Lietuvos verslas

Vilkikų eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktadienį padidėjo visuose kontrolės punktuose, o didžiausia eilė buvo Medininkuose. Tuo metu Baltarusijos pusėje automobilių eilės ir toliau mažėja. Didesnė nei įprasta eilė Lietuvos pusėje susidarė dėl Baltarusijoje stabdomo pralaidumo, sako Muitinės departamento atstovė. „Pastarąsias kelias paras Baltarusijos muitinės darbas vyko labai lėtai.

Europos Sąjungoje (ES) automobilių pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį susitraukė 14 proc., rodo penktadienį paskelbti duomenys, gamintojoms ir toliau susiduriant su tiekimo grandinių problemomis. Europos automobilių gamintojų asociacija skelbia, kad kompiuterių lustų stygius vis dar trukdė gamybai, todėl naujų automobilių pardavimai ES sumažėjo iki 4,6 mln. vienetų. Vertinant atskiras šalis, pardavimai Italijoje sumenko 22,7 proc., Prancūzijoje – 16,3 proc., Vokietijoje – 11 proc.

Šiemet gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 395,8 mln. eurų to meto kainomis – 1,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei balandį (nepašalinus – 16,6 proc.). Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pastatų statybos darbų atlikta 11 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 9,8 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 15,8 proc. ir 17,7 proc. daugiau), penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Per praėjusią parą į Lietuvą iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos neįleista dar 11 vilkikų su sankcionuojamais kroviniais, penktadienį pranešė Muitinės departamentas. Pasak jo, po patikros vilkikai apgręžti. „Apgręžti ir grąžinti į Rusijos ir Baltarusijos pusę vilkikai gabeno medienos, plieno ir kitus metalo gaminius, plyteles, kartoną“, – rašoma BNS atsiųstame pranešime.

Lietuva pirma turėjo kelti klausimą dėl Kaliningrado tranzito ir išsiaiškinti aplinkybes, o ne laukti, kol įsigalios sankcijos, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.  „Šitos sankcijos, kurios įsigalioji birželio 17 dieną, buvo patvirtintos kovo mėnesį.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos 15 d. skelbia kvietimą gyventojams dėl kompensacijų už saulės elektrinės dalies įsigijimo iš elektrinių parkų. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 20 mln. eurų. „Elektrinės įsigijimas iš saulės parkų yra puiki galimybė gyventojams, negalintiems jų įsirengti savo būste, tapti gaminančiais vartotojais. Klimato kaitos programos investicijos dar labiau išplės žaliosios energetikos bendruomenę, padidins energetinę nepriklausomybę.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

 Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) ir kitų svarbių šalies energetikos objektų statytojai bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) dėl daugiau nei 60 tūkst. eurų skolos inicijuojamas bankrotas. Šalčininkų rajono statybų bendrovės „Verslo invazija“ prašymą iškelti bankroto bylą ŠDS liepos 4-ąją priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. Pareiškimą teismas ketina nagrinėti rugpjūčio 22-ąją, rašoma nutartyje, kurią matė BNS.

Keleiviai piktinasi, kad skrydžių bendrovės griauna jų atostogų planus, atšaukia jau nebe po vieną o po du skrydžius iš eilės. Pasak keleivių, oro linijų bendrovės naudojasi susidariusia padėtimi, o žmonės patiria nuostolius, nes tenka atšaukti viešbučius, keisti atostogų planus. Specialistai pažymi, kad gyventojai gali pildyti prašymus kompensacijai gauti, tačiau ji priklauso ne visiems.

Šiuo metu rengiama ypač daug kibernetinių atakų, nukreiptų ne tik prieš Lietuvos valdžios institucijas, bet ir prieš šalyje veikiančių privačių kompanijų informacines sistemas. Neretai perimami ir paviešinami verslo klientų duomenys. Vartotojai ir priežiūrą vykdančios institucijos paprastai skuba piktintis, kad neapsisaugojo pats verslas. Bet kalbant apie vis tobulėjančias informacines technologijas, būtina nepamiršti paprastos tiesos, – kad nenulaužiamų sistemų tiesiog nėra.

Šalyje daugėjant COVID-19 atvejų, išaugo ir medicininių kaukių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vertinant duomenis matyti, jog parėjusią savaitę, palyginti su prieš tai buvusia, medicininių kaukių pardavimai prekybos tinkle „Iki“ išaugo 85 procentais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Šiuo metu prekiaujame dviejų rūšių vienkartinėmis kaukėmis, taip pat kaukėmis vaikams bei dviejų rūšių respiratoriais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį nusprendė, kad „Volkswagen“ dyzeliniuose automobiliuose buvo naudojama neteisėta programinė įranga, išjungianti išmetamų teršalų filtravimą esant tam tikrai temperatūrai. Gali būti, kad šis sprendimas atvers kelią daliai klientų reikalauti kompensacijų.

Didžiausią Europoje nuosavų vilkikų parką valdanti logistikos grupė „Girteka“ tęsia struktūros pokyčius ir numatė suskaidyti grupės įmonę „Girteka Logistics“ į keturias bendroves. Pernai pervežimo įmonių valdymas buvo sutelktas bendrovėje „Girteka Holding“, o iki šių metų pabaigos numatoma išskaidyti „Girteka Logistics“ į tris atskiras bendroves, kurios veiks skirtinguose regionuose, ir kompetencijų centrą, kuriame bus sutelktos aptarnaujančios funkcijos, pranešė įmonė.

Per praėjusią parą į Lietuvą iš Kaliningrado srities neįleisti dar trys vilkikai dsu sankcionuojamais kroviniais, ketvirtadienį pranešė Muitinės departamentas. Pasak jo, visi sunkvežimiai po patikros apgręžti Kybartų kelio poste.  „Apgręžti ir grąžinti į Rusijos pusę kroviniai: baldai, gaminiai iš dirbtinio akmens, plastiko, medienos bei metalo“, – rašoma BNS atsiųstame pranešime.  Kituose muitinės kelio postuose Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimų nenustatyta.

Trečiojo elektros liberalizavimo etapo vartotojams, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai pataria nelaukti ir sutartis pasirašyti jau dabar. Skaičiuojama, kad nepriklausomą tiekėją jau pasirinko daugiau kaip pusė trečiojo etapo vartotojų.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Šiemet balandį Estijoje startavusi pavėžėjimo platforma „Forus“ pradeda veiklą Lietuvoje – nuo ketvirtadienio paslaugas ji teikia Vilniuje ir Kaune. Be to, įmonė planuoja sparčiai plėsti tinklą, ketvirtadienį pranešė įmonė.   Į platformą jau užsiregistravo keli šimtai Lietuvos vairuotojų. Teigiama, kad ji suteikia galimybę visiems programėlės naudotojams tapti įmonės bendrasavininkiais.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Nepaisant pabrangusio benzino ir dyzelino, jų vartojimas Lietuvoje nemažėja – priešingai  – jis kiek paaugo, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai.  Pasak LEA energetinio saugumo projekto vadovo Petro Katino, Lietuvoje 83 proc. naftos produktų sunaudojama kelių transporte.  „Benzino suvartojimas padidėjo neženkliai – 0,6 proc., o dyzelino – apie 1,4 proc.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ į 252 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką Jonavos rajone ketina investuoti iki 200 mln. eurų. Tai būtų didžiausia iki šiol grupės plyno lauko investicija. Be to, šioje teritorijoje bendrovė ateityje numato dar plėstis. „Šis projektas svarbus tuo, kad tai didžiausias iki šiol mūsų vystomas plyno lauko investicijos projektas, užsitikrinęs pajungimo į elektros perdavimo tinklą galią.

Iki 2025 metų Lietuvoje suplanuotos pastatyti vėjo ir saulės elektrinės elektros importą į šalį turėtų sumažinti nuo 65 iki 17 proc., teigia Lietuvos energetikos agentūros atstovas.  „Panašu, kad Lietuvos elektros gamybos sektoriaus laukia didžiulė transformacija – nuo valstybės, kuri importuoja daugiau nei 60 proc. savo poreikiams pereisime prie valstybės, kuri sugebės pasigaminti daugiau nei 80 proc.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį tik eksklavo poreikiams, EK patikslino šio tranzito patikrą, sako Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.   „Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų, rašoma pranešime spaudai.

Stambiausi Rusijos ir Baltarusijos verslai Lietuvoje pernai gavo 1,2 mlrd. eurų pajamų, rašo 22 stambiausių rusiško ar baltarusiško kapitalo įmonių duomenis išanalizavusi lrt. Skelbiama, kad šios įmonės pernai Lietuvoje sumokėjo apie 70 mln. eurų mokesčių, yra sukūrusios per 2 tūkst. darbo vietų bei nuo 2007 metų gavusios 6,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Be to, nuo 2010 metų šios įmonės pasirašė viešųjų pirkimų sutarčių už daugiau nei 159 mln. eurų.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Augant COVID–19 atvejų skaičiui, gyventojai sunerimę, kad rudenį vėl teks grįžti prie kaukių, karantino ribojimų ir srautų valdymo. Prekybos tinklai sako, kad kaukės, rankų dezinfekcija bei atstumų laikymasis iki šiol yra rekomenduojami pirkėjams, ir yra pasiryžę juos vėl padaryti privalomais, jei situacija pablogės. Statistikos departamento duomenimis, šią savaitę vienos paros naujų užsikrėtimų skaičius jau buvo priartėjęs prie 1 tūkst.

„Swedbank“ įspėja savo klietus Lietuvoje, kad dėl vykdomų darbų gali sutrikti banko veikla.  Apie tai bankas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Swedbank“ informuoja, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį bankas planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą, todėl dėl darbų gali sutrikti kai kurios banko paslaugos. „Klientų dėmesiui.Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (liepos 14 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Europos Komisijos (EK) sprendimas leisti Rusijai tik geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį ir atgal per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, didelės žalos ir įtakos Lietuvos transporto bendrovėms neturės, teigia šalies vežėjų atstovai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.

Per praėjusią parą Lietuvos sienos neleista kirsti iš Kaliningrado ir Baltarusijos atvykusioms 26 krovininėms transporto priemonėms, vežusioms sankcionuojamus krovinius, trečiadienį pranešė Muitinės departamentas.  „Apgręžti krovininiai automobiliai gabeno padangas, santechnikos dalis, medieną ir jos gaminius, statybinius blokus, baldus, degalus, kačių kraiką, gaminius iš cemento“, – pranešė departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Euro kursas trečiadienį pirmą kartą nuo 2002 metų gruodžio mėnesio nukrito žemiau psichologiškai reikšmingos 1 JAV dolerio ribos, slegiamas vis niūresnių euro zonos ekonomikos perspektyvų ir galimybės, jog rusiškų dujų tiekimas nebus atnaujintas. Paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) pranešė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paprašius, antstolis panaikino bendrovės banko sąskaitų areštą. PST pranešė, jog tęsia derybas su VMI dėl taikos sutarties, Konkurencijos tarybos paskirtą milijoninę baudą mokant dalimis, ir veiklą vykdo įprastai. „Kaip ir teigėme anksčiau šiandien, susiklosčiusią situaciją laikome nesusipratimu, PST toliau atlieka suplanuotus darbus.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gegužę pakilo aukščiausiai nuo 1988-ųjų – iki 9,6 proc., daugiausia dėl spartaus maisto ir energijos kainų augimo, pranešė organizacija. Metų infliacija padidėjo visose EBPO narėse, išskyrus Kolumbiją, Japoniją, Liuksemburgą ir Nyderlandus. Dešimtyje šalių užfiksuota dviženklė infliacija, o didžiausia – Turkijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Antstoliui įšaldžius dalį vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) lėšų įmonė tikisi greitai taikiai susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl Konkurencijos tarybos įmonei skirtos milijoninės baudos mokėjimų.  Antstolio įšaldytų bendrovės lėšų banko sąskaitose suma lygi nesumokėtai baudos sumai, pranešė PST. Bendrovės teigimu, VMI pateikus prašymą lėšų areštas turėtų būti panaikintas artimiausiu metu.

Jau žinomi šių metų įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai. Prisijungti prie kaupimo II pakopoje nusprendė 28,8 tūkstančio žmonių. Dar 31,7 tūkstančiai atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Nuo liepos į pensijų fondus bus pervedamas tam tikras procentas nuo šių žmonių atlyginimų bei papildoma valstybės paskata, rašoma pranešime spaudai. „Iki 2019 m. įvykusios pensijų reformos, kasmet savo iniciatyva, pensijų kaupimo sutartis pasirašydavo 40-50 tūkst. naujų dalyvių.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje birželio mėnesį, palyginti su geguže, padidėjo 35 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day–ahead) buvo 223,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos darė apribotas gamtinių dujų srautas per dujotiekį „Nord Stream 1“, dėl planinių remontų apriboti tarpsisteminiai pralaidumai ir dėl karštų orų išaugusi elektros paklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį.

Vieno „Vičiūnų grupės“ savininkų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendrovė nusprendė parduoti Vilniaus centre pradėtą statyti, bet vėliau sustabdytą viešbučio „Hilton“ projektą.  „Verslo žinių“ portalo žiniomis, trečiadienį iki vakaro laukiama investuotojų, norinčių projektą įsigyti, pasiūlymų.  4 žvaigždučių 176 kambarių „Double Tree by Hilton“ viešbučio statybos Rinktinės gatvėje prasidėjo 2019 metais. Iš pradžių jas buvo planuojama baigti 2020 metais, vėliau – 2021-aisiais.

Pramonės smukimas Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per mėnesį smuko 7,6 procento. Visoje ES ji augo 0,6 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje pramonė per mėnesį augo augo 0,2 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento.  Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – pramonė Lietuvoje augo 4,3 proc., Latvijoje – 5,3 proc., o Estijoje – 4,8 procento.

Būsimas šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija (EK).  „Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip sąjunga, kaip geriau paruošti žiemai, todėl kad Europos Komisija turėtų komunikatą išleisti artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė, jog tikėtina, kad Europos Komisija šią savaitę paskelbs atnaujintas gaires dėl sankcionuotų rusiškų prekių Kaliningrado tranzito. „Yra tikėtina, jog šią savaitę kažkada Europos Komisija paskelbs savo atnaujintą gairių tekstą“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuvos elektros sistema veikti sinchroniškai su Vakarų Europa būtų pasiruošusi 2024 metų pirmoje pusėje, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Tačiau, pasak jo, dar reikia įtinkinti Latviją ir Estiją, kad jos paspartintų savo projektus.

 Dėl karo Ukrainoje visoje Europoje smarkiai išaugus atsinaujinančių energijos išteklių poreikiui kelerius metus gali vėluoti brangiausio Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – kabelio Baltijos jūroje „Harmony Link“ – įgyvendinimas, sako „Litgrid“ vadovas. Pasak  Roko Masiulio, jis gali būti nutiestas 2027–2028 metais.  „Kabelių reikia absoliučiai visoje Europoje, jų reikia ir mums.

Kauno oro uoste planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui. Jį išplėtus orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto, trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai.    Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovas Arnas Dūmanas sako, kad tai leis sumažinti stovėjimo aikštelių apkrovimą, priimti ir statyti daugiau orlaivių, o tai gerins operacijų saugą.

Nuo liepos 15 dienos gyventojai vėl galės teikti paraiškas kompensacijoms už įsigytas nutolusias saulės elektrines. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 20 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) penktadienį skelbs naują kvietimą gyventojams, trečiadienį pranešė APVA.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlys neterminuotam laikui pratęsti šiemet baigiančią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.   Anot jo, viešbučių verslas nuo pandemijos vis dar nėra atsigavęs, be to, lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės.