Verslas

Vis dažniau Lietuvoje pastebimos kalbos apie galimą karą ir per mažas valdžios skiriamas dėmesys ekonomikai ateityje Lietuvai gali stipriai atsirūgti. Su kokiais ekonominiais iššūkiais susiduriame ir galime susidurti, dalinasi verslininkas Robertas Dargis. Verslininkas pasakoja, jog šiuo metu valdžios atstovams trūksta supratimo, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia. O tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas valstybės funkcionavimas, Lietuvos politikams reikės labai pasistengti.

Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.  Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.

Vilniaus valdžia neteisėtai draudė ūkininkams į kovo pradžioje planuotą protestą dėl mėšlo tvarkymo atvažiuoti traktoriais su priekabomis, galutinai nusprendė teismas. Anot savivaldybės, su priekabomis į miesto centrą galėjo būti atvežtas ir išpiltas mėšlas bei srutos, nors ūkininkai tai neigė. Vis dėlto kovo 14 dieną planuotas protestas galiausiai neįvyko.

Vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonė „Biovela-Utenos mėsa“ negali savintis prekės ženklo „Kaukazo“, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę galutinai atmetė įmonės skundą ir paliko iš esmės nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo pernai priimtą sprendimą panaikinti „Biovelos-Utenos mėsos“ ženklo „Kaukazo“ registraciją.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad savo vaikams kišenpinigių duoda kas trečias, dažniausiai kišenpinigiai skiriami kasdienėms išlaidoms, o lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Kad duoda savo vaikams kišenpinigių, nurodė kas trečias: 28 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Dažniausia priežastis, kokiam tikslui duodami kišenpinigiai – smulkios kasdienės išlaidos.

Dirbantys gyventojai privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Kitu atveju, jie negalės naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis. Už vienus gyventojus šį mokestį sumoka darbdavys, o dirbantys savarankiškai turi patys susimokėti. Tačiau ne visi – „Sodra“ vardijo, kuriuos gyventojus nuo mokesčio atleidžia. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad pernai tapo pensininke. „Jau metus gaunu pensiją.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo nutartį. Teisėjas Santiago Pedrazas iš Audencia Nacional, teismo, nagrinėjančio jautrias bylas, nurodė „laikinai sustabdyti“ „Telegram“ išteklių naudojimą. Įsakymas buvo išduotas penktadienį, tačiau šeštadienio vidurdienį platforma Ispanijoje vis dar veikė.

Banke arba kredito unijoje indėlį pasidėję turi du iš penkių šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. „Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos.

Gyventojai dažnai prie atlyginimo prisiduria pinigų pardavinėdami savo jau nebereikalingus daiktus. Iš pradžių manę, kad jų niekam nereikia, žmonės pasakoja, kad taip per mėnesį gali užsidirbti kelis šimtus eurų. O skelbimų portalo atstovas pažymi, kad dalį daiktų žmonės tiesiog atiduoda dykai. Portalo tv3.lt skaitytoja Birutė iš Rokiškio pasakojo, kad pardavimo skelbimus talpina regioniniame laikraštyje. „Regionuose bene visi žmonės vis dar skaito laikraščius.

Į Lietuvą atvykę pavežėjais dirbantys užsieniečiai pridaro nemažai problemų – važinėja be vairavimo teisių, pažeidinėja kelių eismo taisykles, kai kurie net leidimo gyventi Lietuvoje neturi. Baiminasi važiuoti su tokiais pavežėjais ir patys gyventojai, kurie pasakoja, kad atvykėliai Lietuvoje kartais važinėja net ir priešinga eismo juosta.

Pasitaiko atvejų, kuomet užsiregistravus pas trenerį, kirpėją ar tatuiruočių meistrą vizitas tiesiog užsimiršta arba dėl kitų priežasčių nepavyksta atvykti sutartu laiku. Tačiau net ir negavus paslaugos gali būti reikalaujama už ją susimokėti. Tik kyla klausimas – ar privaloma? Skaitytoja Saulė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad buvo užsiregistravusi asmeninei treniruotei su trenere ir į ją nenuėjo, nes pamiršo.

Dėl prieš Rusiją nukreiptų sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateitis nežinoma, teigia tiek bendrovės darbuotojų atstovas, tiek jąlaikinai administruojančio „Valnetas“ vadovas. Pati įmonės vadovybė situacijos nekomentuoja. „Jie nelabai gali komentuoti, kol situacijoje poslinkių neįvyksta“, – į klausimą apie „Lifosos“ ateitį atsakė komunikacijų agentūros „Fabula“ atstovai.

JAV Kongresas šeštadienį patvirtino finansavimo įstatymo projektą, kuris užtikrins federalinių agentūrų veiklą iki rugsėjo ir padės išvengti dalinio vyriausybės uždarymo. Senatoriai praleido vidurnaktį nustatytą terminą priimti 1,2 trilijono JAV dolerių (1,1 trilijono eurų) vertės paketą, kad išvengtų kelių pagrindinių vyriausybinių agentūrų uždarymo, tačiau galiausiai ankstyvą šeštadienį nubalsavo už rezoliuciją, kuri jau buvo priimta Atstovų Rūmuose.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis produkcijos patekimo į Lietuvą. Anot jo, būtina kontroliuoti grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną bei drausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES). „Sugriežtinta kontrolė visiškai neužkirs kelio rusiškiems grūdams patekti į Lietuvą, bet tai yra geriau nei nieko.

Lietuvos ekonomikos augimo potencialas turėtų būti nukreiptas į gynybos pramonę, tikina ekonomistai ir verslo atstovai. Anot jų, šiuo metu reikėtų orientuotis ne į karo baimę, bet į priešo atgrasymą. Konferencijoje „Lietuvos Davosas“ apie Lietuvos ekonomikos augimo potencialą diskutavo ekonomistai ir verslo atstovai. Gynybos pramonės svarba „PwC Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius sakė, kad verslui labai svarbios valstybės investicijos.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad kitą savaitę, Lenkijos elektros perdavimo operatorės „PSE“ prašymu, bus atjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis. Planuojama, kad tarpsisteminės jungties „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 20.00 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į Vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Kėdainių ūkininkai ir vėl pirmieji į dirvą subėrė ankstyvąsias bulves. Pluša net išsijuosę, sako, šiemet net bulvių plotus didina. Senąjį derlių baigia išparduoti, nes Europoje trūksta daržovių – bulvių, morkų, svogūnų, tad užsieniečiai jas graibsto dideliais kiekiais ir dar moka daug.   Tad ar bus iš ko Velykiniam stalui gaminti baltą mišrainę?  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kėdainių pašonėje sujudimas – laukuose zuja traktoriai ir pluša darbininkai.

Tūkstančiai gyventojų kasmet gauna tiesiogines išmokas už žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau šių pinigus galima ir prarasti, jeigu naudmenos ir pasėliai bus netinkamai deklaruoti. Kaip tik siekiant aiškiau ir detaliau išdėstyti nuostatas bei reikalavimus pareiškėjams, šiais metais pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.

Lietuvai dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo šalyje derantis su Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad daugiau detalių apie įmonės ketinimus planuojama pateikti po Velykų. „Galbūt po Velykų bus viena ar kita naujiena. Tačiau negaliu atskleisti daug detalių, nes joks susitarimas dar nėra pasirašytas“, – LRT televizijai penktadienį sakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinka išgyvena sąstingį. Daugiausiai jai įtakos daro karo baimė. Žmonės bijo pirkti būstą, todėl laukia. Tačiau ekonomistas žada, kad jau šiemet baimės esą neliks ir žmonės vėl puls pirkti NT, nes tai jiems geriausiai atpažįstama investicija. Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes. „Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje.

Žalio pieno gamintojų privalomas savitarpio pagalbos fondas padėtų ūkininkams jaustis saugiau, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tokio fondo steigimą jis penktadienį aptarė su šio sektoriaus atstovais. Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus į tokį fondą mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.

Nuo kitų metų sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai, nes vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos medicininės pažymos galiojimu. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu gali užtraukti ir piniginę baudą. Šeimos gydytojai ir ministerija ragina nedelsti pasitikrinti sveikatą, nes srautai, norinčių pasitikrinti sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo dvigubai.

Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. nuo kovo 29 d. iki balandžio 1 d., primena Lietuvos bankas. Taigi, jei laukiate iš kažko pinigų arba kažkas laukia jų pervedimo iš jūsų, pasirūpinkite tuo iš anksto.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.

Briuselio siūlomi įvesti importo muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams iš esmės reikštų jų importo į Bendriją draudimą, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Raseinių rajone su mediena dirbanti uždaroji akcinė bendrovė „Julisa“ ketina atleisti 14 iš 33 darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta kovo 20 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, „Julisa“ veikia nuo 1998 m., o užpernai gavo 6,4 mln. eurų pardavimo pajamų ir uždirbo 714 tūkst. eurų grynojo pelno. Vienintelis bendrovės akcininkas yra Saulius Stonys.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Europos Komisijos (EK) siūlymą taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau jis ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių. „Jeigu tarifai patys savaime yra dideli, jie padaro produkciją nebeįperkama, nebekonkurencinga ir tai iš esmės reiškia, kad jie tampa draudžiamais.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė aukcione už 133,9 tūkst. eurų pardavė nekilnojamojo turto (NT) kompleksą Radviliškyje.  Parduotą kompleksą Radviliškyje, G. Sakalausko gatvėje, sudaro administracinis pastatas, sandėlis bei 0,141ha sklypas, pranešė LTG. Anksčiau visas šis turtas buvo naudotas apsaugos paslaugas teikusios bendrovės „Gelsauga“ veiklai, tačiau likvidavus bendrovę patalpos tapo nebereikalingos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji taryba ketvirtadienį patvirtino 880 mln. JAV dolerių išmoką Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Rusijos invazija. Tai trečioji pernai skirtos 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės paramos paketo dalis. Naują EFF programą Ukrainai 48 mėnesių laikotarpiui TVF patvirtino praėjusių metų kovo pabaigoje, nurodydamas nedelsiant pervesti pirmąją išmoką – 2,7 mlrd. dolerių. Antrąją, 890 mln. JAV dolerių dydžio, išmoką Ukraina gavo birželio mėnesį.

Prekybos centras „Europa“ Velykų išvakarėse, kovo 30-ąją, dirbs iki 17 val., pirmąją Velykų dieną – kovo 31-ąją, nedirbs, o antrąją – taip pat dirbs iki 17 val. Įprastai visą parą visomis dienomis dirbs tik prekybos centre įsikūręs sporto klubas. Velykų išvakarėse kovo 30-ąją prekybos centro prekių ir paslaugų vietos, maisto ir pokalbių erdvėje „Dialogai“ įsikūrę restoranai, „Benu“ vaistinė, „Kosmopark“ paroda dirbs nuo 10 iki 17 val.

Šventinį Velykų savaitgalį keisis daugelio prekybos vietų darbo laikas. Visi „Bitės“ salonai pirmąją Velykų dieną nedirbs. Jau ketvirtus metus iš eilės pirmąją Šv. Velykų dieną nedirbs ir „Maximos“ darbuotojai – šventinį sekmadienį jie praleis su artimaisiais. Daugumai Lietuvos žmonių reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitų prekybos bei paslaugų vietų darbo laiko pokyčius, rašoma pranešime spaudai. „Visi „Bitės“ salonų darbuotojai pirmąją Velykų dieną skirs šeimai.

Ne tik Lietuvoje moterų ir vyrų pensinis amžius ilgą laiką buvo skirtingas. Tokia tvarka galiojo ir Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena nemažai lietuvių emigrantų. Tačiau dabar aiškėja, kad šioje šalyje pensinio amžiaus vienodinimas, tiksliau, netinkamas informavimas apie jį, pažeidė moterų teises. Dabar valdžia turės ieškoti milijardų svarų sterlingų kompensacijoms išmokėti, kurių dydis gali siekti iki 2950 svarų sterlingų arba 3443 vienai moteriai, praneša vietos žiniasklaida.

Iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ praneša paruošusi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuo šių metų pradžios įvertino 7 bendrovių veiklą ir nustatė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgiant į tyrimų metu nustatytas aplinkybes, visoms bendrovėms skirtos sankcijos. Dvi bendrovės – „Ecodumas“ ir „Litradė“ – nubaustos už pakartotinius minėto įstatymo pažeidimus, padarytus per 1 metus.

Lietuvos oro uostai šį aviacijos vasaros sezoną, kuris prasidės kovo pabaigoje, keleiviams pasiūlys naujų krypčių. Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lyginant su žiemos sezonu, krypčių skaičius vasarą išaugs maždaug trečdaliu. Prie maršrutų plėtros prisideda ir į Lietuvą pritrauktos dvi naujos oro linijų bendrovės.

Tęsiasi Lietuvos institucijų bėdos su informacinėmis sistemomis. Šią savaitę jau buvo lūžę Vyriausybės, ministerijų interneto svetainės, taip pat muitinės sistemos. O penktadienį neveikia ir svarbios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos. „Verslo liudijimų, gyventojų pajamų deklaravimas, iSAF , iVAZ ir absoliučiai visos VMI sistemos šiuo metu nepasiekiamos“, – pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Nuo metų pradžios įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, dėl kurių be policijos automobilius stabdys, nustatę taršą technines apžiūras naikins ir vairuotojams baudas skirs Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Nauja tvarka itin papiktino dalį gyventojų. Diskusijos apie tai netyla socialiniuose tinkluose. Skaitytojai rašo laiškus žiniasklaidai. Į portalą tv3.lt kreipėsi Lietuvos piliečiu ir pardavimų vadybininku prisistatęs Vytautas.

Komandą svarbiam tikslui vienijantis prekybos tinklas „Iki“ kovą skelbia tvarumo mėnesiu. Įmonė siekia ne tik supažindinti darbuotojus su tvarumo planais ir pasiekimais, bet ir paskatinti juos siūlyti savo idėjas. Siekiama, kad tapę tvarumo ambasadoriais, komandos nariai aktyviai prisidėtų prie spartesnio verslui ir visuomenei naudingų iniciatyvų įgyvendinimo. „Tikimės, kad ši iniciatyva taps tradicija, skatinančia nuolatinį dialogą apie tvarumą visoje IKI komandoje.

Žemės dienos proga prekybos tinklas „Lidl“ jungiasi prie tarptautinės Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature – WWF) organizuojamos iniciatyvos ir kovo 23 d., šeštadienį 20 val. 30 min. išjungs ant parduotuvių pastatų bei prie įvažiavimų esančių logotipų ir reklaminių lauko stendų apšvietimą. Ant parduotuvių esantys logotipai Žemės valandos metu užges ne tik Lietuvos, bet ir dalyje kitų užsienio šalių „Lidl“ parduotuvėse bei įsižiebs kitos dienos rytą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Žuvininkystės tarnyba Ukrainai perduoda 43 nebenaudojamus automobilius.  Dalis jų jau išvežti, dalis automobilių bus vežami penktadienį. NMA iš viso perduoda 27 automobilius, Žuvininkystės tarnyba – 16, BNS informavo Žemės ūkio ministerija. „Automobiliai bus siunčiami į karo zoną, kariuomenei, pasienio tarnybai ir kitoms Ukrainos reikmėms“, – BNS sakė ministro atstovas Algirdas Igorius.

Vis tenka išgirsti kai kurių darbuotojų nusiskundimų dėl to, kad rūkantys jų kolegos dirba mažiau, mat reguliariai darbo metu išeina parūkyti. Kad šio žalingo įpročio neturintys darbuotojai neliktų nuskriausti, kai kurios įmonės užsienyje nusprendė jiems suteikti papildomų atostogų dienų. Vis tik, ar to reikėtų Lietuvoje, nuomonės – prieštaringos.

Ar sutiktumėte mokėti didesnes privalomo draudimo įmokas vien todėl, kad kiti vairuotojai šios markės automobiliais padaro daugiau avarijų, kad mašina turi galingesnį variklį arba tiesiog blogą istoriją? Vilnietis Gediminas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) su tuo nesutinka ir piktinasi, kodėl BMW savininkai turi mokėti didesnes draudimo įmokas: „Tai yra diskriminacija, nes ne visi vairuotojai yra vienodi.

Seimas įpareigojo prekybininkus nuo šių metų lapkričio paramos gavėjams atiduoti  neparduotą besibaigiančio galiojimo maistą, kuris yra saugus ir tinkamas vartoti.     Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.  „Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.