alga

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Ekonomistai skaičiuoja, kad bankų sąskaitose lietuvių santaupos nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos ir toliau auga: jei dar žiemą jos siekė 18 mlrd. eurų, tai šiomis dienomis ūgtelėjo dar vienu milijardu – iki 19. Dalis žmonių, gaudami pakankamai pajamų ar turėdami užtektinai santaupų, šiltą vasarą tiesiog atostogauja ir nesiskubina ieškoti darbo.

Supratęs, kad reikia daugiau pinigų, maža tikimybė, kad jų ieškoti eisi į loteriją. Dažnesniu atveju vadovo prašysi pakelti algą. Žinome, kad baisu, bet tu tai gali padaryti.   Efektyvus būdas – pasitikėti savimi, eiti su mintimi, kad tikrai gausi to, ko nori. Iškart, kai surandi priežastį, kodėl tau reikėtų pakelti algą, surenki tą papildančius įrodymus, tada galite iš karto šia informacija pasidalinti su vadybininku. Paprasta.   Kokių įrodymų tam reikėtų? Portalas metro.co.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija apgailestauja, kad nepaisant kartotinių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, yra organizuojami teisiniai procesai: profesinės sąjungos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, reikalaudamos didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, neatsižvelgdamos į susitarimą palaukti, kol finansinius įsipareigojimus leis įvykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautos papildomos lėšos.

Šalies ūkininkai neviltyje: sezoninių darbų apstu, o nėra kam dirbti. Papildomų darbo rankų šiuo metu trūksta uogų augintojams, prisišaukti ravėtojų negali net ir stambesnės žemės ūkio bendrovės. Mat vyraujant karščiams, padieniai darbininkai mieliau laiką laidžia vasarodami prie vandens telkinių, o ne ieškodami darbo. Servų ūkyje Šiaulių rajone braškių skynimo metas. Lauko vagos pilnos prisirpusių uogų, bet skynėjų yra vos vienas kitas.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Konservatoriai imasi vadinamojo mokestinio gyvulių ūkio. Pirmiausia jiems kliūna milijonus eurų uždirbantys advokatai. Konservatorius Mykolas Majauskas juos kaltina mokant juokingai mažus mokesčius lyginant su kitais dirbančiais ir jau svarsto, kaip priversti mokėti daugiau. Tačiau advokatai piktinasi, kodėl iš daugybės profesijų, kur žmonės daug uždirba, politikams kliūna būtent jie. Esą advokatai turi labai daug veiklos išlaidų, kurių politikai nemato.

Praėjusių metų pabaigoje daugelis darbuotojų galėjo džiaugtis didžiuliais atlyginimais. Net 44 šalies įmonės išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesnį mėnesį tokių bendrovių buvo vos 6. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie praėjusių metų gruodį darbuotojams išmokėtų atlyginimų vidurkius. Didžiausią atlyginimų vidurkį – 28,8 tūkst.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Utenos ligoninės direktoriui paprašius gauti 90 proc. didesnį atlyginimą, kilo sąmyšis. Savivaldybės opozicija puolė aiškinti, kad direktorius su sergančiais COVID-19 nedirba, tad priedas direktoriui skirtas nebuvo. Pats direktorius ir Utenos meras tokio sprendimo nesupranta ir vadina tai pasityčiojimu. Utenoje prieš keletą dienų nuaidėjo skandalas. Utenos ligoninės direktorius paprašė gauti 90 proc. priedą prie algos kaip rizikoje pandemijos metu dirbantis medicinos darbuotojas.

Vyriausybė sutinka euru didinti valstybės tarnautojų bazinę algą, kelti minimalius koeficientus. Ministrų kabinetas trečiadienį dar kartą patvirtino buvusių valdančiųjų teiktas pataisas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algų, kartu pasiūlyti ir kai kurie pakeitimai dėl sveikatos, socialinės apsaugos specialistų. Pataisos buvo grąžintos kartu su biudžeto projektu.

Skandalas krečia Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. Aiškėja, kad čia ilgus metus galėjo būti fiktyviai įdarbinta darbuotoja. O tokią galimą aferą į viešumą iškėlusios ir už fiktyvią kolegę dirbdavusios slaugytojos padėjėjos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Viena neatlaikiusi spaudimo ir pašlijus sveikatai pati išėjo iš darbo, kita gydosi. Savo tyrimą atlieka ir Kauno klinikos, ir teisėsauga.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių). Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba ateityje svarsto peržiūrėti minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę. Pasak tarybai pirmininkaujančios, užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, formulės peržiūrėjimas ateityje leistų išvengti nesutarimų dėl MMA didinimo.

Praėjusį mėnesį net keturiolikoje Lietuvos įmonių vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių atlyginimų vidurkių dešimtuke rikiuojasi tiek lietuviškos, tiek užsienio įmonės, veikiančios informacinių technologijų, žemės ūkio, farmacijos, transporto srityse. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį didžiausias darbo užmokesčio vidurkis fiksuotas valdymo sistemas diegiančioje bendrovėje „Idea Optima“. Čia buvo galima uždirbti vidutiniškai beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Įgyti statybininko profesiją siekia vis mažiau jaunuolių. Specialistai teigia, kad jaunus žmones atgraso purvinas ir sunkus statybininko darbas. Todėl įmonės net suformavusios statybininkų brigadas nuolat ieško naujų darbuotojų, o esamiems vis kelia atlygį. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Jei antrasis rinkimų turas konservatoriams bus sėkmingas, tikėtina, kad greitai turėsime naują premjerę – Ingridą Šimonytę. Kokie būtų pirmieji jos sprendimai ir kaip sektųsi tartis su būsimais koalicijos partneriais ir Prezidentu?  TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo rinkimuose su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu dalyvavusi Ingrida Šimonytė Jei antrasis rinkimų turas jums bus toks pat sėkmingas, kaip ir pirmasis, tai kokie bus jūsų pirm...

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Trečiadienį jos planuoja mitinguoti prie Vyriausybės.  „Rytoj yra Vyriausybės posėdis ir jie galėjo prieš rinkimus priimti sprendimą. Iš esmės sprendimą reikėjo priimti dar birželio mėnesį, bet jis buvo atidėliojamas, ir vėl nebėra laiko“, – BNS sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Darbo skelbimas, kuriame mūrininkams Lietuvoje siūlomas palyginti didelis atlyginimas Facebooke sukėlė tikrą diskusijų audrą. Skelbimo autorius tikino, kad seka užsienio pavyzdžiu. Tačiau pasak Statybininkų asociacijos, toks užmokestis neatitinka Lietuvos darbo rinkoje siūlomų algų. Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.

Vos devynios įmonės Lietuvoje rugpjūtį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tačiau viena iš jų gerokai išsiskyrė, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Didžiausių algų dešimtuke kaip visada daugiausia figūruoja užsienio įmonių atstovybės Lietuvoje. Daugiausia tai yra technologijų, farmacijos ir energetikos srityje veikiančios bendrovės.

Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50-56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė. Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje.

Ar didės kitąmet minimali alga? Ir kiek? Profsąjungos ragina į rankas mokėti bent 30 eurų daugiau. Vyriausybė prieš rinkimus taip pat nenori pasirodyti šykšti ir didinti algas neprieštarauja, tačiau kukliau. Darbdaviai ragina minimalios algos iš viso nedidinti ir palaukti kol praeis koronaviruso pandemija ir ekstremali situacija. Pavasarinio karantino paralyžiuoti Panevėžio meninio stiklo studijos stiklapūčiai mėgina vėl stotis ant kojų ir užkuria kone pusmetį šalusias krosnis.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų, skaičius pasaulyje smarkiai išaugo. Tai – viena paklausiausių profesijų ir Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pastarųjų dviejų šalių programuotojai dairosi darbo už savo šalies ribų, ypač Latvijoje, nors duomenys rodo, kad vidutinis IT specialistų darbo užmokestis Baltijos šalyse yra panašus. Estijos bendrovės „RIA.