Baltarusijos kariuomenės atstovai pripažįsta, kad tokio masto ir trukmės, kaip šiais metais, pratybos yra rengiamos pirmą sykį. Apskritai, masiškai rezervininkus į pratybas pradėta vėl šaukti tik 2013-aisiais. Tų metų rugsėjį buvo surengtos tarptautinės plataus masto karinės pratybos „Zapad-2013“, kuriose dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos pajėgos. Prieš tai paskutinį sykį Baltarusijoje rezervai be specializuoto karinio pasirengimo buvo šaukiami 1989-aisiais.
Pagal Baltarusijos įstatymus, šaukimas iš karo prievolės skyriaus gali ateiti bet kuriuo metu bet kuriam vyrui iki 50 metų, prisiminti karybos meno pakviesti gali iki 8 kartų per gyvenimą. Vengiantiems tarnybos gresia iki 2 metų kalėjimo. Į tarnybą šaukiami asmenys nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų, socialinio ar šeimyninio statuso.
Leidinys belsat.eu skelbia, kad šiais metais sausio-vasario mėnesiais vykstantiems mokymams ir patikrinimui bus šaukiami 3 tūkst. rezervininkų. Gazeta.ru 2015-aisiais straipsnyje apie rezervininkų šaukimą Baltarusijoje skelbė, kad tais metais galėjo būti pašaukta net iki 16 tūkst. rezervo karių.
Rezervininkai
Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (ODKB), į kurią dar patenka Rusija, Armėnija, Kazachstanas, Tadžikistanas ir Kirgizija. Tai reiškia, kad agresija prieš bet kurį šio aljanso narį bus laikoma išpuoliu prieš pačią Baltarusiją. Dauguma karinių mokymų, vykdytų Baltarusijoje (įskaitant ir „Zapad-2013“), buvo skirti gintis nuo tariamo NATO šalių puolimo, o iš tiesų ekspertai neabejoja, kad šių mokymų metu yra šlifuojami puolamieji veiksmai.
Tačiau ekspertai pažymi, kad ne visai aišku, kaip reikės elgtis, jeigu Baltarusiją užpultų viena iš šio aljanso narių.
Užpraeitų metų pradžioje, pačiame karo Ukrainoje įkarštyje, Baltarusijoje įsigaliojo šalies gynybos įstatymo pataisos. Svarbiausia jų dalis – tai, kad šiame įstatyme atsirado visiškai nauja sąvoka Baltarusijos „teritorinė gynyba“. „Tai ne reguliariosios pajėgos, juos rengs pagal visiškai kitą programą. Pagrindinė funkcija – kaip tik neleisti vykdyti „hibridinio karo“ įvairiuose šalies regionuose, užkirsti tam kelią. Todėl ir šaukimai tokio plataus masto – įvykiai Ukrainoje verčia šalies vadovybę staigiai paspartinti teritorinės gynybos padalinių pasirengimą,“ – leidinio gazeta.ru teigimu tuomet pasakojo šaltinis Baltarusijos generaliniame štabe.
Tai nėra vien teoriniai išvedžiojimai. Pavyzdžiui, 2016-aisias Mogyliovsko srityje, kaimelyje vos už keliolikos kilometrų nuo sienos su Rusija, buvo įkurta ypatingoji regiono kuopa, kurią sudarė vietos gyventojai. Įvairaus amžiaus civiliai baltarusiai dalyvavo mokymuose kartu su pasieniečiais ir, esant būtinybei, turėtų užtikrinti saugomos teritorijos saugumą.
Normalus procesas
Baltarusijos karybos ekspertas, politologas Andrejus Porotnikovas tuomet taip pasakojo, kad rezervininkų šaukimas yra normalus ir lėtai vykstantis procesas, kuris vykdomas nuolat ir įvairiais intensyvumo intervalais: kartais pašaukia po 100-200 žmonių vienu metu. Laikotarpis irgi gali būti įvairus, įprastai apie 20-30 dienų.
„Tačiau stambių karinių mokymų metu „partizanų“ skaičius gali išaugti daug kartų. Įprastais metais atnaujinti savo žinių yra iškviečiama apie 2-4 tūkst. karių. Sprendžiant pagal karinį biudžetą laukti kažkokio suplanuoto Baltarusijos militarizavimo nėra verta. Rezervininkų šaukimas – įprasta veikla sudarant kariuomenės perkėlimą iš taikos į karinį laikotarpį, bei papildyti ją rekrutais. Ažiotažas aplink yra susijęs su išoriniu Ukrainos fonu,“ – tuomet kalbėjo A. Porotnikovas.
Kariniai mokymai
Šiuo metu dalyje Baltarusijos vyksta plataus masto karinės pratybos. 2017-aisiais, skirtingai negu ankstesniais metais, jos neaplenkė ir sostinės Minsko, kur atsirado patikros postai, o gyventojus išgąsdino vidury miesto nusileidęs karinis sraigtasparnis.
„Baltarusijoje tęsiasi plataus masto šalies kariuomenės pajėgumo patikrinimas, kurio metu bus išbandytos visų rūšių kariuomenės pajėgos. Vasario 7-ąją, Minsko gyventojai galėjo stebėti neeilinį įvykį – sraigtasparnis Mi-8 nusileido praktiškai miesto centre,“ – skelbia Baltarusijos televizija „Voen-TV“. Tiesa, reportaže kalbėjęs kariuomenės atstovas tai paaiškino organų transplantacijos misijų treniruotėmis.
Vasario 2-ąją sostinės gyventojai galėjo danguje išvysti ir kitokio tipo mokymus – Baltarusija vykdė karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pajėgų patikrinimus. Beje, įdomus sutapimas, Minskas nusprendė priešlėktuvinę gynybą tikrinti tuomet, kai virš šalies teritorijos į susitikimą Vengrijoje skrido Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Zapad-2017“
Baltarusiai socialiniuose tinkluose jau trečią mėnesį nerimsta aptardami galimą netikėto Rusijos išpuolio karinių mokymų „Zapad-2017“ metu. Dar prieš tris metus niekas rimtai to net nebūtų svarstęs, tačiau po Rusijos aneksuoto Krymo ir užsitęsusio karo Ukrainos rytuose, Baltarusijos atstovai nebegali būti tokie ramūs.
Į šiuos gandus, tikėtina, atkreipė dėmesį ir vasario 3-ąją su žiniasklaidos atstovais bendravęs Aliaksandras Lukašenko.
„Jeigu kas nors mano: štai Rusija čia „savo kariuomenę įveda“, kelis tūkstančius jau vagonų pasikrovė ir mus okupuos. Klausykite, nebūkite tokie naivūs. Rusija į geležinkelių sąstatus pasikrovė techniką ir „okupuoja“ Baltarusiją… Kaip galima kariauti būnant ant geležinkelio platformų? <...> Visa tai kontroliuojama. Rusija niekada neokupuos Baltarusijos,“ – pareiškė A. Lukašenko.
Rusijos leidinys „Novaja Gazeta“ suskaičiavo ir socialiniuose tinkluose dažnai platinamą infografiką, kuriame yra nurodytas šiais metais Rusijos gynybos ministerijos užsakytas traukinių sąstato skaičius. Tai tariamai turėjo įrodyti, kad Rusija perkelia gerokai per didelį kiekį kariuomenės, kurio reiktų mokymams.
Ilgokai delsusi Rusijos kariuomenė atsakė: pasirodo, kad užsakyti 4162 vagonai yra skaičiuojami „kelionei pirmyn ir atgal“. Taip pat buvo pažymėta, jog 2013-aisiais mokymams buvo užsakyti 2,5 tūkst. vagonų, o 2007-aisiais – net 6 tūkst.
Atšalusius santykius tarp Baltarusijos ir Kremliaus galimai rodo ir skirtingas bendrų karinių mokymų anonsavimas. Kremlius, tiksliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, pareiškė, kad mokymų metu bus atsižvelgta į „NATO aktyvumo regione faktorių“. Tuo metu Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimas nusprendė NATO neminėti iš viso.
Pasienio zona
Vasario 1-ąją Rusija netikėtai paskelbė apie pasienio zonos su Baltarusija įvedimą. Įsaką pasirašė FST direktorius Aleksandras Bortnikovas. Oficialiai pranešime buvo teigiama, kad tokiu būdu bus siekiama „užtikrinti šalies saugumą“.
Praėjusį penktadienį A. Lukašenka tai pavadino politiniu išpuoliu, ir pažadėjo „adekvatų atsaką“.
Baltarusijos URM pažymėjo, kad Rusijos veiksmai faktiškai reiškia pilnavertės sienų kontrolės, kurios tarp Rusijos Baltarusijos nebuvo niekada, įvedimą.
Manoma, kad šiuos Rusijos veiksmus galėjo paskatinti anksčiau Baltarusijos įvestas leidimas bevizis režimas laikinai lankytis šalyje daugiau nei 80 šalių atstovams.
