Naują knygą „Litua“ pristatęs Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas pakvietė skaitytojus permąstyti požiūrį į senovės baltų kultūrą ir Lietuvos vardo kilmę, ir paragino dabar kuriant valstybę nepamiršti tautos šaknų.
Šią savaitę Signatarų namuose Vilniuje pristatytoje knygoje yra įvairaus laikotarpio tekstai, pradedant šeštojo dešimtmečio pogrindžio spauda ir baigiant paskutinių metų publicistika ir poezija.
Sovietinės okupacijos metais už pogrindžio leidinius kalinto autoriaus darbuose daug dėmesio skiriama lietuvių tautinei savimonei, ypač – lietuvių kalbos vaidmeniui.
„Kiekvienas, kuris nori ką nors padaryti Lietuvai, turi dirbti, stengtis, kurti, kad būtų užtikrintas tęstinumas“, - penktadienį pristatydamas knygą kalbėjo A.Patackas, šiuo metu esantis Seimo narys.
Jis teigė, kad knygos tekstuose bandoma „įspėti kalendorinių švenčių sistemą“, aprašomos baltų gentys, ypač didelį dėmesį skiriant baltų religijai - A.Patackas argumentuoja, kad baltai garbino vieną aukščiausiąjį Dievą, ir tai vėliau padėjo priimti krikščionybę.
„Naujiena, kurios mes niekaip negalime išplatinti, kad baltų religija buvo vieno Dievo religija, tai buvo promonoteizimas“, - teigė jis.
Eseistinio pobūdžio studijose knygos autorius taip pat grindžia teoriją, kad Lietuvos pavadinimas kilęs iš žodžio „leičiai“, kurie reiškė karių kuopą, valdžią, o „Lieta“ iš esmės yra valstybingumo ir valstybės sinonimas.
„Tik dabar mes artėjame prie tiesos, kad žodis „Lietuva“ kilęs iš Leitos, leičių, tai yra valdžia, karių kuopa“, - kalbėjo A.Patackas.
„Artėjama prie išvados, kuri galų gale atsiras vadovėliuose, kad Lietuva – tai tiesiog valstybė, o lietuviai yra tos valstybės gyventojai. Lietuviai nėra gentis, lietuviai yra aukštesnė kategorija, aukštesnio provalstybinio darinio Lietuvos gyventojai“, - sakė knygos autorius.
Lietuvos vardo atsiradimo nuo etnonimo „liečiai“ arba „leičiai“ teorija pastaruoju metu minima ir žinomų Lietuvos istorikų darbuose. Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo.
Septyniasdešimtmečio autoriaus knygoje taip pat yra tekstų, kurie gali sukelti labai prieštaringų vertinimų – A.Patackas kategoriškai smerkia homoseksualizmą, aštriai kritikuoja Europos Sąjungos (ES) politiką, Lietuvos karių siuntimą į Afganistaną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
