo vaiko perdavimo vaizdo įrašo Seimo nariai prašo, kad JT ištirtų vaiko perdavimą Garliavoje Vėlų birželio 14-osios vakarą greta Vytauto bažnyčios Nemuno krantinėje, ties užrašu „Lietuva“, susirinko daugybė žmonių su žvakutėmis rankose.

Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spauda aktyviai stebi įvykius Garliavoje. Nors, atrodytų, visos tarnybos ir teismai savo darbą bent jau bando atlikti – apčiuopiamų rezultatų nėra, o įtampa neslūgsta. Apie įvykius Garliavoje ne kartą prabilta ir iš Seimo tribūnos. Per Seime antradienį vykusį Romo Kalantos aukos 40-mečio minėjimą Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas skaitydamas pranešimą sakė: „Yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir tarp Kalantinių.

Seimas paminėjo Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 dienomis 40-metį. Minėjimo metu įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Sveikindama susirinkusius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiais metais minime ne vieną istorinę neginkluotojo pasipriešinimo sukaktį.

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes. – Ką prieš 40 metų žmonėms reiškė drastiškas R. Kalantos poelgis? – Balsas.lt paklausė signataro A. Patacko.

Dalis patriotiško jaunimo Kovo 11-ąją paminėjo Vilniuje, Rašytojų klubo salėje vykusioje diskusijoje „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Į renginį surinkusių žmonių gausa leido suprasti, kad šis klausimas daugeliui lietuvių dar ir šiandien yra aktualus. Patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo ir Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, sąjūdininkai bei Seimo nariai. „Patriotiškumas yra įsipareigojimas bendruomenei.

Šventus šeimos ir tautos postulatus savo Konstitucijoje įtvirtinusi Vengrija įsiutino šiandienius ES ideologus. „Kaip neįsiutins, jei tiek pastangų buvo įdėta siekiant ištrinti iš europiečių sąmonės pamatines krikščioniškąsias bei tautines vertybes, kuriomis rėmėsi pirmieji ES kūrėjai“, – interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas. – „Sugaišau visą naktį, kol suradau Konstitucijos tekstą anglų kalba. Jis yra tarsi slepiamas.

Kauno miesto savivaldybės įsteigta Bernardo Brazdžionio literatūros premija skirta rašytojui Petrui Palilioniui už knygą „Tautos šauklio balsai“. Pasak miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininko pavaduotojos Onos Nijolės Rudgalvienės, apdovanojimas atiteko autoriui, kuris labiausiai atitiko šiai premijai gauti numatytus kriterijus.

Vienąkart įbridus istorijon, sunku iš jos išsikepurnėti sausam. Beieškant tinkle Sarmatijos, kelią pastojo leičiai ir nuviliojo savo lietuvon (gali būti bendrinis daiktavardis kaip tėvonija ar nausėdija). Turiu omeny Artūro Dubonio studiją apie feodalinės Lietuvos socialinę (luominę) grupę – leičius ir galimą Lietuvos/lietuvių vardo kilmę iš tų leičių (A.Dubonio teksto nuoroda pateikta šio įrašo pabaigoje). „Braliukai“ latviai mus ilgokai vadino leišiais, kol nepradėjo vadinti rimčiau – liet...

“…jos išlenda iš savo urvelių, baimingai kraipydamos ūselius. Tačiau pasigirdus šaižiam Šeimininko švilpukui, jos puola beatodairiškai…” (turbūt iš Kafkos) …Jie pasirodo tada, kada reikia, lūžio momentais. Švilptelėjus Šeimininkui, Kremliaus Žiurkinui, jie urmu išlenda į viešumas.

Norime Tamstos viešai paklausti – kada tesėsite savo ryžtą išsibraukti iš būsimų Seimo narių sąrašo po to, kai buvote sugautas neblaivus už vairo? Tada Tamstai sutrukdė rinkimų taisyklės, bet dabar juk netrukdo niekas? Kandidatuoti vienmandatėje apygardoje Tamsta neatsisakėte, atseit „partija ten liktų be kandidato”, tačiau ten triuškinančiai pralaimėjote – žmonės pasirinko geriau neįgalų jų atstovą, nei Tamstą… Pakliuvote į Seimą per sąrašą, bet tai jau ne Tamstos nuopelnas.

Dalies nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų nepritarimo sulaukusios jiems laidoti skirtos vietos sostinės Antakalnio kapinėse įrengimo darbai bus baigti iki lapkričio 1 dienos. Tai BNS trečiadienį sakė rangovo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai. Jie taip pat teigė, jog Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko vadovaujama priėmimo komisija objektą turėtų priimti per mėnesį.

Iš Gruzijos ketvirtadienį grįžęs buvęs parlamentaras Algirdas Patackas sako, kad Gruzija neturėjo kitos išeities, kaip tik pradėti karinę operaciją Pietų Osetijoje, nes buvo žinoma apie planuojamą Rusijos ataką. "Buvo žinoma iš žvalgybos duomenų, kad Rusija ruošiasi karinei operacijai iškart dviem frontais. Tai buvo tik laiko klausimas, todėl gruzinai žingsnį žengė pirmiau", - Eltai penktadienį sakė Nepriklausomybės akto signataras A. Patackas, Gruzijoje praleidęs savaitę.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti. „Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.

Dalis Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką. Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Buvęs Seimo narys, lietuviško automato „Vytis“ kūrėjas 70 metų Algirdas Petrusevičius, kaltintas neteisėtu ginklų laikymu, gamyba bei prekyba, vakar, Kauno apygardos teismo sprendimu nuteistas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kartu su A.Petrusevičiumi toje pačioje byloje kaltintam 45 metų Vigirdui Dudučiui skirta 4 metų bausmė, o 75 metų Jonas Miškinis nuteistas 1 metams lygtinai. Tokias pačias bausmes Kauno apygardos teismas skyrė A.Petrusevičiui ir jo bendražygiams 2007 metais.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad šeštadienį apdovanojimų ceremonijoje nepasirodęs signataras Algirdas Patackas jam skirtą ordiną priims vėliau. "Tai yra jo asmeninis apsisprendimas. Mano akyse, jis yra žmogus, nusipelnęs tokio įvertinimo ir tikiuosi, kad galbūt jis ras kitą progą apdovanojimą priimti", - žurnalistams šeštadienį sakė V.Adamkus.

Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Patackas pranešė atsisakąs dalyvauti Vasario 16 dieną vyksiančioje valstybinių apdovanojimų ceremonijoje, kurioje jam turėtų būti įteiktas Vyčio Kryžiaus ordinas.„Yra giliai neteisinga, kai tuo pačiu ordinu apdovanojamas kalinys ir jį tardęs KGB tardytojas. <...> Man šis klausimas yra egzistencinis. Šioje akistatoje tik vienas yra teisus.

Laikinoji Seimo komisija, kuri tiria buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento pareigūno Juro Abromavičiaus žūties prieš dešimtmetį aplinkybes, išklausė dar dviejų liudytojų, kurie šio nužudymo nesieja su savanorių maištu 1993-aisiais.   Trečiadienį komisijai liudijęs buvęs parlamentaras Nikolajus Medvedevas, kuris vadovavo savanorių maištą Pakaunės miškuose tyrusiai Seimo komisijai, J.Abromavičiaus žūtį netiesiogiai siejo su ginklų kontrabanda.

Kovo 11-osios signataras Algirdas Patackas trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame kritikuoja tiek Rolandą Paksą dėl sprendimo skirti apdovanojimą generolui Povilui Plechavičiui, tiek nepasitenkinimą šiuo sprendimu reiškiančius prezidento oponentus, ir ragina protestuoti prieš “neatsakingą istorinių asmenybių panaudojimą politinei konjunktūrai”. “Pirmą kartą Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų praktikoje apdovanotas asmuo jau priklausantis istorinei amžinybei, tiesiogiai nesietinas ...

"Turiu priminti, kad J.Veselka, sakydamas žodį n., turėjo galvoje "eikite į nevalstybinį užsiėmimą". (Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas apie J.Veselkos trumpinimus). "Yra du valstybės priešų tipai: virtualus užsienio priešo tipas, kurio šiandien realiai nėra, bet kuris yra mūsų galvose, ir mes metame didžiulius pinigus kovai su tuo virtualiu priešu, ir vidaus priešas, kuris yra kasdien, tupi, tyko mūsų už kampo, įsilaužia į mūsų namus, kuris žudo, prievartauja, yra labai pavojing...

"Rasos yra daugiau nei Egipto piramidės. Ši šventė yra ne kiekvienam skirta. Ji išsaugojo šventumo elementą", - Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė buvęs parlamentaras Algirdas Patackas ir piktinosi ketinimais paskelbti Rasas, arba Jonines, nedarbo diena, kurią, jo manymu, būtų rengiami "masiniai lėbavimai". Pasak jo, senąjį baltų tikėjimą propaguojančios "Romuvos" draugijos pastangomis atgaivintos Rasos šventės pavydi "Europos pagonys", todėl bandymas ją paversti komercine švente bū...