a. lukašenka

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei vyriausybėms viršūnių derybų penktadienį Sočyje metė kaltinimus Rusijai sužlugdžius Astravo atominės elektrinės (AE) projekto įgyvendinimo terminus bei pareikalavimo už tai sumažinti tam skirtos paskolos palūkanas. „Kadangi terminus teko atidėti, sutarėme, kad paskolos grąžinimo laikotarpis turi būti pratęstas.

Baltarusijos prezidentas, vadinamas nepriklausomybės garantu, pribloškė visuomenę pareiškimu, kad šalis gali žlugti ir „patekti į kokios nors valstybės sudėtį“. Kai kurie komentatoriai susiejo šį skambų pareiškimą su neseniai vykusiu Vladimiro Putino vizitu Minske.

Baltarusijos informacijos ministerija už „nelegalaus turinio“ platinimą apribojo prieigą prie pagrindinio opozicijos tinklalapio „Chartija 97“ (charter97.org). Ministerija ketvirtadienį informavo, kad tai buvo padaryta, nes tinklalapis platina Visuomenės informavimo priemonių įstatymo draudžiamą informaciją. Šį tinklalapį įkūrė opozicijos politikas Andrejus Sanikovas, 2010 metais varžęsis su Aleksandru Lukašenka prezidento rinkimuose. Tinklalapis buvo blokuotas trečiadienio vakarą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, dalyvavęs Kupalos dienos renginiuose, iš dešinės pasisodinęs sūnų Nikolajų, visus nustebino savo kairėje pakvietęs viešai mažai kam žinomą gražuolę. Leidinys „GlavTV“ praneša, kad šalia prezidento, be sūnaus, vicepremjero ir padėjėjo, sėdėjo 21-ių fotomodelis Kristina Nevero. Fotografijos buvo paviešintos paties prezidento tinklapyje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukanšenka pareiškė, kad bendruose Rusijos-Baltarusijos mokymuose „Zapad-2017“, vykstančiuose kas du metus, o šiais metais vyksiančiuose Baltarusijos teritorijoje, turi būti leista dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms, įskaitant ir NATO, praneša „Belsat“. „Būsimas renginys yra absoliučiai skaidrus, ir aš reikalauju iš jūsų visų, kad šis renginys mūsų šalies teritorijoje būtų skaidrūs ir visi suplanuoti renginiai turi būti prieinami ne tik mūsų draugams i...

Dabartinę protestų bangą Baltarusijoje išprovokavo prezidento dekretas nr. 3 (taip vadinamas „veltėdžių dekretas“), įpareigojantis visus Baltarusijos gyventojus, oficialiai neįsidarbinusius per 183 kalendorines dienas, sumokėti biudžetui 360 Baltarusijos rublių (apie 190 eurų) „baudą“. „Veltėdžių mokesčio“ nepopuliarumas abejonių nekėlė, tačiau nė vienas politologas net ir sapnuose neregėjo, kad šis dekretas gali privesti prie kokių nors platesnio masto protestų Baltarusijoje, rašoma lb.ua.

Baltarusijoje, kaip ir kiekvienų metų sausio-vasario mėnesiais, pradėti kariuomenės rezervininkų šaukimai ir karinių dalinių patikrinimai. Tačiau, po karo Ukrainoje ir Krymo aneksijos vykstantys mokymai suintensyvėjo, pasikeitė jų apimtis. O pačioje Baltarusijoje daugiau dėmesio pradėta skirti ir ne tik daugelį metų kartojamam teoriniam NATO puolimui, tačiau ir galimam teritorinės gynybos nuo Rusijos scenarijui.

Baltarusijos prezidentas spaudos konferencijos Minske metu paskelbė, kad Astravo AE bus būtinai pastatyta, o Lietuvos kaltinimus dėl elektrinės saugumo pavadino politiniais. Jis taip pat tikisi prisivilioti buvusius ir „didelę darbo patirtį sukaupusius“ uždaromos Ignalinos AE darbuotojus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Rusiją tarptautinių sutarčių su Baltarusija nesilaikymu, įskaitant ir pastaruoju metu nuskambėjusių įtampų dėl sienos apsaugos. Apie tai prezidentas paskelbė savo kasmetinės spaudos konferencijos metu.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

Rinkimai Baltarusijoje praėjo beveik nepastebėti. Tokia reakcija į juos nekelia jokios nuostabos. Rugsėjo pradžioje baltarusiai rinko deputatus į valdžios organą, kuris realiai nedaro poveikio šalies politikai. Nuo pat to momento, kai 1996 metais Aleksandras Lukašenka išvaikė tuometinį parlamentą ir surinko naują – visiškai sau palankų ir paklusnų, šis valdžios organas tik formaliai įteisina „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tebevadinamo šalies vadovo sprendimus.

Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont pranešė, kad Aleksandro Lukašenkos sūnaus, 12-mečio Nikolajaus, „dingimas“ iš oficialiųjų renginių šią vasarą yra susijęs su jo „užsiėmimais mokykloje“. „Maža to, jis aktyviai užsiima sportu, pakankamai rimtai muzikuoja. Apskritai, iš principo, sensacijos čia ieškoma lygioje vietoje. Jos čia nėra,“ – radijui „Kalba Maskva“ pasakojo atstovė.

Žymus JAV aktorius, kovinių filmų žvaigždė, o pastaruoju metu labiausiai išgarsėjęs, kaip aktyvus putinistas, Stevenas Seagalas apsilankė kaimyninėje Baltarusijoje.

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus Ne kartą rašiau, kad Baltarusijos atžvilgiu ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjungos institucijos turėtų imtis nebutaforinių, griežtesnių priemonių.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos frazę „kurti ir dirbti“ baltarusai suprato, matyt, taip, kaip patys norėjo suprasti. Po šio valstybės vadovo pamokymo darbuotojai kibo į darbus, rūbus numetę į šoną. Kaip skelbia 42.tu.

Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbama, – meistras daugelyje sričių, įskaitant ir ledo ritulį, rašoma švedų leidinyje „Göteborgs-Posten“ rašo Adamas Cwejmanas. Tačiau jo pagrindinė savybė – suvokimas, kiek arti Rusijos reikia būti, kad išliktum valdžioje. Balansavimas tarp kišeninio V. Putino šunelio pozicijos ir šalie prijungimo į Rusijos Federacijos sudėtį tampa vis sudėtingesniu Baltarusijos diktatoriui.

Rusija kartu su Baltarusija planuoja 2016-2018 įkurti vieningą karinę organizaciją Sąjunginei valstybei (2000 metais įkurta bendra Baltarusijos ir Rusijos sąjunga) ginti, pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jo teigimu, atitinkamų veiksmų planas jau yra suderintas ir patvirtintas. „Patvirtintas bendrų veiksmų planas 2016-2018 metams, kuris yra skirtas Sąjunginės valstybės karinės organizacijos formavimui, patikimo mechanizmo jo karinei gynybai kūrimas“, – paskelbė S. Šoigu.

Šį sekmadienį Baltarusijoje vyks vadinamieji prezidento rinkimai. Bet jau šiandien daug įdomiau ne tai, kaip jie pasibaigs, nes A.Lukašenka yra kuklesnis nei Centrinės Azijos diktatoriai ir todėl neturėtų sau prisirašyti daugiau 80 proc. balsų, o kaip keisis Vakarų ir Baltarusijos santykiai po rinkimų. ES koridoriuose jau skamba balsai, raginantys pradėti naują suartėjimo su Baltarusijos režimu etapą. Ir tai tikrai ne pirmas kartas.

 Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai (turėtų įvykti š. m. spalio 11 d.), tačiau vargu ar šios žinios kontekste galima būtų kalbėti apie tikrą priešrinkiminę kovą, naują politinį sezoną ar permainų nuojautą. Aleksandras Lukašenka nesiruošia paleisti valdžios iš savo rankų, o visas priešrinkiminis laikotarpis, tikėtina, pasižymės valdžios manevrais, kurių tikslas – dar kartą su maksimalia nauda sau laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kalbėdamas su užsienio žiniasklaida pateikė keletą įsimintinų minčių, rašoma armėnų „Lragir“. Jis pareiškė, kad priešprieša su Minsku taptų katastrofa Rusijai. „Baltarusija liko vienintele padoria Rusijos sąjungininke“, – pažymėjo jis. Jis taip pat sakė, kad „rusų pasaulio“ projektas prarado aktualumą ir jau yra nebesvarstomas Kremliuje.

Ukrainos vyriausybės pareigūnai uždraudė prancūzų aktoriui Gerard'ui Depardieu atvykti į šalį ir įvardijo jį „grėsme nacionaliniam saugumui“, kai garsenybė kelis kartus išreiškė palaikymą Rusijos politikai. Didžiojo ekrano ir teatro scenos grandas 2013 metais įgijo Rusijos pilietybę, vengdamas didelių mokesčių Prancūzijoje. Nuo to laiko jis negailėdavo liaupsių antrąja tėvyne tapusiai šaliai.

Mikroautobusas „Mercedes Sprinter“, kuris priklauso Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos palydinčiam kortežui, pateko į sudėtingą avariją. Paties šalies vadovo automobilių kolonoje nebuvo.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

Baltarusijos prezidentas pasisakė už amerikiečių vaidmenį Ukrainoje, nors tam kategoriškai priešinasi Maskva. Prieš beveik du mėnesius Minske priėmęs Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, Aliaksandras Lukašenka naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, kad į procesą nebuvo įtrauktos Jungtinės Valstijos. Pasak Baltarusijos vadovo, amerikiečiai turi įsitraukti, kad užtikrintų taiką ir stabilumą.

Žinių radijas  Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau dabar susiduria su didelėmis problemomis, nes šalis tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos. Tai Žinių radijui ketvirtadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovė Rasa Juknevičienė.  „Jis (A. Lukašenka, – red. past.) yra labai didelėje bėdoje.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Nors straipsnio pavadinime esama tam tikro paradoksalumo, jame yra ir daug tiesos. Norima pabrėžti didelę įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais reikšmę Baltarusijai. Jie padarė įtaką požiūriui į Rusiją ir atskleidė dabartinės Baltarusijos valdžios geopolitinės orientacijos, taip pat Aliaksandro Lukašenkos, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, politikos specifiką. Buvusių sovietinių respublikų santykiuose prasidėjo naujas etapas.

Baltarusijoje procentiškai dominuoja pagrindinė nacija. Paskutinio surašymo, kuris įvyko 2009 m., duomenimis, baltarusiai bendrame piliečių skaičiuje sudarė 83,7 proc., rusai – 8,3 proc., lenkai – 3,1 proc., ukrainiečiai – 1,7 proc., žydai ir lietuviai – po 0,1 proc. Kalbinės situacijos Baltarusijoje specifika ta, kad šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų, ir pastaroji kalba labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse. Tai lemia pirmiausia politinio pobūdžio priežastys.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, naujuoju ministru pirmininku, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių, centrinio banko vadovę ir dar kelis ministrus, pranešė prezidento spaudos tarnyba apie didžiausią vyriausybės pertvarkymą nuo 2010 metų. Prezidento administracijos vadovu bus Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi.

 Karolis Kaupinis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijai kenčiant Vakarų ekonominę ir diplomatinę izoliaciją, išlošti iš susidariusios situacijos mėgina Baltarusija. Tačiau analitikai teigia, jog tai tik dar vienas vitrininis A. Lukašenkos bandymas žaisti Vakarų ir Rytų tarpininko vaidmenį, iš tiesų liekant visiškai priklausomam nuo Maskvos.

Rublio nestabilumas ir sankcijos grasina sužlugdyti ir Vladimiro Putino sukurtą Eurazijos sąjungą – net Baltarusija jau nori atsiskaityti tik doleriais. Rusija jau anksčiau uždraudė įvežti Baltarusijos pieną ir mėsą, o Minskas nusprendė atkurti muitinės kontrolę ir paragino gamintojus ieškoti naujų rinkų. Antradienį prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė gynybos pareigūnams rūpintis ne tik vakarinių sienų su NATO saugumu, bet ir stiprinti pajėgumus prie sienos su Rusija.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „bus priverstas reaguoti“ į Rusijos įvestą embargą šios šalies produkcijai. Anksčiau buvo skelbta, kad Rusija griežtina Baltarusijai augalinės produkcijos tranzito sąlygas. Kaip teigia rbk.ru, Maskva įtaria Minską reeksportuojant uždraustus europiečių produktus.

 Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pats sukūrė jėgą, kuri jį paskui ir sunaikino. Jis taip pat pripažino, kad Ukrainos krizės priežastis – V. Janukovyčiaus korupcijos sistema. Apie tai praneša „Rianovosti.ru“. „Viktoras Fedorovyčius su savo parankiniais pats finansavo „Pravyj sektor“ (ultradešiniųjų grupuotė Ukrainoje), todėl, kad jis tariamai prieš Juliją (Tymošenko) buvo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas Kazachstano televizijai „1612“ pareiškė, kad pasisako prieš Ukrainos valstybės griovimą. A. Lukašenka tvirtina, kad negalima kaip papuola peržiūrinėti valstybių sienas, o jeigu jau Rusija „istoriniu“ pagrindu aneksavo Krymą, tai gal reiktų grąžinti Kazachstanui didžiąją dalį teritorijos, kuri istoriškai jai priklausė.

„Buvusi JAV valstybės sekretorė Condolisa Rice 2005-aisiais Baltarusijai priklijavo „paskutinės Europos diktatūros“ etiketę; vėliau ši tapo kliše, dažnai vartojama tarp pasaulio politikų ir žiniasklaidos“, – rašo Ostrogorskio centro analitikas Ryhoras Astapenia savo publikacijoje „The Guardian“. „Ilgą laiką Vladimiro Putino režimas Rusijoje turėjo nuosaikesnio įvaizdį negu Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijoje, tačiau dabar jie tapo daug panašesni“, – mano autorius.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atsisakė palaikyti Rusiją, uždraudusią importuoti prekes iš šalių, kurios dėl Kremliaus veiksmų Rytų Ukrainoje taiko šiai šaliai sankcijas. „Mums reikia lenkiškų obuolių – mes perkame, bet ne Rusijai, o vidaus rinkai. Reikia kokių nors vokiškų delikatesų – taip pat perkame, vidaus rinkai. Jeigu mums reikia ką nors perdirbti – mes perkame ir perdirbame“, pareiškė Baltarusijos lyderis“, rašoma tinklalapyje president.gov.by.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka „suprasdamas sudėtingą Ukrainos padėtį“ ir „nepaisant naftos produktų poreikio vidaus rinkoje“, pažadėjo padėti su prorusiškais sukilėliais kovojančiai šaliai apsirūpinti naftos produktais. Tai skelbiama oficialioje Baltarusijos prezidento interneto svetainėje.

LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“, LRT.lt Rusijos pinigais Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per pastaruosius 20 metų sugebėjo nusipirkti beveik absoliutų visos visuomenės palankumą ir tapo beveik nepajudinamas, LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Jo nuomone, artimiausiu metu nėra nė menkiausių šansų, kad jis galėtų pasitraukti iš valdžios.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

Rusijos telefoninis chuliganas, žinomas Vovano vardu, prisipažino, kad ne jis internete paviešino skandalą sukėlusį pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. „Mažai kas žino, kad man pačiam šis įrašas buvo didelis siurprizas. Juk aš jo internete neviešinau“, – parašė jis savo „Vkontakte“ paskyroje ir teigė, kad Baltarusijos prezidento telefono linijos yra klausomasi. „Tikriausiai Ukrainos saugumo tarnyba arba Vakarų specialiosios tarnybos.

LRT radijas, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas turėtų pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo dokumentus. Pasirašymo ceremonija vyks Kazachstano sostinėje Astanoje.

Muitų sąjunga (MS), pradėta kurti dar 1995 m., konkrečią veiklą pradėjo tik 2010 m. liepos mėnesį patvirtinus Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos sąjungos Muitų kodeksą. Siekdami didesnės ekonominės šalių integracijos, 2011 m. lapkričio 18 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos vadovai po beveik devynerius metus trukusių derybų pasirašė Deklaraciją dėl vieningos ekonominės erdvės, kuri šių valstybių teritorijoje pradės funkcionuoti nuo 2012 m., sukūrimo.

Anksčiau vengęs skambių frazių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, A. Lukašenka televizijos laidoje išsakė kol kas aštriausią savo kritiką kalboms apie būtinybę skaldyti Ukrainą: „Laikinai einantis Ukrainos prezidento pareigas Turčinovas – legitimus. Aukščiausioji Rada – legitimi“, - interviu teigė A. Lukašenka. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenko Rusijos televizijos NTV laidos „Segodnia“ metu išsakė savo nuomonę, ar reikėtų Ukrainos federalizacijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nelaiko savęs paskutiniu diktatoriumi Europoje, kaip jį vadina žiniasklaidos priemonės. Apie tai jis prakalbo tiesioginiame eteryje, Ukrainos laidos „Šuster LIVE“ metu, praneša censor.net.ua. A. Lukašenka mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „perspjovė“ jį šiuo klausimu.

LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį“, – teigė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Kitą savaitę Europos Sąjunga ketina griežtinti sankcijas Rusijai.

Daug sykių jau graudenta ir kalbėta, kad Lietuvos realijose neutralitetas – nepriklausymas nei Europos Sąjungai, nei Rusijos įtakai – kvailystė arba klasta. Ukrainos valdžios suverenios politikos pasiekimai – lavonai, kraujas ir plėšoma šalis – geras pavyzdys. Mūsuose vis dar netrūksta keistuolių (žodis „debilas“ dabar politiškai nekorektiškas, o niekšybe kaltinti nesinori), sapaliojančių apie „antrąją Šveicariją“, kurioje dauguma jų nei buvo, nei žino apie ką kalba.

Ne tik Lietuva ar Baltijos valstybės yra padidinto Rusijos dėmesio ir interesų zonoje. Dar viena tokia valstybė Rytų Europoje – Ukraina. Du mėnesius ten nerimsta protestai po prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimo priimti Rusijos milijardinius pasiūlymus, o ne Europos Sąjungos asociacijos sutartį. LRT laidoje „Savaitė“ pokalbis apie Ukrainą su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėju, socialinių mokslų daktaru Laurynu Kasčiūnu.