alga

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Vyriausybei siūlant minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 840 eurų, Vyriausybės partnerių Trišalėje taryboje – verslo ir profsąjungų – atstovai mano, kad su šiuo siūlymu grįžti į tarybą nėra prasmės.  „Jeigu Vyriausybė priėmė sprendimą, kokia prasmė dabar eiti į Trišalę tarybą. Darbdaviai sako – 800 eurų (iki tiek didinti MMA – BNS), mes sakome, kad reikia laikytis Trišalės tarybos formulės.

Valdantieji „stumia“ valstybės tarnybos reformą, kuria siekia padaryti darbą viešajame sektoriuje patrauklų. Tačiau aiškėja, kad atlyginimai dėl to labiausiai didės ne 27-iems tūkstančiams mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, o Seimo nariams, ministrams, teisėjams ir įstaigų vadovams. Po reformos eilinio Seimo nario alga didėtų beveik dvigubai – maždaug 2000-iais eurų, Vyriausybės vadovo – 2500-ais.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams miestus užplūsta darbo ieškantys studentai. Ekspertų teigimu, naujoji karta kelia aukštus reikalavimus darbo vietai ir ieško karjeros galimybių. „Populiariausi darbai tarp studentų yra tie, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir didelės darbo patirties.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 27,4 tūkst. eurų (iki mokesčių) – Lietuvoje birželį  mokėjo laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovė „Linea Libera“, kurioje dirba 33 darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Antrą pagal dydį atlyginimą mokėjo vėjo parko projektą vystanti bendrovė „Aukštaitijos vėjas“, kuri keturiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 20,3 tūkst.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.  Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis. G. Šimkus portalui vz.

Nepaisant Lietuvoje į aukštumas kopiančios infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje – atlyginimai šalyje ir toliau auga sparčiu tempu. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį algos augo dviženkliu skaičiumi – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 procentų. O ekonomistai tikina, kad į viršų kopianti infliacija didina ir darbuotojų derybines pozicijas – algos, tikėtina, augs ir toliau. Tiesa, ekspertai perspėja, kad toks algų spurtas kelia nerimą.

Atlyginimų praraja tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos gilėja. Dalyje šalies miestų gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 400-ais eurų mažiau nei sostinėje. Nors algos, pasak statistikos departamento, visoje Lietuvoje auga, papildomus eurus pasiglemžia augančios kainos, realus darbo užmokestis, kuris parodo kaip algas paveikė aukšta infliacija, mažėja. Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Lietuvoje darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, tačiau pilnesnes kišenes gyventojams pajusti trukdo rekordinė infliacija. Naujausiais „Sodros“ duomenimis – pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovą atlyginimai augo 13 procentų, o infliacija siekė 16 procentų.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

Lietuvoje besiplečiančios tarptautinės elektronikos pramonės įmonės vis sunkiau randa kvalifikuotų specialistų, nors juos vilioja ir konkurencingais atlyginimais. Aukštosiose mokyklose elektronikos inžineriją renkasi mažai studentų, tad vis intensyviau ieškoma būdų, kaip užtikrinti darbuotojų pasiūlą. Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje elektronikos inžinerijos mokslus pasirinkę studentai – dažni svečiai.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Vieniems – dešimtys tūkstančių eurų, kitiems – vos vienas tūkstantis. Atliktas patikrinimas patvirtina, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre buvo darbuotojų, kurių vidutinė alga siekė 18 ar 12 tūkstančių eurų. Dėl kilusio skandalo rudenį išėjęs įmonės vadovas teisinasi, kad kitaip negalėjo būti. Kai kuriems darbuotojams pinigų nešykštėjęs centras kasmet patiria nuostolių, dėl galimai švaistomų lėšų nuspręsta kreiptis į teisėsaugą.

Keturi iš 10-ties lietuvių teigia gyvenantys nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, o  kylant kainoms jie turi dar labiau taupyti. LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų augančias kainas įvardijo kaip didžiausią nerimą keliančią problemą. Kitiems nerimo kelia Rusijos agresijos grėsmė, didelis visuomenės susiskaldymas, besitęsianti COVID-19 pandemija.

Bekingemo rūmai nebuvo atnaujinti nuo 1952 m., o dabar karalienė nori juos papuošti ir kiek patobulinti. Karališkieji rūmai išplatino pranešimą, jog ieško rūmų dekoratoriaus, kurio atlyginimas bus kiek daugiau nei 35 tūkst. eur. ir reikės dirbti 40 valandų per savaitę. Pagal šį darbo skelbimą, karalienė ieško talentingo dekoratoriaus, kuris iš esmės pakeis Bekingemo rūmus, skelbė dailystar.co.uk.

Kiekvienas yra girdėjęs arba pasvajojęs apie atsistatydinimą iš darbo, kuriame jaučiasi prastai, yra apsuptas nemalonios veiklos, mažai uždirba. Tačiau neretai, tam tikri dalykai ypač priverčia permąstyti, ar esame teisingame kelyje. „Tik Tok“ socialinio tinklo vartotojas, pasivadinęs @krisdrinkslemonade, vaizdo įraše įrašė darbo pokalbį, kurį turėjo su savo viršininku, kuomet šis pasikvietęs aptarė jo darbą. „Man liko vos 9 savaitės šiame darbe“, – vaizdo įrašo antraštėje rašė jis.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymui, nurodančiam, kad visos gyventojų pajamos turi būti pervedamos į sąskaitas, kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai susidūrė su problema. Prireikus grynųjų pinigų – neturi kur jų išsigryninti. Lietuvoje bus pastatyta papildomai bankomatų, bet jie išdygs tik vasarą. Dabar žmonės verčiasi, kas kaip išmano. Ir kaimynų prašo iš miesto pinigų parvežti, ir kaimo parduotuvės apgultos. Iš terminalų galima išimti grynųjų, bet jų neretai tiesiog pritrūksta.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams kitąmet atlyginimai didės daugiau kaip šimtu eurų, kitiems – bent po keliasdešimt. Uždarbiai kiek ūgtels Seimui padidinus bazinės algos dydį. Tačiau patys tarnautojai šį pokytį vadina kosmetiniu, jų algos dažnai nesiekia tūkstančio eurų ir negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.  Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Valytoja atsikirto iš jos besišaipantiems internetiniams „troliams“ – ji sako per vos tris dienas uždirbanti iki 850 eurų. „TikTok“ filmuke verslininkė Ketia iš Alabamos, JAV, pasakoja, kaip įkūrė savo kompaniją – ji sako, kad tai buvo geriausias jos sprendimas. Moteris filmuke rodo, kaip šveičia vonios grindis, valo tualetą, o tada paaiškina, kodėl jai patinka jos darbas.