„Buvusi JAV valstybės sekretorė Condolisa Rice 2005-aisiais Baltarusijai priklijavo „paskutinės Europos diktatūros“ etiketę; vėliau ši tapo kliše, dažnai vartojama tarp pasaulio politikų ir žiniasklaidos“, – rašo Ostrogorskio centro analitikas Ryhoras Astapenia savo publikacijoje „The Guardian“. „Ilgą laiką Vladimiro Putino režimas Rusijoje turėjo nuosaikesnio įvaizdį negu Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijoje, tačiau dabar jie tapo daug panašesni“, – mano autorius.
Žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje, kaip tikina R. Astapenia, tampa vis panašesni į Baltarusijos. Jis tvirtina, kad, stebint didėjantį politinių kalinių skaičių ir aršų politinių oponentų puolimą, situacija Rusijoje ir toliau blogėja.
„Ekonominių laisvių erdvėje šių šalių situacija akivaizdžiai panaši, nors Rusija ir sugebėjo 2012-aisiais įstoti į PPO, o Baltarusija – ne“, – teigiama straipsnyje.
„Abi valstybės kenčia nuo rimtų korupcijos problemų, tačiau Baltarusijoje situacija netgi geresnė negu Rusijoje, bent jau sprendžiant pagal „Transparency International“ indeksą, kuriame Baltarusija užima 123-ią vietą, o Rusija – 127-ą“, – tikina autorius.
„Tikriausiai Baltarusija niekada ir nebuvo vienintelė Europos diktatūra. Azerbaidžane, kuris patenka į Europos Tarybą, yra kalinami šimtai politinių kalinių, žmogaus teisių situacija siaubinga, įvesti autoritariniai įstatymai“, – rašo R. Astapenia.
„Svarbu pažymėti: Baltarusijos ir Azerbaidžano autoritarizmas – tai iš esmės pačių baltarusių ir azerbaidžaniečių problema, o Rusija, kaip pasirodė, grasina visam regionui“, – tęsia straipsnio autorius.
Jo manymu, Kremliaus veiksmai Ukrainoje ir dėmesys, kurį jis pritraukė savo autoritarinėmis priemonėmis pačioje Rusijoje, taip pat „akivaizdžiai neutrali A. Lukašenkos pozicija Ukrainos krizės metu“ gali pasitarnauti naujam bendravimo etapui tarp Vakarų ir Baltarusijos.
„Nors Baltarusija ir toliau lieka ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos, A. Lukašenka yra labiau priverstinis V. Putino vasalas. Jis labiau suinteresuotas Baltarusijos neutraliteto išlaikymu ir Vakarų žemės ūkio produkcijos reeksportu, negu dalyvavimu konflikte ir Kremliaus palaikymu“, – tikina analitikas.
Kaip teigiama straipsnyje, tikroji situacija turėtų būti signalas pabusti Vakarų politikams, kurie tikisi, kad Rusija galų gale „atves Baltarusiją į demokratijos kelią“. „Atvirkščiai, jiems reiktų daryti viską, kad sustiprintų skirtingų šalių asmenų kontaktus, sušvelninti vizų režimą, padėti baltarusiams sustiprinti savo nacionalinį ir pilietinį identitetą. Ir geriausia pradžia tam būtų beprasmės, pasenusios etiketės atsisakymas“, – užbaigia straipsnį autorius.
