Portalo tv3.lt skaitytoja Birutė iš Rokiškio pasakojo, kad pardavimo skelbimus talpina regioniniame laikraštyje.
„Regionuose bene visi žmonės vis dar skaito laikraščius. O skelbimų skiltis – viena populiariausių. Gyventojai ten ieško ir siūlo savo paslaugas, parduoda ir perka daiktus.
Taigi su vyru nusprendėme parduoti dvi šunų būdas. Augintinių nebeturime jau kelinti metai, o sukaltos būdos – puikios kokybės, bet nenaudojamos. Už jas prašėme po 50 eurų. Greitai atsirado pirkėjas, kuris jas ir nupirko“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad su vyru yra pardavusi ir daugiau daiktų.
„Po statybų liko metalinių strypų, juos irgi pardavėme. Geras jausmas, kuomet mums nebereikalingi daiktai kažkam tampa reikalingi.
Be to, kiekvienai prekei atsiranda pirkėjas. Net jeigu atrodo, kad daiktas – bevertis, atsiras žmogus, kuriam jo reikės Be to, papildomi pinigai irgi nemaišo. Juk galime viską išmesti, tačiau gal geriau iš to pabandyti bent truputį užsidirbti“, – siūlė moteris.
Pardavinėja baldus, drabužius
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad dažnai naršo skelbimų portale „Skelbiu.lt“.
„Esu ten įsigijusi baldų, dažnai žmonės parduoda beveik visiškai naujus daiktus. Vos už 50 eurų esu įsigijusi medinį žurnalinį staliuką.
Taip pat ten pardavusi ir savo baldus, svetainėje kelis metus stovėjo nenaudojami foteliai, vietoje jų nusprendžiau įsigyti sofą, taigi juos pardaviau už 200 eurų, dar prisidėjau ir išėjo nauja sofa“, – džiaugėsi moteris.
O vilnietė studentė Emilija dažniausiai pardavinėja nusibodusius drabužius „Vinted“ programėlėje. Ji neslepia, kad užsidirbti mažai pavyksta, nes vos pardavusi perka kitą drabužį.
„Tačiau stengiuosi laikytis taisyklės, kad, kol nepardaviau bent vieno drabužio ir neužsidirbau iš jo, tol negaliu pirkti nieko naujo.
Dažnai ten nusiperku drabužį, kurį panešiojusi vėl parduodu toje pačioje programėlėje. Jeigu parduotuvėje pamatau gražų drabužį, neskubu jo pirkti. Pirmiausia patikrinu, gal kažkas jį jau nusipirko ir parduoda. Labai dažnai pavyksta nusipirkti ir naujų drabužių“, – sakė Emilija.
Mergina pasakojo, kad, kol studijuoja, ją išlaiko tėvai.
„Taupau naujam kompiuteriui, taip pat norisi pinigų skirti ir pramogoms. Todėl drabužiams stengiuosi pataupyti, pirkti juos dėvėtus“, – sakė mergina.
Anot jos, dėvėtų drabužių programėlėje galima rasti visko, net ir baldų ar buities prietaisų.
„Pavyzdžiui, įsigijusi naują telefoną ieškojau jam dėkliuko-nugarėlės. Parduotuvėje ji kainavo 20 eurų, o naudotų daiktų platformoje ją įsigijau už 3 eurus. Taigi tikrai verta ten ir pirkti, ir parduoti.
Šiuo metu platformoje turiu sukaupusi apie 25 eurus“, – skaičiavo Emilija.
Parduoda viską
Portalo „Skelbiu.lt“ atstovas Simonas Orkinas pasakojo, kad žmonės pardavinėja viską – nuo šnypščiančių tarakonų iki kilnojamųjų pirčių.
„Populiariausios kategorijos yra baldai, interjero detalės, mobilieji telefonai, statybinės medžiagos ir įranga, kompiuteriai, buitinė technika, kolekcionavimas, sporto inventorius, dviračiai.
Dažnai net sunku įsivaizduoti, kad be minėtų kategorijų daiktų galima parduoti ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo beverčiai daiktai, pavyzdžiui, plastikinis stalo žaidimo lagaminėlis, statybinių medžiagų likučiai, nudėvėtos padangos, senas sulūžęs virtuvės komplektas, 25 metų senumo kompiuterio operatyvinė atmintis ar magnetinis diskelis“, – vardijo portalo atstovas.
Anot jo, vyrauja ir parduodamų prekių sezoniškumas.
„Pavyzdžiui, dviračių skelbimų skaičius staigiai išauga pavasario pradžioje ir vėl sumažėja rugpjūtį–rugsėjį, panaši situacija ir su sodo, daržo prekių skelbimais.
Kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar kolekcionavimo prekių populiarumas juda atvirkščiai, jis piką pasiekia žiemą, o žemiausiame taške atsiduria vasarą. Šiltuoju metų laiku stebime didesnį statybinių medžiagų ir įrangos populiarumą. Transporto dalys ir aksesuarai turi du pikus – pavasarį ir rudenį“, – pasakojo S. Orkinas.
Kai kuriuos daiktus atiduoda dykai
Anot S. Orkino, vyrauja kelios priežastys, kodėl žmonės nusprendžia juos parduoti.
„Visų pirma, motyvuoja galimybė užsidirbti ar atsiimti dalį naujam daiktui įsigyti išleistų pinigų. Žmonės pardavinėja ne tik nenaudojamus daiktus, bet pasitaiko atvejų, kuomet žmogus įsigyja daiktą, tačiau jo net nepanaudoja dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, neracionaliai įvertinto poreikio ar pan.
Taip pat žmonės nori atlaisvinti vietą namuose. Panaši situacija gali susiklostyti ir, pavyzdžiui, keičiant būstą, kuomet nebenorima nereikalingų daiktų pervežti į naują gyvenamąją vietą“, – priežastis vardijo portalo atstovas.
Anot jo, dar žmonės nori mažinti vartojimą ir taršą.
„Ši priežastis svarbi tiems gyventojams, kuriems rūpi aplinka, kurioje gyvena, jie nori suteikti daiktams antrąjį gyvenimą, supranta, kad veikiantis, nesudėvėtas daiktas gali tarnauti ir džiuginti taip pat, o gal ir labiau, nei naujas. Neretai tokiu atveju skelbimus jie įdeda į dovanojamų daiktų kategoriją“, – sakė S. Orkinas.
Kada reikia mokėti mokesčius?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius komentavo, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.), tai jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo.
„Mokesčių mokėti nereikia, jei gautas pelnas, kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo, per metus nesiekia 2500 eurų.
Tačiau, jeigu gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, apmokestinama tik 2500 eurų viršijanti suma – nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaruojat pajamas iki gegužės 1 d.“ – informavo VMI specialistas.
Tačiau, kada reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, o kada – verslo liudijimas?
„Kai gyventojas skelbia apie savo veiklą internete, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose ir perparduoda, gamina ir parduoda produktus, teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas komerciniais tikslais, siekdamas ekonominės naudos, tokia tęstinė veikla laikoma individualia veikla ir, priklausomai nuo jos pobūdžio, gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
Elektroninė prekyba, prekių perpardavimas įsigijus prekybos verslo liudijimą negalima, tačiau, įsigijus atitinkamos rūšies gamybos verslo liudijimą, nėra draudžiama pagamintus gaminius parduoti elektroniniu būdu“, – komentavo R. Puncevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad, jeigu tam tikrų paslaugų teikimui gyventojas yra įsigijęs verslo liudijimą, tai šias paslaugas jis gali teikti tiek gyvai, tiek internetu, neregistruodamas individualios veiklos pagal pažymą.
Pavyzdžiui, verslo liudijimą „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla“ įsigijęs gyventojas gali mokymus vesti ir internetu.
