Laikinoji Seimo komisija, kuri tiria buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento pareigūno Juro Abromavičiaus žūties prieš dešimtmetį aplinkybes, išklausė dar dviejų liudytojų, kurie šio nužudymo nesieja su savanorių maištu 1993-aisiais.
Trečiadienį komisijai liudijęs buvęs parlamentaras Nikolajus Medvedevas, kuris vadovavo savanorių maištą Pakaunės miškuose tyrusiai Seimo komisijai, J.Abromavičiaus žūtį netiesiogiai siejo su ginklų kontrabanda.
"Tuo metu jam mirties nuosprendis tikrai nebuvo parašytas, ypatingo ryšio su Pakaunės maištu nematau. Gal vėliau.. Jis galbūt per daug žinojo apie ginklų prekybą, o kas per daug žino, visada trumpiau gyvena", - Seimo komisijai aiškino N.Medvedevas.
Taip pat eksparlamentaras teigė, kad maištu labiausiai buvo suinteresuotas nusikalstamos pasaulio gaujos.
"Savanoriai buvo įsitikinę, kad galbūt Lietuvą nuo komunistų saugo, tačiau jie nesuprato, kad tuo manipuliuoja nusikalstamas pasaulis, juos kurstė dvasia, neprotinga dvasia", - dėstė N.Medvedevas.
Antradienį komisijai liudijęs vienas iš Pakaunės nepaklusnumo akcijos vadovų Jonas Maskvytis taip pat komisijai aiškino, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas dėl jo vykdytų kontrabandos tyrimų.
Trečiadienį komisijai liudijęs kitas eksparlamentaras Algirdas Patackas irgi aiškino, kad J.Abromavičiaus negalėjo nužudyti prie šio maišto prisidėję asmenys, kurie buvo minimi Generalinės prokuratūros tirtoje J.Abromavičiaus nužudymo byloje - Algirdas Petrusevičius ir Jonas Zajančkauskas.
"A.Petrusevičius ir J.Zajančkauskas buvo malonūs žmonės, aš juos jau nuo seno pažinojau. Petrusevičius negali ir zuikio nušauti, o Zajančkauskas - labai padorus žmogus, savanoris nuo pirmųjų dienų, Lietuvos patriotas, ne tokie tipažai gali nušauti žmones", - kalbėjo A.Patackas.
Anot A. Patacko, maištą surengę savanoriai nenorėjo ginklu pakeisti parlamento rinkimų rezultatų.
"Noro ginklu anuliuoti rinkimų rezultatų tikrai nebuvo, apie tai galėjo galvoti tik visai nemąstantys žmonės", - parlamentarams aiškino jis.
1992-aisiais rinkimus į Seimą laimėjo tuometinė Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP).
Pasak A.Patacko, savanorius išeiti į mišką paskatino 1993 metų rugsėjį krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus duotas įsakymas suvežti ginklus, kurios iki tol turėjo kiekvienas savanoris, į vieną vietą.
"Kuomet kuopos vadas Alvydas Pangonis, nepatenkintas dėl įsakymo, su savo vyrais prisijungė prie maištauti pradėjusio Jono Maskvyčio, tuomet nepaklusnumo akcija tapo politine", - tikino A.Patackas.
Anot A.Patacko, maištą galėjo apraminti tik savanorių autoritetu buvęs asmuo, ir toks autoritetas jiems buvęs Vytautas Landsbergis.
"Tuometinis krašto apsaugos ministras autoritetas jiems nebuvo, o V.Landsbergį jie laikė moralinių autoritetu, todėl su A.Pangoniu nuvykome į Vilnių, Sąjūdžio būstinę susitikti su V.Landsbergiu. Atėjo profesorius, pakalbėjo akis į akį. Sako: vyrai, yra tokie reikalai, reikia grįžti, nereikia daryti neatsakingų žingsnių", - aiškino A.Patackas.
Anot eksparlamentaro, V.Landsbergiui reikia duoti medalį, o ne ieškoti, ko nebuvo.
Tuo tarpu kiti komisijai liudiję politikai tikino nepastebėję V. Landsbergio raginimo, kad į mišką išėję savanoriai grįžtų į štabą.
Apie patį J.Abromavičių A. Patackas prisiminė ne daug ką.
"Gandų visokių apie jį esu girdėjęs. Iš tiesų jis galėjo organizuoti ešelonų varymą į Padniestrę, kuri buvo GRU įtakos zona", - dėstė A.Patackas.
Kai kurie ankstensi liudytojai reiškė nuomonę, kad maištavę savanoriai galėję norėti susidoroti su nuo jų atskilusiu J.Abromavičium.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
