Kalbinės situacijos Baltarusijoje specifika ta, kad šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų, ir pastaroji kalba labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse.
Tai lemia pirmiausia politinio pobūdžio priežastys. Sovietų Sąjungoje buvo užsibrėžtas tikslas sukurti naują sociumą – sovietinę tautą su vieninga kultūra („nacionalinę pagal formą ir socialistinę pagal turinį“). Kartu neoficialiai buvo siekiama, kad šios tautos kalba taptų rusų kalba. Baltarusijos teritorijoje rusifikacijos politika turėjo pražūtingų pasekmių.
Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje BTSR vyko intensyvus gyventojų kraustymasis iš kaimo į miestus. Baltarusijos miestai daugiausia buvo rusakalbiai, o kaimuose buvo kalbama baltarusiškai. Persikeldamas į miestą, žmogus siekė atitikti savo naują socialinę erdvę. Didelę reikšmę turėjo ir tai, kad baltarusių ir rusų kalbos yra panašios. Verta pažymėti, kad niekinamo požiūrio į baltarusių kalbą pėdsakų yra Baltarusijoje ir dabar, tokį požiūrį iki pat šios dienos atvirai demonstravo ir šalies prezidentas A. Lukašenka.
Pamažu Baltarusijoje susiformavo savotiška dvikalbystė: dauguma gyventojų kalbėjo vadinamąja „trasianka“. Tai baltarusiškas žodis, reiškiantis šieno ir šiaudų mišinį. 2011 m. atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad apie 88,37 proc. respondentų kasdieniame gyvenime vartoja mišrią baltarusių ir rusų kalbą, 11,22 proc. – rusų kalbą, 0,41 proc. – baltarusių kalbą.
Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, 1989 m. surengto surašymo duomenimis, 65,6 proc. Baltarusijos gyventojų kaip savo gimtąją kalbą nurodė baltarusių, dar 12 proc. žmonių tai buvo antroji kalba (iš viso 77,6 proc.). Rusų kalba buvo gimtoji 31,9 proc. gyventojų, antra ji buvo 50,8 proc. žmonių (iš viso 82,7 proc.).
Po nepriklausomybės paskelbimo Baltarusijoje prasidėjo nacionalinės kalbos atgimimo politika. 1994 m. kovo 15 d. priimta Konstitucija nustatė, kad baltarusių kalba yra valstybinė kalba.
Situacija pasikeitė, kai į valdžią 1994 m. birželį atėjo Aleksandras Lukašenka. 1995 m. gegužės 14 d. jo iniciatyva buvo surengtas referendumas, kurio vienas klausimų buvo susijęs su valstybinės kalbos statuso suteikimu ne tik baltarusių, bet ir rusų kalbai. Tai lėmė dvi priežastys. Pirma, kietu politiniu prezidento oponentu buvo Baltarusijos nacionalinis frontas, kurio programoje buvo punktas apie baltarusių kalbos kaip vienintelės valstybinės kalbos atgimimą. Antra, A. Lukašenka pradėjo suartėjimo su Rusija kursą.
Taip pat reikia prisiminti, kad A. Lukašenka norėjo išsilaikyti valdžioje, todėl jam buvo būtina užsitikrinti daugumos gyventojų paramą. Viešosios nuomonės tyrimai tada rodė, kad daugiau negu pusė šalies piliečių pasisako už dvi valstybines kalbas.
Referendume dalyvavo 64,8 proc. rinkėjų. Už valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai nubalsavo 83,3 proc., prieš – 12,7 procento.
Nuo to momento baltarusių kalbos situacija tik blogėjo. Oficialiais duomenimis, 2013 m. vasarį Baltarusijoje baltarusių kalba mokėsi 16,4 proc. moksleivių ir 11,4 proc. darželinukų (baltarusių ir rusų kalba – 3,8 proc.), aukštosiose mokyklose – 0,2 proc. studentų (baltarusių ir rusų kalba – 37,4 proc.).
Tačiau šie skaičiai neparodo viso baltarusių kalbos padėties švietimo srityje rimtumo. Kadangi pedagogai, kurie galėtų dėstyti dalykus baltarusių kalba, aukštosiose mokyklose nerengiami, jauni mokytojai, patekę į formaliai baltarusiškas mokyklas, paprastai ima dėstyti rusiškai. Dar labiau situaciją blogina tai, kad norinčių studijuoti baltarusių filologijos specialybę jau kelerius metus trūksta.
Kultūros ministerijos įstaigose baltarusių kalba vartojama vis rečiau. Didesnė dalis bibliotekų, klubų ir muziejų darbuotojų kalba rusiškai.
Belstato duomenimis, tik 9 proc. 2011 m. išleistų knygų ir brošiūrų turėjo baltarusiškus pavadinimus (85 proc. – rusiškus). Tik 17 proc. žurnalų ir kitų periodinių leidinių 2011 m. buvo leidžiama baltarusių kalba (81 proc. – rusų kalba). Baltarusiškų laikraščių dalis 2011 m. sudarė tik 26 proc. (rusiškų – 73 proc.). Pagrindinė kalba Baltarusijos televizijoje – rusų kalba. Žmonių, skaitančių baltarusiškas knygas, 2013–2014 m. sumažėjo nuo 14 iki 5 procentų.
Oficialiojoje sferoje baltarusių kalbos vartojimas yra apribotas. Pavyzdžiui, teismuose daugiausia naudojama tik rusų kalba. Šalies prezidentas A. Lukašenka iki paskutinio momento, vykdydamas savo pareigas, irgi praktiškai visada kalbėjo rusiškai.
Tačiau dauguma Baltarusijos gyventojų kategoriškai pasisako prieš tai, kad šalyje būtų tik viena valstybinė kalba – rusų. Kalbinė situacija Baltarusijoje tam tikra prasme yra paradoksali. Nors didesnė dalis baltarusių pripažįsta, jog kasdieniame gyvenime vartoja arba mišrią kalbą („trasianką“), arba rusų kalbą, gimtoji kalba jiems yra baltarusių kalba. 2009 m. surašymo duomenimis, 53,2 proc. Baltarusijos gyventojų kaip savo gimtąją nurodė baltarusių kalbą, o 23,4 proc. respondentų tai kalba, kuria jie kalba namuose. Rusų kalbą kaip gimtąją nurodė 41,5 proc. apklaustųjų (namuose ja kalba 70,2 proc. piliečių).
Pastaraisiais metais keičiasi ir valstybės vadovybės požiūris į baltarusių kalbą. Tai lemia pirmiausia išoriniai veiksniai, ypač didėjanti grėsmė Baltarusijos suverenitetui iš Rusijos pusės. Pastaraisiais metais ten atgimsta vieningos rusų tautos, kurią sudaro didžioji Rusija, baltoji Rusija ir mažoji Rusija, idėja. Kartu teigiama, kad baltarusių ir rytų ukrainiečių tautų nėra – tai tik dirbtinės konstrukcijos, kurias sukūrė bolševikai savo kultūrine politika. Atitinkamai nėra nė baltarusių ir ukrainiečių kultūrų, o jų kalbos – tik rusų kalbos dialektai. Radikalūs Rusijos nacionalistai vis dažniau kritikuoja Baltarusijos vadovybę už nacionalinės tapatybės atgimimo politiką.
Todėl ir Baltarusijoje pasikeitė požiūris į baltarusių kalbą. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo priimtas Piliečių ir juridinių asmenų kreipimųsi įstatymas, kuris nurodo, kad atsakymas turi būti pateiktas kreipimosi kalba, t. y. ir baltarusių kalba. Buvo atvejų, kai baltarusiškai neatsakę valdininkai buvo nubausti.
Daugėja baltarusių kalbos ir viešajame gyvenime: ja pradėjo rašyti gatvių pavadinimus, daryti skelbimus transporte. Mieste atsirado baltarusių kalbą propaguojančių reklamos skydų.
Oficialaus požiūrio į baltarusių kalbą lūžio momentu tapo įvykiai kaimyninėje Ukrainoje 2014 m. pradžioje, kai Rusija aneksavo Krymą. Baltarusijos vadovybė įvertino tai kaip grėsmę šalies suverenitetui. Prezidentas A. Lukašenka pasisakė už Ukrainos teritorinį vientisumą ir santykiuose su naująja jos vadovybe pradėjo vykdyti priešingą rusiškai politiką.
Tokioje situacijoje į baltarusių kalbą imta žiūrėti kaip į vieną iš šalies nepriklausomybės veiksnių. Todėl atskiri Baltarusijos lyderiai išreiškė jai viešą paramą.
Pirma, balandžio 22 d. A. Lukašenka savo metiniame pranešime pareiškė, kad jeigu „baltarusiai pamirš savo kalbą, jie nustos būti nacija“. Vėliau, liepos 3 d. Nepriklausomybės dienos proga jis pasakė kalbą baltarusiškai, kas buvo labai neįprasta. Be to, ministras pirmininkas M. Miasnikovičius surengė vyriausybės posėdį baltarusių kalba, o vicepremjeras A. Tozikas spalio 16 d. per darbo grupės posėdį, skirtą kompleksinei švietimo sistemos analizei, pasakė: „Bus siaubinga, jei mes prarasime kalbą. Kuo mes tada skirsimės nuo savo kaimynų? Baltarusijos pilietis privalo mokėti dvi valstybines kalbas.“
Spalio 23 d. susitikime su kūrybine inteligentija A. Lukašenka pasakė, kad šalyje egzistuoja kalbinis disbalansas baltarusių kalbos nenaudai, ir pasiūlė pagalvoti apie nacionalinio universiteto, kuriame būtų dėstoma tik baltarusių kalba, įsteigimą.
Taigi reikia tikėtis, kad artimiausiu metu Baltarusijos vadovybė vykdys baltarusių kalbos paramos politiką. Greičiausiai tai reikš, kad baltarusių ir rusų kalbų plitimui bus sukurtos vienodos sąlygos.
Viktor Odinočenko, Gomelis
