„Veltėdžių mokesčio“ nepopuliarumas abejonių nekėlė, tačiau nė vienas politologas net ir sapnuose neregėjo, kad šis dekretas gali privesti prie kokių nors platesnio masto protestų Baltarusijoje, rašoma lb.ua. Tačiau nutiko būtent tai: panašaus masto protestų Minskas neregėjo nuo 2010-ųjų, o regionai nuo pat 1990-ųjų.
Vasario 17-ąją (likus trims dienoms iki „veltėdžių mokesčio“ išmokos termino pabaigos) „Supykusių baltarusių marše“ Minsko centre susirinko nuo 3 iki 5 tūkst. protestuotojų. Beveik 2 mln. gyventojų siekiančiai Baltarusijos sostinei šis skaičius nėra itin didelis, tačiau tokio masto protestų Minskas neregėjo nuo 2010-ųjų gruodžio 19, kuomet buvo žiauriai išvaikyta 30 tūkst. žmonių minia, protestavusi prieš eilinius falsifikuotus rinkimus.
Valdžia į šią protesto akciją nesikišo. Su kiekvienu vėlesniu mitingu minia vis augo ir plėtėsi į regionus: „neveltėdžių maršas“ buvo organizuotas Gomelyje, Mogiliove, Vitebske, Breste, Grodne, Molodečnyje, Oršoje, Pinske, Baranovičiuose, Bobruiske ir kituose Baltarusijos miestuose. Regionuose pasirodę nuo 500 iki 1500 žmonių yra tas pats, kas Minske 10 tūkst. Žmonės mitingus rengė net ir tokiuose miestuose, kur anksčiau išvis niekas apie jokį politinį aktyvumą net ir negalvojo. Kartu su „dekreto nr.3“ atšaukimu protestuotojai (didžiosios dalies kurių šis įstatymas net ir nelietė) pradėjo reikalauti ir Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo.
„Maidano Baltarusijoje nebus“
Netikėtas regionų aktyvumas nejuokais suneramino valdžią. Kovo 9-ąją posėdžio metu A. Lukašenka pripažino, kad žmonės iš tiesų turi teisę nepasitenkinimui, tačiau tradiciškai perkėlė visą atsakomybės naštą „nenaudėliams valdininkams“, kurie tariamai nesėkmingai realizavo gerą idėją. Siekdamas „parodyti savo gerą valią“ ir „ištaisyti nesklandumus“, jis savo dekretui paskelbė moratoriumą metams. Jau vien tai, kad A. Lukašenka pripažįsta valdžios klaidas ir netgi suteikia nuolaidų.
A. Lukašenka pareiškė, kad žmonėms negalima drausti rinktis aikštėse, tačiau tuo pačiu jis paskelbė protesto akcijų lyderių – jo vadinamų „provokatorių“ – medžioklę. Anot baltarusių prezidento, jie „siekia trukdyti valdžios dialogui su tauta ir rengia baltarusių Maidaną“.
„Maidano Baltarusijoje nebus. Mums reikia, kaip razinas iš pyrago, iškrapštyti provokatorius. Ir atsakyti jie turės pagal visą įstatymo griežtumą,“ – kalbėjo tuomet Baltarusijos lyderis.
Netrukus po to prasidėjo opozicijos politikų ir aktyvistų sulaikymai ir areštai. Prezidento žodžiai netruko tapti sparnuota fraze, o baltarusiai internete pradėjo teigti, kad „visų neiškrapštysi“.
Viso per savaitę po to, kai A. Lukašenka davė leidimą jėga malšinti protestus, visoje Baltarusijoje buvo sulaikyti ir nubausti administracine tvarka iki 200 žmonių. Protestams nenurimus, suėmimų banga tik auga.
Orša kovo 12-ąją atsidūrė praktiškai karo padėtyje: mitingo išvakarėse mieste dislokuotos papildomos pareigūnų pajėgos iš rajono centro, įvažiavime į miestą buvo tikrinami dokumentai, o žurnalistams buvo paskelbta tikra medžioklė. Vien Oršoje tą dieną buvo sulaikyta 10 žurnalistų, o „Radio Svoboda“ žurnalistė Galina Abakunčik ir televizijos „Belsat“ reporterė Jekaterina Bachvalova naktį praleido kameroje, joms buvo paskirtos didelės piniginės baudos (viso tą dieną Baltarusijoje buvo sulaikyta 18 žurnalistų ir tinklaraštininkų).
Kovo 15-ąją valdžia, po Minsko administracijos leidimą gavusios protesto akcijos, sulaikė 34 žmones. Internete paviešinti vaizdo įrašai šokiruoja: taikiai pasibaigus mitingui, jau namo važiuojančius anarchistinio judėjimo jaunuolius tiesiog gatvėje sumušė ir vėliau sulaikė milicininkai.
Sulaikytieji, tarp kurių atsirado ir tokių, kurie tiesiog važiavo tuo pačiu troleibusu, gavo nuo 12 iki 15 parų arešto. Tokiu būdu valdžia tikisi sutrikdyti mitingo kovo 25-ąją organizavimą.
Tuo pačiu šalyje pradėjo veikti valdžios propaganda. Visose televizijose buvo parodytas „žurnalistinis tyrimas“ pavadinimu „Skambutis draugui“, kuriame tvirtinama, kad opozicijos lyderiai rengia Baltarusiją Maidanui, kuris neišvengiamai pasibaigtų „taip kaip Ukrainoje“.
Ar baltarusiai pajėgūs Maidaną suorganizuoti?
Ekspertai aiškina, kad kovo 25-ąją opozicijos atstovų žadama skambi protesto akcija neturėtų būti lyginama su Maidanu.
„Aš nematau nei jėgų, nei resurso baltarusių Maidanui. Apskritai diskursas apie baltarusių Maidaną šiuo metu didžiąja dalimi kurstomas rusų žiniasklaidoje ir, tikriausiai, paties Lukašenkos aplinkos žmonių. Žmonės iš Lukašenkos aplinkos tai daro todėl, kad savo laiku Maidanas ir vėlesni kruvini įvykiai ypač paveikė baltarusius – baltarusių propaganda gana sėkmingai žaidė šia korta. Man atrodo, kad paralelės tarp Ukrainos Maidano ir įvykių Baltarusijoje iš esmės yra klaidingos. Ukrainoje buvo visai kitos protestų priežastys, Ukrainoje buvo ir kiti resursai – ten buvo pinigai, kad statytų palapines, maitintų žmones ir taip toliau. O baltarusių opozicija – vargšė bažnyčios pelė, jiems du megafonus į akciją atsinešti jau problema Dabartiniai „neveltėdžių maršai“ nors ir politizuoti, tačiau žmonės nejaučia noro eiti ant barikadų ir kariauti už tai, kad būtų pakeista valdžia. Valdžioje tuo pat metu užtenka pajėgų, kad apsigintų nuo šitos protestų bangos,“ – leidiniui lb.ua pažymėjo Aleksandras Klaskovskis.
