Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.
„Vieni darbuotojai išlošia gavę atlyginimą anksčiau, kiti gali ir pralošti. Tai priklauso nuo darbuotojo atlyginimo dydžio. Tačiau darbdaviui nėra nustatyta pareiga skaičiuoti darbuotojo pinigus ir juos planuoti, kada juos naudingiau išmokėti. Darbdavys taiko savo taisykles. Jeigu jis mato, kad turi pinigų arba jau yra paskaičiavęs algas, darbdavys jas ir moka.
Tačiau tradiciškai stengiamasi už gruodį atsiskaityti iki švenčių, kad metai buhalterių ataskaitose butų užbaigti su nuliais, be įsiskolinimų darbuotojams. Jeigu atlyginimai nėra išmokami iki gruodžio 31 d. tada finansinėse ataskaitose pakimba skolos darbuotojams už gruodžio algas“, – sakė buhalterių atstovė.
Tačiau ji pastebėjo, kad algų mokėjimo tvarka priklauso ir nuo to, koks yra susitarimas su darbuotoju darbo sutartyje, įmonės vidaus tradicijų, ne tik nuo finansinių galimybių.
„Gali darbuotojas ir pats paprašyti, kad jam alga būtų išmokėta gruodžio pabaigoje arba sausio mėnesį, tačiau jei darbo sutartyje nėra tiksliai aptarta algos mokėjimo data, tai šią datą pasirinks darbdavys. Daugelyje darbo sutarčių yra nurodoma paskutinė vėliausia darbo užmokesčio data ir paliekamas intervalas, per kurį darbdavys pats gali pasirinkti, kada jis galėtų algas mokėti. Tikrai yra sudėtinga algas išmokėti iki gruodžio pabaigos, todėl yra nemažai įmonių, kurios to nespėja padaryti.
Juk yra įmonių, kurios paskutinę metų savaitę visi darbuotojai atostogauja, buhalteriai taip pat. Gali būti, kad dėl techninių dalykų, pavyzdžiui, banko serverio problemos ar buhalterio atostogų, gruodžio alga išmokama tik sausį nes nėra kam jos paskaičiuoti ir jos išmokėti“, – pastebėjo buhalterių atstovė.
Kam ir kada skirsis atlyginimų dydžiai
D. Čibirienė atkreipė dėmesį, kokiais atvejais naudingiau atlyginimą gauti iki gruodžio pabaigos, o kada jau sausį.
„Jeigu praėjusiais metais žmogus dirbo ne visus mėnesius, jis nespėjo išnaudoti metinio NPD. Tas neišnaudotas NPD į kitus metus nepersikelia. Todėl tokiam darbuotojui yra naudingiau neperkelti į kitus metus 2021 m. gruodžio mėnesio algos, kad jis galėtų išnaudoti pilnai 2021 metų NPD. Tai aktualu visiems, kurie pradėjo dirbti 2021 m. ir uždirbo mažiau nei 34 tūkst. eurų su mokesčiais per metus bei planuoja kitais metais uždirbti daugiau. Didžiausią skirtumą pajustų tie, kurių 2021 m. metinio darbo užmokesčio pajamos nesiekė 48 tūkst. eurų ir jie negavo kitų apmokestinamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, 2021 m. darbuotojas pirmą kartą pradėjo dirbti gruodžio mėnesį ir jo mėnesinė alga su mokesčiais už gruodį buvo 4800 eurų. Tokio darbuotojo gruodžio mėnesio GPM bus 960 eurų, kurį išskaičiuos darbdavys ir GPM suma sumažins išmokamą sumą darbuotojui. Jei gruodžio mėnesio alga bus sumokėta 2021 m. gruodį, jam VMI grąžins tuos 960 eurų, o jei 2022m.sausį – darbuotojas nieko iš VMI negaus, nes 2022 m. jo metinės darbo užmokesčio pajamos bus 4800x12=57600 eurų ir joms joks NPD nebebus taikomas iš viso“, – aiškino D. Čibirienė.
Anot jos, per metus žmogus turi teisę prisitaikyti 12 NPD dydžių ir jeigu į sausio mėnesį nusikels gruodžio alga, o 2022 m. gruodžio alga bus išmokėta irgi 2022 m., tai paskutinei metų algai, NPD nebebus taikomas ir jis net sumažins visą metinį NPD, dėl metinio NPD perskaičiavimo metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje. Tačiau tai paaiškės darbuotojui užpildžius tik metinę deklaraciją.
Buhalterių atstovė pastebėjo, kad 2021 metų NPD dydis siekė 400 eurų, tad šią sumą darbdaviai ir stengsis išmokėti per gruodį, o likusią dalį perkels į sausį, nes likusiai atlyginimo daliai bus taikomas jau sausio mėnesio NPD dydis.
Pasak jos, geriausia, kad NPD būtų išnaudotas tiems darbuotojams, kurie nedaug uždirba, dirbo ne visus mėnesius per 2021 m. arba pradėjo dirbti 2021 m.
„O sausio mėnesį aktualu darbo užmokestį gauti tiems darbuotojams, kurie uždirba labai daug virš 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. 2021 metais ši suma siekė – daugiau nei 81 tūkst. eurų, o 2022 metais ši suma jau sieks – daugiau nei 90 tūkst. eurų. iki mokesčių.
Kai darbuotojo darbo užmokesčio suma iki mokesčių perkopia šią 60 VDU ribą, jai atsiranda didesnis GPM tarifas. Jis jau siekia 32 proc., vietoje 20 proc. Šį padidėjusį tarifą gyventojas turės pats susimokėti savo asmeninėje deklaracijoje. Jeigu toks darbuotojas mato, kad jo metinis darbo užmokestis perkops 60 VDU atlyginimo ribą, jam naudingiau, kad jo alga už 2021 m. nebūtų išmokėta, geriau ją išmokėti 2022 m., nes 2022 m. 60 vidutinių darbo užmokesčių suma jau yra didesnė“, – pasakojo D. Čibirienė.
Jos teigimu, Sodros VSD mokesčiai nebeskaičiuojami nuo darbo užmokesčio, kai jo suma viršija 60 VDU, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio išmokėjimo datos.
„Todėl jei gruodžio mėnesio alga bus išmokėta sausį, dėl Sodros mokesčių skaičiavimo (sumažinimo) bus taikoma 2021 m. 60 VDU riba, kuri yra virš 81 tūkst. eurų, o dėl GPM tarifo padidinimo, bus taikoma 2022 m. 60 VDU riba, kuri yra virš 90 tūkst. eurų.
Tai yra GPM mokesčio padidinimas įsijungs nuo 91 tūkst. eurų, o Sodros mokesčių sumažinimas nuo 81 tūkst. eurų .Darbuotojas daugiausiai galėtų laimėti apie 1000 eurų dėl tokio darbo užmokesčio išmokėjimo perkėlimo į kitus metus“, – skaičiavo D. Čibirienė.
NDP pokyčiai
Portalas tv3.lt primena, kad lapkritį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų – iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2022 m. jis turėtų siekti1 678 eurų).
Įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio didinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 arba 690 eurų.
Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.
Kaip anksčiau minėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, Statistikos departamento duomenimis, iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirba 73 proc. visų Lietuvos darbuotojų, todėl papildomą naudą pajaus trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Jos tvirtinimu, tai yra didelė paskata grįžti į darbo rinką.
Skaičiuojama, kad dėl nuo kitų metų didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio mažiausias pajamas gaunančių gyventojų į rankas pajamos didės 65 eurais.
Šių pokyčių iniciatoriai pabrėžia, kad tokiu būdu NPD padidėtų 15 proc., o tai ir spartesnis NPD didinimas nei MMA reikšmingai pakeistų MMA uždirbančių asmenų pajamas „į rankas“. Preliminariais skaičiavimais, siūlomi NPD pakeitimai kainuotų apie 74,1 mln. eurų.
Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.
