Kultūra

Popiežius Pranciškus paskelbė nedalyvausiąs jau prieš kurį laiką suplanuotame Advento pamoksle – teigiama, kad pontifikas peršalo. Penktadienį Vatikane vykusios audiencijos metu katalikų bažnyčios galva skundėsi peršalęs, tačiau šio ir dar vieno suplanuoto renginio neatšaukė. Italijos naujienų agentūra ANSA pranešė, kad popiežius atrodė uždusęs, jam buvo sunku kalbėti. Antradienį savo 88-ąjį gimtadienį atšventusį Pranciškų jau kuris laikas kamuoja sveikatos problemos.

„Apgailėtina yra baimė susitikti akis į akį su kito žmogaus akimis ir pamatyti jose savo agoniją“, – tokia mintis ašarų upeliais nuvingiuoja ukrainiečių rašytojos Tanios Pjankovos knygoje „Raudonųjų skruzdžių amžius“. „Raudonosios skruzdės neišnyko, jos tik pakeitė savo išvaizdą“, – pristatydama lietuvišką knygos leidimą Vilniaus literatų namuose kalbėjo rašytoja.

Viešumos nemėgstantis japonų rašytojas Harukis Murakamis antradienį vis dėlto joje pasirodė ir, atsiimdamas garbės daktaro diplomą, sakė, kad toli gražu nėra pavyzdinis mokslo žmogus. „Gana keistas jausmas gauti apdovanojimą, turint omenyje, koks siaubingas studentas buvau“, – sakė H. Murakamis, prajuokindamas Vasedos universiteto auditoriją. „Aš praleidinėdavau paskaitas ir išvis pamiršdavau, kad studijuoju.

Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už tai balsavo 64  parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė. „Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

„Visada smagu gauti žinutę, kad tavo kūrinys ar tu pats socialiniuose tinkluose esi pastebėtas. Nebūtinai tokia žinia dalijiesi, tačiau tavo vardas ir pavardė prie kūrinio yra tarsi simbolinis kapitalas“, – sako menininkas Robertas Narkus. Šio menininko darbai – performansai, fotografijos, vaizdo kūriniai, koliažai matomi ne tik įdomiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno erdvėse, bet ir pristatyti Venecijos bienalėje.

Miuziklas „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ turą po Lietuvą pradėjo parodymu Marijampolėje. Jautraus siužeto tragiška keltų meilės legenda, kurią scenoje papasakoja rinktiniai balsai: Karina Krysko, Jeronimas Milius, Dainotas Varnas, Iglė Bernotaitytė, Tadas Juodsnukis, Vladas Kovaliovas, žiūrovus sugraudina iki ašarų.

„Tradicijos yra neatsiejama bendrystės dalis“, – įsitikinęs alytiškis keramikas Saulius Mastauskas. Prieš penkerius metus dalyvavęs pirmojoje „Merkinės fabriko“ kalėdinėje mugėje, jis lieka ištikimas tradicijai. „Merkinė – išskirtinai unikalus Lietuvos kampelis, ji nuo vaikystės man artima“, – sako keramikas.   S. Mastauskas, kartu su Loreta Lekaviče įkūręs „Molio minkles“, išties nėra keramikai, jie daug metų dirba saugos tarnyboje, o visą laisvalaikį atiduoda keramikai.

Nacionaline kultūros ir meno premija antradienį apdovanotas menininkas Darius Žiūra sako, jog tai – solidžiausiais įvertinimas Lietuvoje, tačiau jis priklauso nuo daugybės atsitiktinumų. „Tai, žinoma, siurprizas ir netikėtumas. Tai solidžiausiais įvertinimas Lietuvoje, tačiau, vis dėlto, jis priklauso nuo daugybės atsitiktinumų. Todėl bandau į jį reaguoti su tam tikra distancija“, – BNS raštu perduotame komentare sakė jis.

Nacionaline premija įvertintas Alvydas Šlepikas sako, jog šis apdovanojimas rašytoją sujungia su jam asmeniškai svarbiais kūrėjais. „Gavęs premiją tu supranti, kad vis dėlto prisijungi prie žmonių, kurie tavo gyvenime buvo svarbūs, tu vis vieną į juos žiūrėjai, matei, kaip žmones, kurie kuria šiuolaikinę literatūrą, šiuolaikinį meną, tu tarsi prisijungi prie jų, tampi jų dalimi, premija tarsi sujungia su tau svarbiais kūrėjais, nes daugelis man tikrai svarbių lietuvių autorių yra tos premijos l...

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų – poetas Alvydas Šlepikas, režisierė Marija Kavtaradzė ir menininkas Darius Žiūra. Nacionalinės premijos taip pat skirtos šokėjai, choreografei Birūtai Komskienei, tapytojui Arvydui Šalteniui ir menininkei, meno kritikei Laimutei Kreivytei, antradienį paskelbė Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

„Emilia Perez“, siurrealistinis, į įprastų žanrų rėmus netelpantis Jacques'o Audiard'o miuziklas, pirmadienį susižėrė daugiausia „Auksinių gaublių“ nominacijų – 10. Kanų kino festivalyje žiuri prizą pelniusi juosta „Emilia Perez“ pasakoja apie translytę moterį, anksčiau vadovavusią įtakingam Meksikos narkotikų karteliui, po lyties keitimo operacijos besistengiančią išpirkti kaltę už savo praeities nusikaltimus. Pagrindinį vaidmenį miuzikle sukūrė translytė aktorė Karla Sofia Gascon.

Baseinas su raibuliuojančia varno plunksna, žmonės, galintys keisti savo pavidalą, apšepę, pavojingai atrodantys vyrai, geležinė plaukimo trenerės ranka, apdulkėjusi palėpė su senomis knygomis, – rodos, ir antrojoje Aušrinės Tilindės knygoje paaugliams „Dvylika kruvinų plunksnų“ yra viskas, ko reikia psichologiniam siaubo romanui. „Dvylika kruvinų plunksnų“ – antroji leidyklos „Alma littera“ literatūros konkurso jaunimui 2023 metų nugalėtojos A. Tilindės knyga.

Vienas žinomiausių Lietuvos dizainerių, tvarios mados kūrėjas Kęstutis Lekeckas šiuo metu vieši už Atlanto. Čia savo srityje aukščiausiais tarptautiniais apdovanojimais ne kartą įvertintas lietuvis ne tik aplankė Majamyje savaitę vykstančius meno renginius „The Art of Connection“, bet ir pakvietė svečius į savo darbų parodos atidarymą. „Per pastaruosius kelis mėnesius Amerikoje lankausi antrą kartą. Čia vertina tvarią madą. Jei aplinkybės susiklostys palankiai, dar vienas vizitas vyks pavasarį.

Kokių paskirčių dėžutes galvoje nešioja vyrai, o ką reiškia „daryk kaip nori“ iš moterų lūpų? Kodėl be moterų vyrai dar ir šiais laikais gyventų urvuose, o kieno širdys didesnės? Žinomi aktoriai Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis penktadienio vakarą Šiaulių kultūros centre žiūrovams pristatė naujausią gyvo garso muzikinį projektą „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“, kuriame su šypsena apžvelgė vyrų ir moterų skirtumus, tarpusavio santykius ir įvairias, dažnai net komiškas situacijas.

Lygiai prieš 100 metų lapkričio 29-ąją Briuselio ligoninėje mirė italų kompozitorius Giacomo Puccini. Minint šią datą, daugelyje pasaulio operos scenų skamba G. Puccini sukurta muzika, o Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pakvietė žiūrovus į operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ premjerą. Pasaulinė šio triptiko premjera 1918 m. gruodį įvyko Niujorko „Metropolitan“ teatre, tačiau pats G. Puccini joje nedalyvavo.

Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, Senamiestyje bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines švenčių egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų.   „Tai – mažesnė to, kas miestą puošdavo daugybę laiko, versija“, – šypsosi viena talentingiausių miesto kūrėjų.

Lapkričio 27 dieną asociacija Amerikos verslo rūmai Lietuvoje (angl. „American Chamber of Commerce in Lithuania“), Amerikos ir tarptautinio verslo bendruomenę sukvietė į tradicinę JAV Padėkos dienos šventę, kurios metu vyko ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje narių apdovanojimai.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė koordinuoti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirto kenotafo statybos darbus.  Kenotafo statyba Antakalnio kapinėse Vilniuje bus derinama su J. Žemaičio-Vytauto giminaičiais ir kitomis institucijomis, antradienį pranešė KAM. Kenotafą planuojama įrengti vadinamajame valstybės vadovų panteone.

Savaitgalį pasibaigusiame Tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ geriausiu filmu Baltijos kino programoje tapo „Pietinia kronikas“ (rež. Ignas Miškinis, prod.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį panaikino sprendimą dėl daugiau kaip 610 tūkst. eurų siekiančios gaisro padarytos žalos Tytuvėnų vienuolyno ansambliui atlyginimo ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokį sprendimą LAT paskelbė po to, kai gavo Kultūros infrastruktūros centro kasacinį skundą dėl priteistos žalos atlyginimo panaikinimo.

Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, šeštadienį minint Lietuvos kariuomenės dieną Paryžiuje organizuota Pilietiškumo diena. Per ją atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano J. Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „Le Maresquier“ Švento Augustino gatvėje.

Niujorke vienas verslininkas už 6,2 mln. dolerių (5,89 mln. eurų) trečiadienį nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą – provokuojantį italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį, teigiama aukcionų namų „Sotheby's“ išplatintame pranešime. 2019 metais Majamyje vykusioje meno parodoje „Art Basel“ debiutavęs darbas „Komikas“ (Comedian) sukėlė daug diskusijų ir klausimų, ar jį tikrai galima laikyti menu.

Bazelio rinkėjai sekmadienį spręs, ar galima išleisti dešimtis milijonų eurų viešųjų lėšų 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui organizuoti – oponentai šią galimybę vadina viešųjų išteklių švaistymu dėl „šventvagiško“ muzikos renginio. Jei šiaurinio Šveicarijos kantono gyventojai nuspręs blokuoti beveik 38 mln.

Sulaukęs 80 metų, į amžinybę iškeliavo žinomas mokytojas, chorvedys Juozas Švedas, praneša LRT.lt. J. Švedas gimė 1944 m. gegužės 15 d. Strakėnų kaime. Baigė Molėtų 1-ąją vidurinę mokyklą, 1966–1969 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje, 1973–1978 m. neakivaizdiniu būdu choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos teatrologas Markas Petuchauskas, šeštadienį pranešė LRT. M. Petuchauskas gimė 1931-aisiais Šiaulių burmistro pavaduotojo Samuelio Petuchausko šeimoje, 1941–1943 metais kalėjo Vilniaus gete. 1954 metais jis baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1962-aisiais – Lunačiarskio teatro meno instituto Maskvoje aspirantūrą.

Vilniuje ketvirtadienio vakarą atidaryta prestižinė „World Press Photo“ fotografijų paroda. Parodos rengėjams šiemet peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 61 tūkst. nuotraukų, kurias pateikė virš 3,5 tūkst. fotografų iš 130 šalių. Geriausios nuotraukos apdovanojimas šiemet skirtas naujienų agentūros „Reuters“ fotografui Mohammedui Salemui už per Izraelio smūgį Gazos Ruože žuvusią mažą dukterėčią apkabinusios gedinčios palestinietės nuotrauką.

Šių metų MTV Europos muzikos apdovanojimuose, sekmadienį vyksiančiuose Mančesteryje, šiaurės vakarų Anglijoje, turėtų dominuoti moterys, tarp jų – Taylor Swift, Charli XCX ir Billie Eilish. Trisdešimtoji ceremonija, į kurią paprastai susirenka didžiausi pasaulio muzikos vardai, rengiama naujoje miesto „Co-op Live“ arenoje nuo 20 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Varžysis garsiausi vardai Apdovanojimus, kurie Britanijoje rengiami jau septintą kartą, ves britų dainininkė Rita Ora.

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų medžioklė“, Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“, Tito Lauciaus „Paradas“ ir dvi trumpametražių filmų premjeros JAV – Eglės Davidavičės „Ta, kuri žino“ bei Eglės Razumaitės „Ootidė“, praneša Kultūros ministerija.

„Retas atvejis, kai tarp kino festivaliams atrinktų filmų atsiduria komedija. Nebent festivaliai orientuoti į komedijos žanrą“, – sako kino prodiuseris Lukas Trimonis. Kino režisierės Eglės Vertelytės kulinarinėje komedijoje papasakota istorija, panašu, universali, – prieš premjerą Lietuvoje tarptautinės „Gardutės“ premjeros įvyks Vokietijos Kotbuso, Airijos Korko kino festivaliuose ir A klasės festivalyje „Juodosios naktys“ Taline.

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą Lietuvos švietimo muziejaus direktoriaus pareigoms eiti laimėjo dabartinė muziejaus vadovė Jolita Rudgalvienė. Kaip praneša ministerija, ji buvo išrinkta iš dviejų konkurse dalyvavusių kandidatų.

Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šiais metais nuspręsta skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marijai Liugienei, praneša Kultūros ministerija Komisijos sprendimu, premija laureatei buvo skirta už išskirtinę ilgametę veiklą etninės kultūros srityje ir šiaudinių sodų tradicijos atgaivinimą, puoselėjimą bei tarptautinį pripažinimą.

Vienoje iš populiariausių sostinės erdvių tarp ekstremalaus ir gatvės sporto mylėtojų – Baltojo tilto aikštyne – pradėta piešti freska olimpinei medalininkei breiko šokėjai Dominikai Banevič  (b-girl Nickai). Per artimiausias dvi savaites menininkas Kipras Petrulis prie gatvės šokiams skirtos aikštelės esančias tilto atramas papuoš sieniniu paveikslu, skirtu b girl-Nickos sėkmei ir jaunų sportininkų, šokėjų įkvėpimui, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos jūrų muziejuje sėkmingai reabilituojamas prieš tris savaites iš pajūrio atgabentas Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis, tai primas kartas, kai nusilpęs jauniklis patenka ne pavasarį, o rudenį, antradienį pranešė muziejus. Anot jo, Baltijos pilkųjų ruonių jauniklės vaikuojasi anksti pavasarį ir pirmieji ruoniukai-pamestinukai, kuriems reikia pagalbos, į muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą patenka kovą–gegužę.

Kultūros ministerija skyrė 90 tūkst. eurų, siekiant plėtoti knygomatų tinklą šalyje. Kaip nurodo ministerija, šios lėšos skirtos Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų viešosioms bibliotekoms. Tokio pat dydžio finansavimas knygomatų tinklo plėtrai šalyje jau buvo skirtas šių metų pradžioje, jį numatoma skirti kasmet iki 2029 metų. Knygomatai yra modernūs įrenginiai, leidžiantys skaitytojams atsiimti ir grąžinti knygas bet kuriuo paros metu, jų tinklas nuolat auga.

Penktadienį, eidamas 69-uosius metus, mirė dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Alfredas Kukaitis. Apie netektį asmeninėje „Facebook“ paskyroje pranešė leidinio „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė. „Kiekvienas, kam teko su juo bendrauti, rado visaapimančių temų geram, ilgam, šiltam pokalbiui. Asmeniškai aš labiausiai laukiau jo prisiminimų knygos, apie kurią ne kartą pasitardavome. Alfredas, regis, pažinojo pusę pasaulio.

„Lietuvių autorių kūryba mūsų leidyklai – labai svarbi, jei kalbėtume skaičiais, 40 procentų sėkmės yra lietuvių autoriai“, – pripažįsta leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, apdovanoti Suaugusiųjų ir Vaikų bei jaunimo literatūros konkursų nugalėtojai.   Konkursų nugalėtojams įteiktos 2 000 eurų piniginės premijos, o geriausiais paskelbti rankraščiai bus parengti spaudai ir taps knygomis.

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija. Nutarimą dėl premijos skyrimo priims Seimas. Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Ketvirtadienio vakarą „Domino“ teatras pristatė pirmąją sezono premjerą, nurautą komediją „Be stabdžių“, kurioje trys draugai su negalia – aklasis, kurčiasis ir nebylys – leidžiasi į didžiausią meilės nuotykį.

Aktorė Dovilė Karaliūtė susidūrė su nemalonia situacija. Dešimtmetį vaidinusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Atžalynas“, ji sužinojo, kad staiga neteko savo vaidmens. Kaip teigia aktorė, pati ji apie tai nebuvo informuota. Į tokius teiginius sureagavo ir LNDT atstovė. Jono Vaitkaus režisuotas LNDT spektaklis „Atžalynas“ buvo rodomas nuo pat 2013 metų. Dešimtmetį spektaklyje kūrusi gimnazistės vaidmenį, Dovilė apie tokisu pokyčius tikina nebuvusi informuota.

Istorinė ir mokslinė fantastika, biografijos ir publicistika, meilės ir santykių romanai, keletas dramų, detektyvas, psichologinis trileris, istorijos vaikams ir jaunimui, paveikslėlių knygos. Rašantiems, rodos, nei žanrų, nei temų netrūksta, o literatūros konkursų vertintojai dargi pažymi, kad šiais metais pastebimai pagerėjusi ir rankraščių kokybė. Leidykla „Alma littera“ nepaliauja ieškoti naujų talentų.

Lietuvos kultūros sostinėmis bus Kėdainiai, Pasvalys ir Zarasai, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Pagal kultūros ministro Simono Kairio įsakymą, 2026-aisiais šį titulą turės Kėdainiai 2027-aisiais – Pasvalys, o 2028-aisiais – Zarasai.

Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų trupės nuo šių metų spalio pradžios prisijungė jauna lenkų dainininkė – mecosopranas Wiktoria Gertruda Wizner (g. 1992). Netrukus ji debiutuos 38-ojo teatro sezono spektakliuose pirmą kartą atlikdama Raganos vaidmenį Antoníno Dvořáko operoje „Undinė“ (spalio 17 d.), Bušės vaidmenį Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ (lapkričio 8 d.) ir Frumos Sorės vaidmenį Jerry Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“ (gruodžio 7 d.). Siū...

2024 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta Pietų Korėjos autorei Han Kang „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija. Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją. Han Kang yra pirmoji Pietų Korėjos rašytoja, pelniusi Nobelio literatūros premiją.

Spalį Vilniuje galite nemokamai apsilankyti įvairiose parodose, kurios kviečia pasinerti į meno pasaulį ir susimąstyti apie kasdienybės, sakralumo ir kultūrinės atminties temas. Julijos Skudutytės paroda „INFJ“: asmenybės ir meno sąveika Nuo rugsėjo 19 dienos iki spalio 19 dienos Vilniaus galerijoje „Meno niša“ atidaroma Julijos Skudutytės paroda „INFJ“, kurioje menininkė pristato naujausius darbus, sukurtus meno rezidencijoje Diuseldorfe.

2024 spalio 13 d.  Rolandui Rastauskui  (slapyvardžiu Rora)  būtų sukakę 70-imt metų.  Šią progą jis  ruošėsi paminėti, surengdamas bičiulių menininkų parodą ir savo paskutinės knygos pristatymą  KADS Baroti galerijoje, Klaipėdoje.  Likimas neleido jam sulaukti šios datos ir pilnai suplanuoto renginio.  Tačiau šventė vis tik  įvyks. Kitokia, nes be Rolando, bet didžiąja dalimi tokia, kokios jis norėjo.

Sekmadienį Kaune 11 kartą vyko rožinio kaspino paramos bėgimas „Pink run su Antėja“, kurio tikslas – paskatinti moteris pasitikrinti dėl krūties vėžio. Beveik pustrečio tūkstančio bėgikų šia onkologine liga sergančių moterų reabilitacijai paaukojo rekordinę sumą – net 13,3 tūkst. eurų. „Be galo smagu matyti čia rekordinę rožinės spalvos minią, kuri ne tik aukoja, bet ir skiria dėmesį, laiką, jėgas bei šypsenas moterims, kurios šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį.

Saulėtą rudens dieną žingsniuojant Vilniaus Pilies gatve galima sutikti ne vieną gatvės muzikantą. Gatvėje taip pat galima sutikti prisėsti šalia kviečiantį jauną poetą Domantą. Vaikinas, pasidėjęs plakatą su užrašu „Parašysiu tau eilėraštį“, nepažįstamiems praeiviams kuria eiles.

Penktadienio vakarą „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre įvyko 15-osios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’24“ atidarymo ceremonija. Joje apdovanoti šių metų geriausieji.   „ArtVilnius’24“ atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, ilgametės mugės globėjos – Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė.  „Susirinkome švęsti meną.

Jau kasmetiniu tapęs „Mes už šviesą 2024“ moliūgų-žibintų festivalis spalio 11–12 dienomis kviečia lankytojus atrasti vieną žaviausių Žemaitijos vietų – Švėkšnos miestelį. Kaip ir kasmet, festivalis suburia vietos bendruomenę ir miestelio svečius bendrai kūrybinei veiklai. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bendruomenė jau ilgus metus yra pagrindinis festivalio variklis – jie ne tik skaptuoja šimtus moliūgų-žibintų, bet ir kuria išskirtines menines kompozicijas.