Profsąjungų vertinimu, tai būtų puiki motyvacija gyventi sveikiau, norint turėti daugiau laisvadienių – tą jau prieš keletą metų įvedė viena įmonė kaimyninėje Latvijoje.
Darbdavių nuomonė skiriasi – anot konfederacijos vadovo, pradėti skirstyti darbuotojus pagal jų pomėgius ar silpnybes tiesiog sukeltų chaosą.
Vis tik 4 ar 6 laisvadienius nerūkantiems siūlantys užsienio darbdaviai ir jų darbuotojai teigia esantys labai patenkinti tokiu sprendimu.
Tokia iniciatyva – darbdavių pataikavimas?
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas išgirdęs šią idėją nurodė, kad, jo nuomone, nereikėtų sudarinėti kažkokių darbuotojų grupių, pagal tai, kas rūko, nerūko, šoka ar dainuoja, nes jų būtų labai daug:
„Jeigu mes pradėsime skirstyti darbuotojus pagal kažkokias jų silpnybes ar pomėgius, manau, prieisime prie chaoso ir apskritai santykių sistemos sudarkymo“.
Pašnekovo vertinimu, reikėtų atskirti darbdavio pataikavimą siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojus: „Jis rūko, tai padarysime jam galimybę, kad jis galėtų nerūkyti, o eiti sportuoti. Mes turime kalbėti apie tai, ko mes siekiame.
Suteikti galimybes pakvėpuoti grynu oru, pasimankštinti darbo metu yra gerai – modernus verslas žengia tokiu keliu. Pastato biliardo, teniso stalus ir čia nereikia jokių įstatymų. Kaip ir su minimaliu mėnesiniu atlyginimu – jie yra tik tam, kad į biudžetą būtų surinkta daugiau pinigų.“
Paklaustas, ar nemano, kad rūkantieji turi daugiau pertraukų, D. Arlauskas atsakė, kad normaliai veikiančiose įmonėse šie dalykai yra sureguliuoti.
Jis nurodė žinantis atvejų, kai netgi norėdamas nueiti į tualetą ar parūkyti darbuotojas turi paprašyti viršininko.
Darbdavių konfederacijos vadovas tokius atvejus, kai žmogus turi tik sėdėti prie kompiuterio, teigė vertinantis neigiamai.
Vis tik jis pridūrė, kad, jei darbuotojas piktnaudžiauja pertraukėlėmis, jį reikia tiesiog pakeisti kitu: „Nes ką reiškia, jei jis daug rūko?
Jis negerbia savo kolegų, kurie dirba ir kuria tą bendrą įmonės gėrį, o jis bando nugvelbti iš to bendro pyrago dalį, kuri ne visiškai jam tokia priklauso. Čia yra organizacijų kultūros reikalas.“
Ar verta to tikėtis Lietuvoje?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė paminėjo, kad dar prieš 5–7 metus apie šią praktiką išgirdo iš kolegų latvių, kurie dėl papildomų 1–2 laisvadienių nerūkantiems buvo susitarę net kolektyvinėje sutartyje:
„Aišku, darbdavys nestovi prie jų ir nežiūri – darbuotojai deklaruoja, kad nerūko ar nedaro tų rūkymo pertraukėlių.“
Pašnekovė tokią iniciatyvą įvertino teigiamai, tik atkreipė dėmesį, kad tai – gerai, kai apie tokį dalyką yra susitariama su darbuotojais ir kolektyvu. Anot jos, tai neturėtų būti tiesiog vienašališkas sprendimas „iš viršaus“, kai darbdavys pats vienas taip nusprendžia.
Profsąjungų atstovės nuomone, jeigu tokia tvarka yra priimama bendru sutarimu, tai tokia motyvacinė sveikatos gerinimo priemonė yra tinkama.
„Kai išgirdau apie tai Latvijoje, tai buvo kažkas naujo – mes Lietuvoje net nepagalvojome, kad dėl tokio dalyko galima susitarti.
Bet dabar vis dažniau matau, kad darbdaviai tą argumentuoja kaip vieną iš investicijų į darbuotojo sveikatą. Be abejo, tai susiję ir su tomis pertraukėlėmis“, – komentavo I. Ruginienė.
Ji prognozavo, kad tose įmonėse, kur kolektyvas gerai sutaria, yra pakankamai išvystytas dialogas, tikrai nereikės ilgai laukti, kol tokios iniciatyvos imsis ir įmonės Lietuvoje.
Pašnekovė pridūrė, kad darbdaviai Latvijoje šią priemonę įvertino itin teigiamai ne vien dėl to, kad darbuotojai nustoja rūkyti, bet ir dėl to, kad darbuotojai labai gerai priėmė bonusą – džiaugėsi papildoma diena prie kasmetinių atostogų.
Vis tik tose įmonėse, kur darbdavys yra suinteresuotas, kad darbuotojas kaip tik turėtų kuo mažiau poilsio ir kuo daugiau dirbtų bei uždirbtų įmonei pelno, toks bonusas, anot LPSK pirmininkės, sunkiai skintųsi kelią Lietuvoje.
„Svarbu pažymėti – jei žmogus ir nerūko, jam vis tiek, pagal Darbo kodeksą, priklauso ne tik pietų pertrauka, bet ir trumposios pertraukėlės.
Tad toks sprendimas nereikštų, kad žmogus netenka pertraukėlių poilsiui, kavai ir panašiai“, – pridūrė I. Ruginienė.
Nerūkantiems – 4 ar 6 papildomos laisvos dienos
Singapūro įmonės „HRD future“ socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje paskelbtame straipsnyje rašoma, kad įmonės visame pasaulyje daug dėmesio skiria sveikos darbo aplinkos ir gyvenimo būdo skatinimui.
Dėl to kai kurios iš jų žengia dar vieną žingsnį į priekį ir skatina savo darbuotojus gyventi sveikiau.
Pavyzdžiui, 2020 m. Jungtinėje Karalystėje (JK), Svidone, įsikūrusi bendrovė „KCJ Training & Employment Solutions“ įgyvendino naują nerūkymo politiką – nerūkantiems darbuotojams suteikiamos 4 papildomas atostogų dienos per metus, skelbė portalas „Global news“.
Tuo metu įmonė teigė, kad didžiuojasi galinti paskatinti savo darbuotojus mesti rūkyti ir sukurti sveikesnę darbo aplinką.
Darbovietė buvo pasveikinta už šią iniciatyvą ir gerą idėją, tačiau „KCJ Training & Employment Solutions“ negali prisiimti visų nuopelnų.
Mat dar 2017 m. Japonijos rinkodaros įmonė „Piala Inc.“ įgyvendino tokią pačią politiką, apdovanodama nerūkančiuosius net 6 papildomomis mokamų atostogų dienomis.
Pasak „HRD future“, toks sprendimas buvo priimtas po to, kai bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad rūkantys darbuotojai dažniau darydavo pertraukas nei jų nerūkantys kolegos.
Spręsdama šią problemą „Piala Inc.“ nusprendė nerūkančius darbuotojus apdovanoti papildomomis atostogų dienomis, taip skatindama mesti rūkyti.
Nors šis žingsnis sulaukė daugybės pagyrų, jis taip pat sukėlė diskusiją, ar teisinga nerūkantiems darbuotojams suteikti papildomų atostogų dienų. Vieni teigė, kad taip bausti rūkalius yra nesąžininga, o, kitų nuomone, tai – protingas žingsnis, skatinantis sveikesnius pasirinkimus.
Generalinis įmonės direktorius Takao Asuka, paprašytas pakomentuoti „Japan Times“, sakė: „Tikiuosi, kad paskatinsime darbuotojus mesti rūkyti ne baudomis ar prievarta, o paskatomis“.
Remiantis portalu „Jacaranda fm“, Japonijos įmonė šį sprendimą priėmė po to, kai gavo nerūkančio darbuotojo skundą dėl dažnų rūkymo pertraukėlių, kai darbuotojai kasdien apie 15 minučių nebūdavo savo darbo vietose.
Kiek papildomai darbdaviams kainuoja rūkantys darbuotojai?
Viena Toronto gyventoja „Global news“ teigė šiai idėjai pritarianti: „Mano tėtis jau daugiau kaip 30 metų dirba fabrike ir jam labai nepatinka, kad rūkaliai gali išeiti į lauką ir daryti pertraukėles
O jis dirba sunkų darbą. Kol jis dirba viduje, jie kasdien lauke daro 15, 20 ar 30 minučių pertraukas. Tačiau jiems mokama tiek pat.“
Ji pridūrė, kad tai susiję ne tik su rūkymo pertrauka, bet ir su galimybe pabendrauti su bendradarbiais.
JK įmonės „KCJ Training & Employment Solutions“ direktorius Donas Brydenas pripažino, kad pats yra rūkantis, todėl žino, kad tai kenkia produktyvumui.
Jis BBC patikino, kad šią naują tvarką priėmė tiek rūkantys, tiek nerūkantys: „Nesakau, kad reikia liautis daryti pertraukėles, bet, jei tai – trys 10 minučių pertraukėlės per dieną, tai reiškia 16,5 dienos per metus, skaičiuojant 8 valandų darbo dieną.“
Kanados konferencijų tarybos (Conference Board of Canada) 2013 m. statistiniais duomenimis, kiekvienas rūkalius darbdaviui kasmet vidutiniškai kainuoja apie 4200 JAV dolerių (apie 3,8 tūkst. eurų) dėl sumažėjusio produktyvumo, rašoma „Global news“.
Tyrime taip pat nustatyta, kad 3800 JAV dolerių (apie 3,5 tūkst. eurų) iš šios sumos tenka neleistinoms rūkymo pertraukėlėms ir 414 JAV dolerių (apie 380 eurų) – padidėjusiam neatvykimų į darbą skaičiui.
Valdybos duomenimis, 2010 m. kiekvienas kasdien rūkantis ir neseniai metęs rūkyti darbuotojas pasiėmė beveik 2,5 nedarbingumo dienos daugiau, palyginti su darbuotojais, kurie niekada nerūkė.
Kanados statistikos departamento duomenimis, 2018 m. kasdien arba retkarčiais rūkė maždaug 4,9 mln. kanadiečių.
