„Murkiančios gražuolės, jaukumo nešėjos, ramybės mokytojos“ – taip kates apibūdina fotografė Greta Skaraitienė ir pasakoja, kad katės – ilgametės jos gyvenimo palydovės:
„Katės mano gyvenime buvo visada. Pirmoji, 2008 metais, mūsų namuose apsigyveno Peterburgo sfinksų veislės katė Karamelė. Po pusantrų metų Karamelė atsivedė keturis juodus kačiukus ir viena katytė, vardu Amaretė, liko mūsų namuose. 2011 metais iš Karamelės dovanų gavome dar vieną mažą pliką padarėlį – sfinksiukę Braškę.
Katės man labai artimos ir žavios, o gyvenimas su katėmis – labai smagus, pilnas nuotykių, švelnumo ir juoko. Kartais – reikalaujantis kantrybės ir susitaikymo, tačiau iš kačių daug ko išmokome: džiaugtis esama akimirka, atsidavimo artimajam, mokėjimo parodyti meilę, žiūrėjimo į akis ir murkimo.
Arba net ir tingėjimo – juk visuotino lėkimo laikais to labai pritrūksta. Buvo periodas, kai jos mane gelbėdavo nuo persidirbimo, mokydavo meditacijos, džiaugtis akimirka ir murkti iš džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Neseniai, visai netyčia, iš komodos stalčiaus išsitraukiau kačių dokumentus ir pažiūrėjau tikslias jų gimimo datas. Neslėpsiu, nuliūdau. Su širdgėla supratau, kad jų gyvenimas šioje žemėje eina į pabaigą. Tada ir sukirbėjo mintis – reikia padaryti kačių nuotraukų parodą“.
Parodoje – 34 nuotraukos
Parodoje išvysite net 34 G.Skaraitienės kačių nuotraukas, tiesa, ne visos katės yra fotografės augintinės, rašoma pranešime žiniasklaidai: „Man labai patinka fotografuoti kates! Jos mane užburia savo grakštumu, ramybe ir pasitikėjimu.
Neatsispyriau Vilniaus Bernardinų katino žavesiui ir Kernavės katino burtams. Į mano objektyvą pateko katinėliai iš globos namų ir katinas iš dizainerės Agnės Kuzmickaitės madų pristatymo, o savo kates fotografuoju nuo ryto iki vakaro, visas tris kartu ir po vieną – išsitempusias ant saulės lopinėlio ir susirangiusias ant radiatoriaus, žiovaujančias, miegančias ir murkiančias.
Parodai atrinkau 34 nuotraukas. Jose pamatysite įvairiausias kačių gyvenimo akimirkas, o taip pat ir mano pastebėtus įdomesnius kačių bei žmonių bendravimo niuansus. Be abejo, nebus apsieita ir be mano mėgstamos džiazo temos.
Na, ir pikantiškas akcentas – kelios erotinės nuotraukos. Viliuosi, kad parodos lankytojai, žiūrėdami nuotraukas, šypsosis ir supras mano mintį, jog mes, žmonės, turime globoti savo mažuosius draugus ir jiems padėti.
Todėl kviečiu prisijungti – eidami į parodą „prigriebkite“ kačių maisto, kurį visi kartu padovanosime likimo nuskriaustiems gyvūnėliams. Prižadu jūsų dovanas nuvežti murkiantiems padarėliams“.
Paklausta, kaip gimė mintis surengti parodą tokioje neįprastoje galerijoje, Greta juokauja, kad „dėl visko kaltas menas“: „Lankydamasi šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ susipažinau su mini galerijos „Neverk“ savininke Indre Ercmonaite ir pirmą kartą pamačiau tokį galerijos formatą.
Tai – mažytis ir jaukus tikros galerijos kampelis, tik sumažintas iki lėlių namelio dydžio. Man, kaip neįprastų dalykų mėgėjai, iškart kilo noras surengti parodą, kurią galima kilnoti iš vienos vietos į kitą ir parodyti ten, kur tradicinio dydžio paroda galbūt niekuomet nenukeliautų“.
Parodos „Katės“ ekspozicija mini galerijoje „Neverk“ yra jau septintoji – kadangi mini galerija mobili, ją galima lengvai transportuoti.
„Pirmasis parodos atidarymas įvyko namuose šeimos nariams, bet jie jau pripratę prie mano pokštų. Antrasis buvo skirtas draugams – liaudiškai sakant, „ant draugų“ patikrinau ar žmonėms tai įdomu ir labai nustebau, kad visi labai noriai dalyvavo šiame mažyčiame performanse, kur su padidinimo stiklu gali tyrinėti mažytes nuotraukas su katėmis.
Pamačiau daug šypsenų ir juoko. Parašiau apie tai savo socialiniuose tinkluose ir gavau naujų kvietimų su paroda atvykti į svečius. Svečiavausi pas reformatų senjorų draugijos narius, sekmadieninėje mokyklėlėje pas vaikučius, Vyno klube, pas kolegas redakcijoje.
Pristatymai vyko ir su specialiai kačių temai išrinktu vynu, ir su pienuku bei bandelėmis. Pats jautriausias pristatymas buvo vaikų ligoninėje Santarose, onkohematologijos skyriuje, tačiau susitikimas buvo smagus ir jaukus – juk visi turi ką papasakoti apie savo murkiančius draugus.
Na, o šis pristatymas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje man taip pat labai brangus – gera sutikti tiek bičiulių ir visai nepažįstamų katinėlių mylėtojų. Taip pat noriu padėkoti saksofonininkui Juozui Kuraičiui už muziką. Jis, beje, augina du orientalo veislės katinus“, – pasakojo fotografė Greta Skaraitienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
