„Man niekada klausimas nekilo, kad esu lietuvis ir kad tai man labai svarbu, o šiais laikais ypatingai, (...) ta tautinė tapatybė, man atrodo, yra svarbesnė negu bet kada anksčiau“, – BNS šią savaitę sakė G. Alekna.
„Suprantu, kad dabartiniais įstatymais Lietuvos ir Lietuvos Konstitucija, tikrai tai man nėra, Lietuvos pilietybė, tai tikrai man nėra teisė, tai yra didelė privilegija ir garbė“, – teigė pianistas.
Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 3 dieną pasirašė pilietybės grąžinimo dekretą, remdamasis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis grąžinti asmeniui lietuvišką pasą dėl ypatingų nuopelnų valstybei.
„Mano visas gyvenimas, visa veikla profesinė ir asmeninė nuolat labai tampriai susijusi su Lietuva, su jos kultūra. Taip aš jaučiausi visada ir noriu išlaikyti tą tokį artimą ryšį, ir būti Lietuvos kultūrinio gyvenimo ir dvasinio gyvenimo dalimi“, – sakė G. Alekna.
„Tai, ką aš darau kaip muzikas, didžiąja dalimi susiję su Lietuva, su Lietuvos muzika, su Lietuvos kultūra“, – pridūrė lietuvis.
„Teko savo ranka atsisakyti Lietuvos pilietybės“
Lietuvoje gimęs 50-metis pianistas į Jungtines Valstijas išvyko mokytis, kur vėliau liko gyventi ir sukūrė šeimą.
„Istorija tokia, kad aš mokiausi Jungtinėse Valstijose, Niujorke jau nuo 1996 metų, tai jau seniai tikrai. Po to likau šalyje, vedžiau, turiu šeimą, vaikai automatiškai, kaip gimę JAV, yra JAV piliečiai. Tapau pats (JAV – BNS) piliečiu ir, kadangi Konstitucijoje nenumatyta tokia galimybė dvigubos pilietybės, galų gale kreipiausi į prezidentą išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – BNS pasakojo G. Alekna.
Anot jo, prašymas išsaugoti Lietuvos pilietybę buvo pateiktas 2021-aisiais, tačiau dėl teisinių kliūčių nebuvo tenkintas. Vyrui pasiūlytas alternatyvus kelias – pačiam atsisakyti pilietybės, kad ši būtų sugrąžinta grindžiant nuopelnais šaliai.
Įstatyme numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei jam Lietuvos pilietybė grąžinta dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Lietuvos pilietybė už ypatingus nuopelnus valstybei gali būti grąžinta, jei asmuo ją įgijo gimdamas ir po to jos neteko.
Nors JAV pilietybė G. Aleknai buvo suteikta dar 2014 metais, tačiau tikėdamasis išlaikyti ir Lietuvos pilietybę, jis pastarosios neatsisakė iki 2023-iųjų.
„Man teko savo ranka atsisakyti Lietuvos pilietybės, sumokėti baudą už laiku neatsisakytą pilietybę anksčiau ir vėl kreiptis. Ir kiekvieną kartą vyko procesas labai ilgai, ilgiau negu įstatymo numatyta tvarka, – teigė jis. – Yra tam tikri limitai, per kiek laiko Vidaus reikalų ministerija turi pateikti atsakymą ir pateikti Pilietybės komisijai, per kiek laiko Pilietybės komisija turi išnagrinėti prašymus, ir taip toliau. Tai visi šitie terminai buvo ištęsti daug ilgiau.“
G. Alekna sakė nežinojęs, jog egzistuoja prezidento pasirašytas dekretas, kuriuo jam grąžinama pilietybė, iki su juo susisiekiant BNS.
„Kai jūs parašėte žinutę, kad dėl pilietybės (norite pasikalbėti – BNS), tai aš iškart viską mečiau ir ieškojau to dekreto. Mes dabar jau pasikalbėjome su jumis, bet dar net mano žmona nežino, nes ji dabar darbe ir negalėjo man atskambinti“, – juokėsi G. Alekna.
„Aš pertikrinau ir tą dekretą, ir parašiau savo teisininkams, kurie irgi nematė. (...) Jau tiek laiko praėjo, kad mes tiesiog jau taip aktyviai nebetikriname dekretų“, – pridūrė jis.
Lietuva artima visai šeimai
Pasak G. Aleknos, jis su šeima kiekvieną vasarą grįžta aplankyti gimtąją šalį.
„Vaikams patinka, žmonai nepaprastai patinka. Mes labai taip sąmoningai palaikome tą jų (vaikų – BNS) tapatybės dalį, kaip iš dalies lietuvių“, – pasakojo jis.
Abu pianisto vaikai kalba lietuviškai bei turi Lietuvos pilietybę.
„Vaikams yra lengviau, kai vienas iš tėvų – Lietuvos pilietis. Tai jie gali būti Lietuvos piliečiais iki 16 metų, tada turi oficialiai pasirinkti vieną iš pilietybių“, – teigė G. Alekna.
Vyras taip pat teigė, jog mielai grįžtu gyventi ir dirbti į Europą, tačiau tokius sprendimus lemia daugybė aplinkybių.
„Tačiau, na, nesvarbu, kur gyvenant, aš vis tiek jaučiuosi Lietuvos dalimi ir dabar man ta Lietuvos pilietybė grąžinta padės išlaikyti tą ryšį“, – sakė jis.
G. Alekna 1993–1996 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, 1996–2006 – Juilliardo (Džuljardo) muzikos mokykloje Niujorke. 2002–2004 dėstė Juilliardo muzikos mokykloje, 2011–2016 – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.
2011-aisiais jam suteiktas docento laipsnis, taip pat per visą karjerą jis tapo ne vieno tarptautinio konkurso laureatu.
Svarbiausia G. Aleknos tyrimų sritis – kompozitoriaus, pianisto Vytauto Bacevičiaus neskelbti fortepijoniniai kūriniai, jų redagavimas ir rinkinio sudarymas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
