"Rasos yra daugiau nei Egipto piramidės. Ši šventė yra ne kiekvienam skirta. Ji išsaugojo šventumo elementą", - Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė buvęs parlamentaras Algirdas Patackas ir piktinosi ketinimais paskelbti Rasas, arba Jonines, nedarbo diena, kurią, jo manymu, būtų rengiami "masiniai lėbavimai".
Pasak jo, senąjį baltų tikėjimą propaguojančios "Romuvos" draugijos pastangomis atgaivintos Rasos šventės pavydi "Europos pagonys", todėl bandymas ją paversti komercine švente būtų šventvagystė.
Lietuvoje šiuo metu vyksta akcija "Laisvę Joninėms", kuria siekiama, kad Joninės būtų paskelbtos nedarbo diena. Reklaminės kampanijos metu raginama už laisvę Joninėms "balsuoti" alaus butelių kamšteliais.
"Bus kaip Latvijoje, kai tą naktį neįmanoma pravažiuoti keliais - pilna gulinčių girtų", - rašoma žurnalistams išdalytame parlamentaro pareiškime.
Seimas po pateikimo yra pritaręs pataisai, siūlančiai paskelbti birželio 24-ąją nedarbo diena. Finansų ministerijos duomenimis, nedarbo diena biudžetui kainuotų daugiau kaip 70 mln. litų.
Rasos, arba Joninės, švenčiamos birželio pabaigoje, kai naktys būna trumpiausios.
Rasos šventė turi senas tradicijas, susijusias su žemdirbyste. Jos metu vykdytais ritualais siekta apaugoti būsimą derlių nuo gamtos negandų, pagal rytais iškritusią rasą spręsta apie būsimą derlių, tikėta, kad rasa turi gydomųjų galių.
Švenčių išvakarėse taip pat einama rinkti žolynų - kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Iš žolynų pinami vainikai, jais puošiami namai, o naktį vainikai su uždegtomis žvakėmis leidžiami į vandenį, spėjama ateitis.
Įsitvirtinus Lietuvoje krikščionybei, Rasas, arba Kupolines, pradėta tapatinti su švento Jono Krikštytojo švente.
BNS
