• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangą nuo baltų laikų iki partizaninio judėjimo ir atskleidė įdomių faktų. Bėgo laikmečiai, kito ir karių apranga. Kadaise karinius žygius Lietuvos bajorai taip romantizavo, kad ryškių spalvų uniformos iš tolo traukė akį, o jas puošė auksas, sidabras ir net brangakmeniai. O maskuojanti, nuo priešo slepianti uniforma kariuomenėje ne tokia ir sena – skaičiuoja vos šimtą metų.

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangą nuo baltų laikų iki partizaninio judėjimo ir atskleidė įdomių faktų. Bėgo laikmečiai, kito ir karių apranga. Kadaise karinius žygius Lietuvos bajorai taip romantizavo, kad ryškių spalvų uniformos iš tolo traukė akį, o jas puošė auksas, sidabras ir net brangakmeniai. O maskuojanti, nuo priešo slepianti uniforma kariuomenėje ne tokia ir sena – skaičiuoja vos šimtą metų.

REKLAMA

Lietuviai nuo senų senovės buvo karinga tauta. O koks gi karys be uniformos? Jos bėgant amžiams itin stipriai keitėsi. Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangas ir pakvietė su „Drąsos gijomis“ pakeliauti tūkstantmečiais nuo baltų žygių iki partizaninio judėjimo.

„Mes turime baltų karį, kurį įvardijame Taurapilio kunigaikščiu, kadangi jo uniforma ganėtinai didi. Daug detalių, daug papuošalų, ginklų. <...> Baltų karių aprangą itin sunku atkurti, mat nėra atrasto nė vieno pilno komplekto ar bent jo dalių. Dėl mūsų krašto dirvožemio išlieka tik metalinės detalės, o organinės medžiagos visiškai suyra, tad tik numanoma, kad ir kasdienai, ir kovos žygiams drabužiai buvo iš odos, kailio, lino ar vilnos“, – pasakojo parodos kuratorius Benas Turskis.

REKLAMA
REKLAMA

Į karą lydėjo tarnai

O Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės riterį greičiausiai atpažįsta kiekvienas – iš paveikslų ar istorijos vadovėlių. Tokiam kariui į karinį žygį be palydos – nė žingsnio.

REKLAMA

Tokie šarvai, priklausomai nuo komplektacijos, sverdavo iki 40 kilogramų. Į mūšio lauką taip karys neidavo, turėdavo tarnus ir karietas, su kuriomis veždavo šiuos šarvus ir prieš mūšį apsirengdavo“, – aiškino B. Turskis.

O jau XVI amžiuje į mūšį lyg į paradą – apsirėdžius iš tolo matoma, itin ryškių spalvų uniforma. Madas diktavo rytai ir vakarai.

Savo būrį rengę bajorai demonstravo turtus ir prabangą, tviskėjo auksu ir dabinosi net brangakmeniais. Išsiskirti norėjo ne tik parodydami statusą, bet ir kad atskirtų saviškius mūšio lauke.

REKLAMA
REKLAMA

O jau vėliau įvairių sukilimų metu kariai dažnai dėvėjo tai, ką rasdavo namie, kad ir užsilikusią kokią seną uniformą. O XX amžiaus pradžioje karinėje madoje įvyko lūžis.

„Ryškesnį pasikeitimą matome po Pirmojo pasaulinio karo, kada vokiečiai įveikia prancūzus, nes jie į mūšio lauką atėjo su raudonom kelnėmis ir šviesiai mėlynais mundurais. Vokiečių kariams beliko tik juos visus susekti“, – pasakojo parodos kuratorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad iš uniformų dingsta ryškios detalės, įsivyrauja natūralios, maskuojančios, gamtos spalvos. Tokia tendencija jau stebima tarpukariu.

„Uniformose jau dominuoja milas. Ji nėra patogi, griaužia, bet ji žiemą sulaiko šilumą. Vasarą jos nepriima, tai gan grubus audinys, bet labai praktiškas kariuomenėje“, – sakė B. Turskis.

Kokia šiandien Lietuvos kariuomenės karių uniforma, galima pamatyti jau ne rekonstrukcijų parodoje, o realybėje. Vyrauja maskuojantis kamufliažas. Pasak muziejininkų, įdomu ir tai, kad dabar karių pilna ekipuotė net sunkesnė nei riterių laikais. Tad dabartiniai kariai gerokai ištvermingesni – juk tarnų čia nėra. Kariai, kad ir pratybose, viską nešasi patys.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų