Kad EAES planuojama įkurti 2015 m., tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigė dar 2011 metais. Per MS viršūnių susitikimą Maskvoje dabartinis Rusijos ministras pirmininkas sakė: „Iki 2015 m. bus suderintas ir pasirašytas vieningos Eurazijos ekonominės erdvės kodeksas, o tai reiškia sąjungos sukūrimą.“ Kitaip tariant, MS šalys dar 2011 m. žinojo, kad gilesnės integracijos lygmuo bus pasiektas jau 2015 m. ir bus galutinai suformuota naujoji sąjunga. Nors derybos ir diskusijos dėl šios sąjungos (faktiškai kurtos įvairiais pavadinimais) vyko jau gana seniai, nuo 2011 m. situacija ganėtinai pasikeitė, o ypač ją pakeitė Ukrainos krizė.
Balandžio 29 d. Minske įvyko MS šalių lyderių susitikimas, skirtas EAES steigimo klausimams galutinai aptarti. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, būdamas susitikimo šeimininku, siekė palankesnių sąlygų savo šalies ekonomikai. Tokia situacija nėra naujiena: prieš kiekvieną Baltarusijos ir Rusijos ekonominės integracijos susitarimą Minsko iniciatyva siekiama peržvelgti energetinių resursų kainas. Dar prieš įkuriant MS, Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės iš Rusijos naftą gaudavo pigesne nei užsienio rinkos kaina. Todėl 2006 m. gruodžio 6 d. tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Fradkovas pasirašė įsakymą dėl muitų mokesčio suvienodinimo visoms šalims. Taip Rusija 2007 m. sausio 1 d. įvedė 181 JAV dolerio muitą už toną į Baltarusiją importuojamos žalios naftos, nors iki tol jokio mokesčio nebuvo. Artėjant Muitų kodekso ratifikavimo terminui, A. Lukašenka pradėjo grasinti, kad Baltarusija jo neratifikuos. Baltarusijos prezidentas siekė, kad naftos muitai būtų visiškai panaikinti, apeliuodamas į tai, jog Muitų sąjungos esminis principas yra bemuitis režimas. Žinoma, toks sprendimas netekino Rusijos, todėl reikėjo ieškoti kompromiso. Baltarusijai pagrasinus neprisijungti prie MS, Rusija sutiko į kaimyninę šalį be muito tiekti tik tiek naftos, kiek ši sunaudoja šalies viduje. Kompromisas buvo rastas: buvo susitarta dėl 6,3 mln. tonų naftos, kuri skirta vidaus vartojimui, tiekimo be muitų. Galiausiai nuo 2011 m. Baltarusija importuoja rusišką naftą be jokių mokesčių, tačiau muitą už naftą ir jos produktus, pagamintus iš rusiškos naftos ir eksportuotus į trečiąsias šalis, perveda į Rusijos biudžetą (naftos ir naftos produktų mokesčiai vienodi abiejose šalyse). Šį mokestį, gautą iš trečiųjų šalių, A. Lukašenka ir siekia palikti Baltarusijoje. 2013 m. Baltarusija už naftos ir jos produktų eksportą į trečiąsias šalis į Rusijos biudžetą pervedė 3,3 mlrd. JAV dolerių.
Artėjant minėtam tolimesnės integracijos etapui Astanoje Baltarusija siekia pagerinti savo pozicijas. Tam situacija yra gana palanki: Ukrainoje vyksta geopolitinė (ir ne tik) Rusijos kova, ir jai natūraliai reikia Minsko palaikymo tarptautinėje arenoje. Gamtinių dujų kainos jau sutartos (2014 m. dujų kaina Baltarusijoje turėtų laikytis apie 175 dolerius už tūkstantį kubinių metrų), todėl Rusijai kaip ir nėra kito kelio. A. Lukašenka dar prieš Minsko susitikimą minėjo, jog vyksta dialogas tarp Rusijos ir Baltarusijos, kaip išspręsti susidariusią padėtį, kai Baltarusija turi pervesti naftos produktų eksporto mokestį į Rusijos biudžetą, ir sakė tikįs, jog muito grąžinimo Rusijai problema bus išspręsta greitai, nes tokiomis sąlygomis Baltarusija negalės prisijungti prie sąjungos. Baltarusijos prezidentas lyg ir buvo įsitikinęs, kad problema tikrai bus išspręsta. Vis dėlto susitarti nepavyko ir per balandžio 29 d. susitikimą, po kurio A. Lukašenka svaidėsi žaibais. Rusijos dienraštyje „Kommersant“ rašoma: „turi egzistuoti visavertė sąjunga – be jokių apribojimų, juolab energetikos išteklių srityje. Susitarimus numatoma įgyvendinti per 10 metų... Jeigu nesate pasiruošę, tuomet palaukime 10 metų ir tą klausimą išspręsime“, – sakė A. Lukašenka.
Žinodamas politinę atmosferą Europoje, A. Lukašenka nestokojo pasitikėjimo savimi. Šiandieninė situacija verčia Rusiją ieškoti sąjungininkų, tad jų paieškos kaina nėra labai svarbi. Čia reikia prisiminti balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (prieš rezoliuciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimo balsavo tik 11 šalių). Nors A. Lukašenka visuomet buvo už Ukrainos vientisumą, pasisakė prieš kaimyninės valstybės federalizaciją ir galiausiai pažadėjo neleisti Rusijai užpulti Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos, Jungtinėse Tautose Baltarusija palaikė Rusiją, taip pripažindama Krymo aneksiją. Tenka konstatuoti, kad Baltarusija yra geranoriška tiek, kiek už tai jai sumokama. Kitaip tariant, kas moka, tas ir muziką užsako. Todėl A. Lukašenkos priekaištai Rusijai yra besitęsiančios derybos dėl didesnės pyrago dalies iš Maskvos.
Galiausiai, nepaisant visų A. Lukašenkos neigiamų emocijų dėl, jo supratimu, nesąžiningos MS mokestinės sistemos, pranešama, jog sutartis, kuria sukuriama EAES, kaip ir žadėta, bus pasirašyta gegužės 29 d. Astanoje. Taigi ir vėl reikėtų laukti muzikinio užsakymo, atskriejančio iš Maskvos, o Minskui teks sugroti tai, ko paprašys Kremlius. Rusijai ir asmeniškai Vladimirui Putinui Eurazijos integracija yra labai svarbus projektas, kurio sėkme negalima abejoti. Šiandieninių įvykių kontekste Rusijai kaip niekad reikia partnerių, palaikančių Kremliaus vykdomą poziciją.
*****
Gegužės 9 d. A. Lukašenka pripažino, jog neblokuos EAES sutarties pasirašymo: „jei negalime padaryti didelio žingsnio, galime judėti mažais žingsneliais“, – sakė jis. Šalys rado kompromisą ir Rusija su baltarusiais susitarė, kad Minskas grąžins į jos biudžetą tik pusę naftos produktų muito mokesčio. Verta pažymėti ir dar vieną momentą: Baltarusijos prezidentas pridūrė, kad jau gegužės mėnesį tikisi gauti 2 mlrd. dolerių paskolą iš Rusijos. A. Lukašenkos teigimu, šie pinigai bus skirti šalies finansiniam rezervui stiprinti. Tikėtina, 2 mlrd. dolerių skirti ir atsidėkojant už Baltarusijos poziciją JT. O dėl pakitusių A. Lukašenkos pozicijų EAES atžvilgiu Minskas turėtų sulaukti dar vienos paramos.
