Konferencijoje „Lietuvos Davosas“ apie Lietuvos ekonomikos augimo potencialą diskutavo ekonomistai ir verslo atstovai.
Gynybos pramonės svarba
„PwC Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius sakė, kad verslui labai svarbios valstybės investicijos.
„Labai svarbūs tie milijonai, kurie yra įliejami į Lietuvos ekonomiką“, – sakė A. Tamulevičius.
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad ekonomikos vystymuisi reikia greičio.
„Būtina greičiau priimti sprendimus ir skatinti tas verslų šakas, kurios yra stiprios. Jeigu pas mus didelė maisto pramonė, tai ją ir turime ją skatinti. Galbūt reikėtų ne tik grūdus eksportuoti, bet iš jų ir kažką gaminti.
Taip pat reikėtų stumti į priekį informacinių technologijų įmonių eksportą. Kad atsirastų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – patarimus vardijo ekonomistas.
Anot jo, iš politikų norėtųsi telkiančio vaidmens, o ne skaldančio.
„Matome, kai šimtamilijoninės investicijos ateina į regioną ir verslas nori statyti fabriką, politikai šios investicijos atsisako. Sunku verslams plėstis, kai politikai nepadeda. O blogiausia, kad tas investicijas, kurių atsisakome, nori pasiimti kaimyninės šalys“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu aktuali ir svarbi yra gynybos pramonė.
„Tai yra ateitis. Karas anksčiau ar vėliau baigsis. Tačiau gynybos sektorius bus dar aktualus pastaruosius 15–20 metų, nes reikės atstatyti iššluotų sandėlių resursus“, – sakė M. Dubnikovas.
Geriausia gynyba – ruošimasis ir puolimas?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė irgi sakė, kad aktualiausias yra gynybos klausimas, taip pat šalia yra energetinė nepriklausomybė.
„Toliau reikėtų orientuotis į aukštos pridėtinės vertės skatinimą. Tam svarbi asmeninė iniciatyva, tada bus ir rezultatas. Jeigu bandysime dirbtinai kurti vieną ar kitą sritį, jeigu nebus poreikio ir atsiperkamumo, toks modelis neveiks.
Prieiga prie kapitalo ir sąlygų sudarymas, ten kur yra ambicija, ten bus ir rezultatas“, – komentavo ministrė.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tikėjimą gera Lietuvos ateitimi kausto baimė.
„Kalbant apie gynybą reikėtų orientuotis į priešo atgrasymą, geriausia gynyba yra puolimas. Tačiau turiu omenyje ne tiesioginį, bet psichologinį puolimą. Pavyzdžiui, turėjome migrantų krizę, tai buvo hibridinis karas. Tačiau dabar migrantų tiek nebeateina. Ir ne todėl, kad koncertina apsitvėrėme. Mes nebebijome ir migrantai žino, kad nebepavyks taip lengvai patekti į Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad esame sukūrę daug Lietuvos vizijų.
„Tačiau, kad jas pasiektume, turim gaminti aukštos pridėtinė vertės produktus ir jie nebūtinai turi būti apčiuopiami. Tai gali būti paslaugos. Ir tikrai reikia orientuotis į tas sritis, kuriose sekasi.
Pigiausių produktų pagaminti negalime, tai daro kitos šalys. Matome pasaulio dalijimąsi, kad didžioji gamyba vykdoma ne demokratiškose šalyse“, – pastebėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Slegia biurokratijos našta?
M. Dubnikovas sakė, kad reikėtų atsikratyti karo grėsmės baimės.
„Į gynybos sektorių reikėtų žiūrėti kaip į galimybę. Tai yra šansas patiems sustiprėti ir pasiekti eksporto rinkas. Tačiau reikia greitų sprendimų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
V. Janulevičius pastebėjo, kad tai, ką pagaminame Lietuvoje, pas mus ir lieka.
„Pinigai išleisti Lietuvoje sugrįš. Verslas pastaruoju metu judėjo į priekį, reikėtų, kad taip pat judėtų į priekį ir viešasis sektorius, ypač licencijavimo, leidimų išdavimo įstaigos.
Tai yra nereikalingas laiko gaišimas. Suprantame, kad esame Europos Sąjungos (ES) nariai, turime laikytis įstatymų, bet reikėtų supaprastinti tuos procesus, kurie priklauso nuo mūsų“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Finansų ministrė irgi tikino, kad susiduria su biurokratija.
„Tenka sėdėti su Europos komisijos atstovais ir skųstis dėl perteklinės reguliavimo naštos. Tačiau nejaučiu, kad būtume girdimi, nes tenka griežtai atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą.
Žadami nauji instrumentai, žadama, kad reikės atsiskaityti tik už rezultatą, tačiau vis tiek biurokratijos nesumažėja. Viskas darosi tik sudėtingiau“, – pasakojo G. Skaistė.
V. Janulevičius sutiko, kad kalbant su aukščiausiais vadovais viskas atrodo aišku ir paprasta.
„Tačiau negalime sutarti su viduriniąja biurokratų grandimi. Galbūt jie bijo atsakomybės, visi laukia paskutinės dienos, jeigu numatyta atsakymą pateikti per 19 darbo dienų, tai per tokį laikotarpį jie jį ir pateiks, bet ne anksčiau“, – stebėjosi pramonininkų atstovas.
Toks vaizdas, kad valdžios žmonės labai laukia to karo išsidirbinėja kai priklausom Nato.
Be Nato sėdėtūme kaip pacukai ir nosies nekištume drąsuoliai atsiradom.
