„Įgyvendinus sinchroninių kompensatorių projektą, įgyvendinus dviejų šimtų megavatų baterijų parką Lietuvoje ir Estijoje pastačius dar vieną sinchroninį kompensatorių (...) 2024-ųjų metų pirmoje pusėje, galbūt net pirmąjį ketvirtį, mes būtume pasiruošę sinchronizuotis su kontinentine Europa technologiškai“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.
Jo teigimu, šiuo klausimu aukščiausiu lygiu jau diskutuojama su Latvija ir Estija.
„Aišku, reikia suprasti, kad tuos dalykus reikia suderinti su latviais ir estais. Mes jiems šiuos savo planus jau rodėme, nes sinchronizuotis turi visos trys šalys. Bet bent jau Lietuvoje mes matome, kad tai techniškai yra įmanoma“, – teigė R. Masiulis.
Vis dėlto, pasak „Litgrid“ vadovo, Latvija ir Estija teigia, kad jos nėra pasiruošusios greitesniam sinchronizavimo procesui.
„Kol kas atsakymas iš jų, kad jie nėra pasiruošę, bet ta diskusija jau dabar prasidėjo. (...) Mes matome, kad tas pasiruošimas būtų visuose Baltijos šalyse. Mes jau kalbame ne tik už save, bet visas šitas priemones įgyvendinus, techniškai būtų galimybė Baltijos šalims sinchronizuotis“, – tikino R. Masiulis.
Pasak jo, trijų Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas kol kas nėra planuojamas – „Litgrid“ jį siūlo atlikti 2023 metų pabaigoje.
Pagal šiuo metu galiojančius susitarimus sinchronizaciją numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.
