Metinė infliacija Lietuvoje peržengė dviženklį skaičių ir artėja prie 19 proc. rodiklio, smarkiai viršydama euro zonos vidurkį. Ir, panašu, kad tai tikrai ne pabaiga.
Kuro kainos Lietuvoje jau perkopė 2 Eur ribą ir lietuviškai kainai jau visai nedaug trūksta iki Norvegijos arba Hong Kongo, kur litras benzino kainuoja atitinkamai 2,6 ir 2,8 Eur. Tiesa, nors kaina tuoj juos prisivysim, tiek pagal pragyvenimo lygį, tiek pagal pagrindinius ekonominius rodiklius mums iki šių šalių - kaip iki mėnulio.
Bet yra ir sektinų pavyzdžių. Štai kaimynai lenkai, taiko žymiai lankstesnį ir išmintingesnį apmokestinimo modelį. Pas juos, litras benzino kainuoja apie 1,7 Eur. Dar šių metų pradžioje šioje šalyje įsigaliojo sumažinti akcizai degalams. Be to, PVM netaikomas mažmeninėje rinkoje parduodamam benzinui, dyzelinui, biodegalams bei vidaus degimo varikliams skirtoms dujoms. Pusmečiui taip pat buvo sumažintas akcizas elektrai, nuo jo mokėjimo visiškai atleidžiant galutinius buitinius vartotojus.
Baltarusijoje, į kurią laikinai yra panaikintos vizos, litras benzino apskirtai kainuoja apie 80 euro centų. Tad nieko nuostabaus, kad pasienyje su kaimynine šalimi yra susidariusios milžiniškos eilės. Lengvųjų automobilių srautai į šią šalį išaugo keturis kartus. Lietuviai eilėse prie sienos su Baltarusija praleidžia nuo penkių iki dvylikos valandų ir važiuoja ne tik pigesnio kuro, bet jau ir maisto, kuris Lietuvoje tuoj taps prabangos preke. Ar galima šiuos žmones kaltinti patriotizmo stoka? Kai neturi už ką nusipirkti pavalgyti ir išmaitinti savo šeimos, pradedi suprasti, kad patriotizmo ant duonos neužtepsi.
Ir nors atėjo vasara, tad nebaisu sušalti, tačiau neišvengiamai sulauksime ir žiemos. Ir jei anksčiau dėl augančių kainų panikavo „tik“ 590 tūkstančių žemiau skurdo ribos gyvenančių tautiečių, tai dabar nerimauti pradeda ir viduriniosios klasės atstovai bei žmonės, iki šiol laikę save gana turtingais.
Aš taip pat esu susirūpinęs kaip tai pakeis ne tik mūsų asmeninių piniginių storį, bet ir verslą. Matome, kad Indija ar Kinija gaus dirbtinai nupigintos rusiškos naftos ir Europai bus dar sunkiau konkuruoti pasaulinėse rinkose. Šioje neeilinėje situacijoje europiečiams reikėtų bent trumpam pradėti pragmatiškiau žiūrėti ir į ekologiją bei prisiminti, kad Europos žmonėms reikia valgyti, auginti vaikus ir tiesiog išgyventi. Manau, kad sočiai Europai, atėjo laikas perdėlioti savo prioritetus ir susiveržti diržą, kad žmonės ir verslas turėtų galimybes sąžiningai konkurencijai ir visi kartu iškentėtumėm šiuos sunkius laikus.
Atsižvelgdamas į šią situaciją, pateikiau pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos Dėl mokesčių ir akcizų mažinimo kurui, dujoms ir elektrai ES, kuria Europos Komisija yra raginama parengti strategiją dėl mokesčių ir akcizų energijos šaltiniams visoje ES.
Mano rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad kovo mėnesį ES dujų ir naftos kainos biržose padidėjo daugiau negu 50 proc., lyginant su sausio mėnesiu, tačiau remiantis Eurostato duomenimis, mokesčiai dujoms, elektrai ir benzinui ES sudaro daugiau negu 50 proc. savikainos. Atkreipiau dėmesį, kad aukštos kuro, dujų ir elektros kainos skatina nekontroliuojamą infliaciją, o didelis kainų kilimas sukels ekonominę krizę, dėl kurios būtinieji maisto produktai bei komunalinės paslaugos daliai gyventojų taps neįperkamos, todėl gamyba ES taps nekonkurencinga ir išaugs nedarbo lygis.
Beje, labai panašiai elgėsi ir Seimo opozicija, palikdama valdančiuosius parlamento salėje dirbti vienus. Tenka tik apgailestauti, kad jiems neužteko proto bent padiskutuoti, kaip stabdyti kainų “pasiutpolkę”. Tikiu, kad ES bus išmintingesnė.
Karštasis karas virsta ekonominiu karu, todėl Europa turi padaryti viską, kad jos žmonės šiame kare būtų apsaugoti ir patirtų kuo mažiau nuostolių dėl vykstančio konflikto.
Pagarbiai jūsų,
Nepriklausomas Europos Parlamento narys
Viktoras Uspaskich
Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.
