Lietuvos verslas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matosi rūkstantys dūmai, dėl šių siūlymų Seime pirmadienį turėtų vykti balsavimas. „Ūžti turėtų gal trys procentai automobilių savininkų, maždaug trys procentai yra techniškai netvarkingi, jiems sustojus prie šviesoforų akivaizdžiai matot ir užuodžiat, o visi likusieji – jie yra aukos tos taršos“, – pirmadienį LRT radijui teigė ministras.

Daugelis aprangos ir tekstilės įmonių dėl išaugusių energetikos kainų priverstos ieškoti gelbėjimosi variantų, užuot dėl užsakymų gausos įgyvendinusios plėtros planus, sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Ramūnas Damalakas.    „Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus.

Pernai įsigytame buvusio policijos komisariato pastate sostinės Sodų gatvėje Vilniaus statybų įmonė „Statpromas“ ketina vystyti viešbučio ir 33 butų projektą, skelbia sostinės savivaldybė. „Statpromo“ vadovas Orintas Naginė teigė, jog planuojama rekonstruoti esamą pastatą ir kieme papildomai pastatyti  daugiabučius. „Rekonstruojamame pastate viso bus apie 1 tūkst. kv. m ploto parduodamų patalpų, naujajame pastate, kartu su priestatu, bendrai planuojame apie 1,5 tūkst. kv.

Gyventojai skundžiasi, kad šalies regionuose toliau mažėja bankų skyrių. Žmonės piktinasi, kad bankai rūpinasi tik savo gerove, o klientų poreikius pamiršta. Štai Biržuose jau užsidarė SEB ir netrukus duris užvers „Swedbank“ banko skyrius. Jie siūlo gyventojams naudotis banko paslaugomis internetu. Tačiau pensininkai atkerta, kad nemoka ar neturi galimybės naudotis internetu, todėl dabar keliasdešimt kilometrų turės vykti iki kito artimiausio banko.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, prekių kaina skiriasi apie 20 proc. Žmonės tikina, kad nusipirkę vos kelias prekes už sienos sutaupo keliasdešimt eurų. Todėl ragina tikrinti kainas ir apsipirkinėti Lenkijoje. Tuo metu prekybininkai ir ekonomistai vardija priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau ir įspėja, kad netrukus ten kainos irgi kils.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau gyventojų planuoja kelionę į kapines ir rūpinasi žvakėmis, uždegamomis mirusiems atminti. Prekybininkai jau prieš kurį laiką matomiausiose parduotuvių vietose išdėliojo žvakes. Jie neslepia, kad žvakės pabrango iki 30 proc. ir atkreipia dėmesį, kad didėja lietuviškų žvakių pasirinkimas, o pirkėjams vis labiau rūpi tvarumas. Pašnekovės atskleidė, kad žvakių kaina priklauso nuo degimo trukmės, atsparumo vėjui ar lietui, dydžio, užpildo ir dizaino.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjoje pasmerkus „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske, joje dalyvavęs susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigia, jog civilinė aviacija negali būti naudojama neteisėtiems tikslams. „Turėjome progą stebėti svarbų tarptautinės aviacijos įvykį, kai dauguma pasaulio valstybių – ICAO asamblėjos narių išreiškė savo valią, pasmerkdamos grėsmę civilinei aviacijai ir žmonių saugumui sukėlusius neteisėtus Baltarusijos vyriausybės veiksmus.

Artėjant Vėlinėms gyventojai ima rūpintis artimųjų kapų sutvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šių paslaugos visam sezonui gali atsieiti kelis šimtus eurų. Patys kapų tvarkytojai pataria užsisakyti viso sezono paslaugą, nes taip esą būsią pigiau. Vis dėlto jis pastebi, kad kapų priežiūros paslaugos ypač aktualios, tačiau per brangios pensininkams. Tad siūlo artimiesiems dovanoti kapų tvarkymo dovanų čekius.

Šeštadienį Klaipėdoje lankysis paskutinis, 61-asis, kruizinis laivas šį sezoną, atvykstantis penkiomis dienomis anksčiau nei planuota. Sezoną užbaigs laivas „Mein Schiff 4“, kurio vizitas penkiomis dienomis paankstintas dėl stiprėjančio vėjo Baltijos jūroje pakoregavus maršrutą, BNS teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Dalis vairuotojų pripažintų, kad ilgus metus vairuojant automobilį, kai kurios kelių eismo taisyklės pasimiršta.  Valstybės įmonė „Regitra“ yra sukūrusi bandomąjį vairuotojų teorijos egzaminą, kuriame galima pasitikrinti savo žinias. Portalas tv3.lt kviečia visus norinčius pasitikrinti savo atmintį ir atlikti bandomąjį teorijos egzaminą.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Danijos kapitalo Kauno komercinio transporto šaldytuvų gamintoja „Carlsen Baltic“ atleidžia 31 darbuotoją. Daugiausiai darbo neteks surinkėjai–montuotojai ir kiti darbuotojai, penktadienį BNS informavo Užimtumo tarnyba, kuriai įmonė pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. „Carlsen Baltic“ nurodė, kad darbo sutartys nutraukiamos darbdavio iniciatyva bei šalių susitarimu. Bendrovėje iš viso dirba 91 darbuotojas, nurodė tarnyba.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 19 proc., dujos Europoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutiniškai kainavo 285 eurus, arba 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 353,2 euro. Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 19 proc. iki 285 euro, Estijoje – augo 25 proc. iki 255,1 euro.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje pokyčius 2022 m. rugsėjo 26 – spalio 3 dienomis, rašoma pranešime spaudai. Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina nežymiai (0,004 Eur/l) padidėjo.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – rugsėjo pradžioje laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ penktadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotoja Rosita Marija Balčienė po atlikto vidinio tyrimo sulaukė pranešimo apie atleidimą iš darbo. Ji sako ketinanti šį sprendimą skųsti.

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekspertai teigė, kad šis biudžetas parengtas pagal visų poreikius, tačiau tai – labai rizikingas žingsnis. Tokią nuomonę išsakė finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai. Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

Lenkijos energetinių žaliavų importuotojai galės naudotis Klaipėdos uoste esančia krovos infrastruktūra. Tai numatantį ketinimų protokolą pasirašė Klaipėdos ir Gdansko jūrų uostai, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Lenkijos jūrų uostai nepajėgūs priimti viso šaliai šiuo metu reikalingo energetinių žaliavų kiekio, tad tiek Klaipėdos uosto, tiek kitų Baltijos jūros uostų pagalba jiems šiuo metu ypač reikalinga“, – pranešime teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Iš pareigų nuo 2023 metų traukiasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.

Penktadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtoms Mokesčių administravimo ir kitų įstatymų pataisoms, kuriomis būtų didinamos baudos už mokesčių nemokėjimą, išplečiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) galios, griežtinama elektroninės prekybos priežiūra. Dabar ministrų kabineto patvirtintos įstatymų pataisos keliaus į Seimą. Jeigu čia joms bus pritarta ir pataisas pasirašys prezidentas, nauji pokyčiai įsigalios jau kitais metais.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Vyriausybei ketinant dar pusmečiui iki kitų metų liepos pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ji turėtų būti taikoma dar metus ar net ilgiau.

Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai baigus derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties su profsąjungomis, Vyriausybė penktadienį posėdyje įgaliojo ministeriją pasirašyti šią sutartį. Derybos vyko dėl kitų metų politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, papildomų garantijų profesinių sąjungų nariams nustatymo bei kitų reikalavimų.

30-ąjį gimtadienį „Iki“ mini visus metus, o spalio mėnesį pirkėjus stebina įvairiomis netikėtomis akcijomis bei nuolaidų pasiūlymais. Didelio populiarumo sulaukusi „Iki“ ir mobiliosios programėlės #walk15 iniciatyva – žingsniuojant gauti nuolaidą vaisiams bei daržovėms – šį „Iki“ 30-ojo gimtadienio mėnesį už žingsnius siūlys net 30 proc. nuolaidą, kuria apsipirkdami „Iki“ parduotuvėse galės pasinaudoti visi programėlės naudotojai.

Šilumos gamybai „Kauno energija“ ketina nebenaudoti gamtinių dujų, penktadienį pranešė bendrovė.  „2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Penktadienį Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžetas ir papildomos priemonės, kurios turėtų padėti gyventojams ir verslams dėl išaugusių elektros ir dujų kainų. Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė guodė, kad elektra ir dujos galėtų brangti kone tris ar keturis kartus, tačiau brangs mažiau. Taip bus dėl numatytų kompensacijų, kurios iš viso bus skirta per 1,2 mlrd. eurų.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma Vyriausybės pristatytame kitų metų „Sodros“ biudžete. Planuojama, kad visos pensijos 2023 m. Lietuvoje augs ne mažiau nei 9,02 proc. pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams Tai numatoma atnaujintame PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Baigtas formuoti vartotojų aljanso gegužę inicijuotas kolektyvinis ieškinys dėl nutekintų automobilių dalijimosi bendrovės „CityBee“ klientų duomenų, prie jo prisijungė 200 žmonių, kurie iš bendrovės reikalauja atlyginti 60 tūkst. neturtinę žalą. „Dabar grupės formavimas jau baigtas, prisijungė 200 vartotojų, daugiau gal prisijungs antrame etape, kai viskas persikels į teismą“, – penktadienį BNS sakė vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Premjerė ir jos ministrai penktadienį pristato kaip didžiausią paslaptį nuo visuomenės iki paskutinės akimirkos slėptą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktus.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77  mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai – 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projekte. Jį penktadienį  svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Buvusio profesinio rengimo centro pastatus Šiaulių Pagėgių gatvėje už 650 tūkst. eurų įsigijo nekilnojamojo turto plėtros, patalpų nuoma užsiimanti bendrovė „RAR transportas“, rodo Registrų centro duomenys. Įmonės „RAR transportas“ vadovas Rimutis Janulis BNS Plius patvirtino apie įsigijimą ir teigė, jog patalpas pastatuose ketinama nuomoti. „Įdėjome skelbimą (nuomai – BNS Plius), laukiame dabar pasiūlymų visokiųi“, – BNS Plius teigė R. Janulis.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5 proc. ribos. „Sutarėm, kad esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, sušvelninimas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą situacijos strabilizavimą.

Nuo spalio iki kovo verslui numatoma skirti iki pusės milijardo eurų dalį išlaidų elektrai kompensuoti, teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.  Pasak jo, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje. „Verslas mokės 24 centus (už kilovatvalandę – BNS), ir pusę tos kainos (...) tarp biržos kainos ir 24 centų kompensuos valstybė.

Ši žiema bus ekonomiškai sudėtinga, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominius sunkumus iš esmės sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas. Jis amžinai netruks, tad prognozuojama, kad ekonomika jau šį pavasarį ims atsigauti. Šis ruduo ir ateinanti žiema turėtų būti ekonomiškai sunkūs, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto, anot Ž. Maurico, nevertėtų pamiršti, kokiame kontekste šiuo metu gyvename.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Klaipėdos elektrinių katamaranų gamybos startuolis „Popa LT“ sukūrė ir išbandė elektrinį vandens autobusą. Manoma, kad apie 130 tūkst. kainuojanti susisiekimo priemonė ateityje galėtų būti integruota į Lietuvos miestų viešojo transporto sistemas. Ketvirtadienį elektrinio vandens autobuso prototipas išbandytas Danės upėje Klaipėdoje, jis galėtų būti naudojamas čia ir kitose šalies vietose, sako „Popa LT“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Vėlius.