Lietuvos verslas

Lietuvoje pristatytas naujausias „Tech Zity“ projektas – „Tech Spa“. Tai galimybė dirbti ir kartu gyventi Druskininkų kurorte, kitaip tariant, naudoti „co-working“ ir „co-living“ erdves miesto centre, prie Druskonio ežero. „Tech Spa“ įsikūrė rekonstruotame banko pastate, kur 1000 kv. m ploto erdvėse įrengti 26 apartamentų tipo kambariai su bendra pusryčių erdve bei 26 hostelio tipo kapsulinės vietos.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Trečiadienį ryte Klaipėdos uoste atšaukti laivybos apribojimai, taikyti dėl stipraus vėjo. „Laivyba atnaujinta 6 valandą ryte, eismas vyksta įprastai“, – BNS trečiadienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivų eismas apribotas antradienį apie 13 valandą, sustiprėjus vėjo greičiui. Piko metu vakar jis pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3,5-4 metrus. Dėl to uosto palikti negalėjo du laivai, o įplaukti leidimo laukė vienas laivas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Darbuotojui susirgus įprasta gauti laikiną nedarbingumą arba biuletenį ir ligos išmoką, kol žmogus pasveiks. Vis dėlto ne visi žino, ką daryti, jeigu susergama prieš pat atostogas ar jų metu. Tokiu atveju irgi galima gauti biuletenį ir atostogas tęsti pasveikus, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pašnekovai paaiškina, kad susirgus prieš pat atostogas, o paskui pasveikus, atostogos turėtų prasidėti ne vėliau kaip paskutinę suplanuotų atostogų dieną.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo dviejų įmonių – „Elektrum Lietuvos“ ir „Igničio“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Enefit“ siūloma kaina mažėjo, o „Perlas energijos“ nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Didžiausia pasaulyje žaislų gamintoja, Danijos bendrovė „Lego“ antradienį pranešė nutraukianti visą veiklą Rusijoje. Bendrovė atsisakys visų darbuotojų šalyje bei nutrauks partnerystę su prekių ženklo vardu 81-ą parduotuvę Rusijoje valdančia įmone.

Skubiai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus statyti besiruošiančios Vokietijos Hamburgo miesto valdžios atstovas Klaipėdos SGD terminalą vadina etalonu. „Mano nuomone, tai etalonas. Lietuva prieš keletą metų padarė puikų sprendimą investuoti į tokį terminalą ir tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina sukurti naujus finansinius instrumentus Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Tai ji antradienį Briuselyje aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos komisaru Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu), pranešė Finansų ministerija.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų. 2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.

Europa atsidūrė sunkių išbandymų akivaizdoje ir jos neišvengiamai laukia energetinis smūgis. Energijos kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, tiek Lietuvos, tiek visos Europos laukia sunkūs laikai. Kuras ir elektra yra pagrindiniai šiuolaikinės ekonomikos varikliai, kai jie brangsta – brangsta viskas. Metinė infliacija Lietuvoje peržengė dviženklį skaičių ir artėja prie 19 proc. rodiklio, smarkiai viršydama euro zonos vidurkį. Ir, panašu, kad tai tikrai ne pabaiga.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ baigė pirmąjį gamyklos Kauno rajone plėtros etapą – per metus įmonė pastatė ir įrengė dar 6,6 tūkst. kv. metrų ploto gamybos ir administracinių patalpų, o gamybą jose planuoja pradėti kitąmet. „Nepaisant pandemijos ir sutrikusios tiekimo grandinės, projektas buvo įvykdytas laiku.

Antradienį vairuotojus stebina „Circle K“ degalinės švieslentėje užsižiebusios kainos. Litras 95 rūšies benzino – 7.979 euro. „K. Baršausko g. „Circle K“, – antradienį apie 9.20 val. degalinėje užfiksuota nuotrauka dalijosi kaunietis. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad K. Baršausko gatvėje esančios degalinės švieslentė vairuotojus kainomis baugino ir birželio 21 dieną. Tąkart vairuotojai spėliojo, ar tai supažindinimas su būsimomis degalų kainomis.

Vokietijai ruošiantis skubiai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, Klaipėdoje viešintys Hamburgo ekonomikos ministerijos bei kelių Vokietijos uostų atstovai domisi Klaipėdos SGD terminalo veikla.  Antradienį Vokietijos delegacija susitiko su SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovais, apžiūrėjo terminalą, laivą-saugyklą „Independence“, BNS patvirtino bendrovės atstovė.

Sekmadienį įsigaliojus naujam Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą draudimui, per praėjusią parą Lietuvos sienos neleista kirsti 34 vilkikams, antradienį pranešė Lietuvos muitinė.  Dalis sunkvežimių krovinius gabeno per Baltarusiją į Kaliningradą, dalis į Lietuvą bandė įvažiuoti iš Kaliningrado, BNS teigė Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.  Pasak jos, bandyta įvežti automobilių detales, medieną, baldus, alkoholinius gėrimus ir kitas prekes.

Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Dabartinė tvarka nemotyvuoja mokėti daugiau „Sodros“ įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų (be PVM), ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM). Šiam pakeitimui pirmadienį pritarė „Litgrid“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Iki šios savaitės pabaigos 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perves 23 mln. eurų gyventojų skirtos jų pajamų mokesčio (GPM) paramos. Tai didžiausia suma, kurią šiam tikslui yra skyrę gyventojai. 21 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1 mln. eurų – politinėms partijoms, 904 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms ir 239 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Seimas nutarė, kad nuo lapkričio mėnesio nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei suma viršys 5 tūkst. eurų. Kadangi banko pavedimų sumos yra apribotos, pašnekovai paaiškino, ką reikės daryti norint pervesti didesnes sumas nei leidžia limitas, pavyzdžiui, perkant būstą, ir kaip tai apskritai paveiks nekilnojamojo turto (NT) pirkimus. Jų teigimu, bankų klientai pagal poreikį gali koreguoti savo mokėjimų limitus, maksimali suma – 50 tūkst. eurų, tačiau nuo 15 tūkst.

Lietuvai siekiant energetinio saugumo ir perėjimo prie klimatui neutralaus energetikos sektoriaus tikslų energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė susitarimą tarp JAV Energetikos departamento ir Lietuvos Energetikos ministerijos. Kaip pirmadienį pranešė Energetikos ministerija, tai pirmasis toks sutarimo memorandumas, pasirašytas tarp energetikos politiką JAV ir Lietuvoje įgyvendinančių institucijų.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas planuoja steigti kapitalo rinkos tarybą, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai parengtą kapitalo rinkos plėtros priemonių planą ir jame numatytas plėtros priemones aptarė Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje. „Gilesnė kapitalo rinka leis sukurti papildomus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Europos Sąjunga turi ruoštis naujoms migrantų bangoms, nes daug žmonių bus priversti palikti savo namus dėl maisto krizės, paaštrintos karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo bloko sienų apsaugos agentūros vadovė. Nors pabėgėliai iš Ukrainos priimami gerai, „turime ruoštis ir pabėgėliams, atvykstantiems iš kitų rajonų dėl apsirūpinimo maistu saugumo“, nurodė agentūros FRONTEX laikinoji vykdomoji direktorė Aija Kalnaja.

Statyti naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą pretenduoja daugiau nei vienas įmonė, tačiau konkretus rangovo konkurso dalyvių skaičius neatskleidžiamas. „Dabar artimiausias kelias savaites bus vertinami dalyvių pateikti dokumentai, galbūt bus prašoma pateikti kažkokios papildomos informacijos, o gal turėsime ir geriausią visus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą“, – BNS Plius sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Įsigaliojus naujiems Europos Sąjungos (ES) įvestiems kai kurių prekių tranzito per ES teritoriją į Kaliningradą ribojimams, į Lietuvą iš Kaliningrado pirmadienį ryte neįleistas vilkiku gabentas medienos krovinys, BNS pranešė Muitinės departamento atstovė.  „Kybartų pasienio punkte iš Kaliningrado įvažiuoti bandęs krovininis vilkikas po patikrinimo apgręžtas. Jis vežė medieną.

Užsienyje saugoti valstybei svarbios informacijos kopijų negalės tiekėjai, registruoti nepatikimose šalyse, arba jeigu juos kontroliuos šiose valstybėse nuolat gyvenantys ir jų pilietybę turintys asmenys,  pirmadienį nutarė Vyriausybė. Pagal jos patvirtintą aprašą Ekonomikos ir inovacijų ministerija per devynis mėnesius galės peržiūrėti tvarką ir esant reikalui siūlyti ją keisti.  „Tokius dalykus reikia peržiūrėti nuolat“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines problemas. Apie nesklandumus jau buvo pranešta ir praėjusią savaitę. „Šiuo metu dėl techninių priežasčių mūsų banke laikinai sutriko galimybė prisijungti prie interneto banko ir mobiliosios programėlės, naudojantis programėle „Smart-ID“ ir mobiliuoju parašu“, – „Facebook“ paskyroje nurodo bankas. Bankas siūlo prie interneto banko rekomenduojame jungtis slaptažodžių generatoriumi (jei turite) arba šiek tiek luktelti.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 35 proc. didesnė nei gegužę ir siekė 223,16 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 33 proc. Latvijoje – iki 218,29 Eur/MWh, 15 proc. Estijoje – iki 173,83  Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 4,23 Eur/MWh iki 550,06 Eur/MW. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse birželį daugiausia lėmė energetikos produktų brangimas.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.    Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Lietuvoje daugybė darbuotojų dalį algos gauna kaip dienpinigius už komandiruotes. Nuo algos ir dienpinigių dydžių priklauso, kiek mokesčių reikia mokėti. Šiuo metu galioja fiksuotos normos, kokio dydžio dienpinigiai turi būti mokami. Seime pasirodė siūlymų jas kiekvienais metais indeksuoti, kad atitinkamai augtų darbuotojų gaunama pinigų suma. Nauja tvarka labiausiai paveiktų vilkikų vairuotojus, kurių, „Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje yra net 78,3 tūkst.

Šaltas pavasaris, liūtys ir kaitra paveikė ankstyvąsias daržoves ir obuolius, pastebi ūkininkai. Pasak jų, kai kuriuose šalies rajonuose užmirko bulvės, svogūnai, o pavasarį nušalo kai kurių veislių obuolių žiedai. Tuo metu braškės išsilaikė pakankamai gerai. Ūkininkų teigimu, šiemet tikimasi didesnių vaisių ir daržovių kainų, tačiau jų augimą ribos lenkiška produkcija.

Atšilus orams lietuviai nuo lentynų pradėjo šluoti oro kondicionierius ir ventiliatorius – pirkimai išaugo 10–15 kartų. Parduotuvių teigimu, šių prekių kainos išaugo iki 25 proc., tačiau žmonės pasiryžę išleisti vidutiniškai 84 eurus oro vėsintuvui ir gerokai didesnės sumos oro kondicionieriui. Pašnekovų teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi pigiausius ventiliatorius už maždaug 16 eurų, kurių užtenka vienam sezonui.

Praėjo savaitė nuo tada, kai Lietuvoje įsigaliojo draudimas prekiauti el. cigaretėmis ir jų skysčiais su skoniais. Prieš dvejus metus nebeliko ir mėtinių cigarečių su click‘ais. Taigi šiuo metu vieninteliai galimi skoniai rūkaliams egzistuoja kaitinamajame tabake ir cigarilėse. Tačiau jau planuojama, kad šių produktų su skoniais irgi nebeliks. Liepos 1 d. įsigaliojus el.

Statistikai rodant mažmeninės prekybos nuosmukį, vieni ekspertai tai aiškina augančia infliacija ir mažėjančiu vartojimu, kiti gi sako, jog tai įprasta pirmojo pusmečio, kai nėra didelių metų švenčių, tendencija. Vis dėlto, pasak analitikų, neslopstant infliacijai prekyba toliau smuks, o rudenį ji paskui save patrauks ir paslaugas.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, banko atliktas gyventojų atsiskaitymų kortelėmis tyrimas rodo, kad mažmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir birželį.

Pasibaigus karantinams ir atvėrus sienas tarp valstybių žmonės pradėjo aktyviai keliauti, tačiau tokiam turistų antplūdžiui nebuvo spėta pasiruošti: dėl darbuotojų trūkumo nukeliami arba atšaukiami skrydžiai, stringa komunikacijos sistemos, taigi nutinka taip, kad žmonės lieka be atostogų ir net nėra informuoti, kodėl.

Didėjanti infliacija šalyje palietė ir vairavimo kursų bei egzaminų kainas. Šiais metais vairavimo teorijos ir praktikos pamokų kainos privačiose mokyklose pakilo apie 10 proc., o „Regitroje“ praktikos egzaminai pabrango net 10–18 eurų. Pasak kursų organizatorių, jų kainų kilimą labiausiai lėmė padidėję atlyginimai, išaugusios degalų kainos ir infliacija.

Kas trečias pranešimas apie draudžiamą ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete pasitvirtina, bendras jų skaičius per metus sumažėjo dešimtadaliu, penktadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Jos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gauti 296 tokie pranešimai – apie 10 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. RRT teigimu, pasitvirtino kas trečias, tai yra 101, pranešimas.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ bendrovės „Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ ketina kartu prižiūrėti Lietuvos vėjo parkus Baltijos jūroje.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.

Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos.