„Dėl tokių Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų mes tikrai turėsim skųsti šitą jų atsisakymą vykdyti įstatymą pagal administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką, – BNS trečiadienį sakė centro vadovas Arūnas Bubnys. – Gausim raštą pakartotinį, kad jie atsisako, tada mes skųsim šitą sprendimą.“
Sprendimai dėl L. Giros ir S. Nėries gatvių pavadinimų pašalinimo priimti 2023-ųjų rugsėjį ir 2024-ųjų kovą. Nors įstatymas numato trijų mėnesių terminą juos įgyvendinti, minėtų gatvių pavadinimai iki šiol nėra pakeisti.
Kaip BNS anksčiau sakė A. Bubnys, pagal įstatymą, LGGRTC direktoriaus įsakymą savivaldybėms teisiškai privaloma vykdyti, priešingu atveju veiksmai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui.
„Aš tik noriu dar kartą priminti, kad centro direktoriaus administracinis sprendimas yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio, kurio savivaldybės tarybos negali įtakoti“, – teigė centro vadovas.
Anot jo, Klaipėdos miesto tarybai apie tai, jog privaloma laikytis vadinamojo desovietizacijos įstatymo buvo ne kartą priminta.
Siūlymas panaikinti S. Nėries ir L. Giros gatves ir jas pervadinti pirmą kartą tarybai buvo teikiamas sausio pabaigoje, tačiau uostamiesčio politikai jį atmetė.
Jei būtų buvę pritartą šiems siūlymams, Kristijono Donelaičio gatvė pailgėtų iki Klaipėdos geležinkelio stoties, o L. Giros gatvė būtų gavusi teisininko ir rašytojo Ernsto Vicherto vardą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis tarybos narys Raimondas Tamošauskas, posėdyje trečiadienį teigė balsuosiantis prieš gatvių pavadinimų panaikinimą, nes jam „įdomu pažiūrėti, kaip pasisakys teismas šiuo atveju“.
Tuo metu savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas sakė, jog tarybai nepritarus šiems siūlymams, reikėtų apsvarstyti galimybę skųsti centro sprendimą.
BNS anksčiau skelbė, jog nuo 2023 metų gegužės, kai įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, centro direktorius priėmė 188 sprendimus, iš jų penki apskųsti teismui, dėl to jų vykdymas yra sustabdytas.
Tarp apskustų sprendimų – sprendimas dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, paminklo karininkui Juozui Barzdai Plungės rajone pašalinimo bei Tarybų gatvės Visagine ir kolūkio pirmininko L. Radėno vardu pavadintos gatvės Radviliškio rajone pervadinimo.
Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pernai gruodį pranešė, kad S. Nėries gatvės pavadinimas mieste nebus keičiamas, tačiau savivaldybė dėl šios gatvės į LGGRTC nebuvo kreipusis, tad ir sprendimo dėl jos pervadinimo nėra.
Iki šiol Desovietizacijos komisija yra priėmusi rekomendacijas, o centro direktorius – sprendimus, jog tose savivaldybėse, kurios nėra istoriškai susijusios su poete, S. Nėries gatvės, kiti viešieji pavadinimai turi būti pakeisti.
Vis dėlto tokį sprendimą tiek komisija, tiek centras gali priimti tik tuomet, kai sulaukia ir išnagrinėja konkrečios savivaldybės kreipimąsi.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2023 metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
