Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV. Čia esamo būsto pardavimai rugpjūtį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, rodo paskelbti duomenys.
Be to, rugpjūtis buvo septintas mažėjančių pardavimų mėnuo iš eilės. Visų tipų namų ir butų pardavimai, palyginti su liepa, rugpjūtį sumažėjo 0,4 proc., net nepaisant to, kad kainos susitraukė, pranešė Nacionalinė NT agentūrų asociacija (NAR).
Prognozuoja kainų stagnaciją
NT įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad jeigu kai kuriose Europos šalyse ar JAV būsto kainos krenta, dar nereiškia, kad taip bus ir Lietuvoje.
„Kiekvienos šalies situacija skirtinga, juk pas mus ir infliacija yra bene aukščiausia visoje Europos Sąjungoje. Visi laukiame kol ji sumažės, tačiau nemažėja.
Nėra gerai, kad Lietuvoje tokia aukšta infliacija, didelės energetinių išteklių kainos. Juk tai susiję ir su statybinių medžiagų kainomis. Joms pagaminti reikia tiek elektros, tiek dujų. Kol energetikos kainos bus aukštos, sunku tikėtis, kad pigs statybinės medžiagos“, – atkreipė dėmesį NT įmonės vadovas.
A. Avulio teigimu, kai infliacija ims mažėti, tada atsiras prielaidų mažėti ir būsto kainoms.
„Taip pat turi atpigti statybos darbai. Tačiau kol kas nėra jokių kalbų, kad atlyginimai mažėtų ar žmonės sutiktų dirbti už mažesnes algas. Darbuotojų statybų sektoriui trūksta.
Dabar, ko gero, NT kainos užsišaldys, turėsime stagnacijos periodą. Tačiau atlyginimai žmonėms augs, nes darbo jėgos darbdaviams trūksta. Todėl atlyginimai didės, o NT kainos stovės vietoje. Pavasarį arba vasarą atlyginimams padidėjus būsto kainos taps prieinamos“, – prognozavo įmonės vadovas.
Pardavėjų lūkesčiai krenta
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje mažėja ne sandorių, bet lūkesčių kaina.
„Pardavėjai užsiprašydavo didesnės kainos ir tikėdavosi būstą parduoti brangiau. Dabar tie lūkesčiai sumažėjo. Tačiau sandoriai vyksta už tas pačias kainas, kaip ir anksčiau.
O žmonės išvadas daro žiūrėdami į skelbimus, jie mato, kad štai čia sumažėjo ir čia sumažėjo kainos. Tačiau pasigilinus pamatome, kad kol kas tai – tik į realybę sugrįžtantys kai kurių pardavėjų lūkesčiai. Jei pardavėjas norėjo 7–8 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą, o realūs sandoriai vyko už 5 tūkst. eurų, tai faktas, kad jis dabar prašo 6 tūkst. eurų. Tačiau tai dar nereiškia, kad kainos krenta“, – aiškino NT brokeris.
Jis pripažino, kad pastaruoju metu rinkoje buvo tokių NT pardavėjų, kurių siūlomos kainos – kosminės.
„Kai rinka tokia palanki, o kainos auga po 20–25 proc. per metus, vystytojai nėra suinteresuotas parduoti tik tam, kad parduotų. Jie tikisi daugiau ir užsimeta dar daugiau ant to paaugimo. Dabar tai baigėsi – už kosminę sumą parduoti nepavyko, tai ir skelbime kainos mažėja.
Be to, NT rinka yra nevienareikšmiška. Kai kuriems būstų savininkams gali būti per daug skausminga laikyti neparduotą būstą. Pavyzdžiui, jeigu buvo paimta didelė paskola ir dabar reikia mokėti aukštas palūkanas. Kiekvienas mėnuo, kai būstas dar neparduotas, atneša nuostolius. Todėl tokiam savininkui geriau nuleisti kainą ir iš karto parduoti būstą, nei laukti ir tikėtis parduoti brangiau“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Daugiausiai pigs ekonominės klasės būstai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad būsto kainų kritimo galimybės šiuo metu atmesti negalime.
„Juolab, kad pastaruosius metus Lietuvoje būsto kainų augimas buvo vienas sparčiausių.
Kainos tikrai daugiau nebekils. Tai lems palūkanų normų kilimas, energetikos kainų šuolis, išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir recesijos galimybė. Esame tarsi tarp kūjo ir priekalo. Turime didelį kainų ir palūkanų normų augimą, kuris gerokai spartesnis, nei buvo tikimasi. Vis tik, manau, kad Europos Centrinis Bankas nesiryš tiek kelti palūkanų normas, kiek nuogąstauja finansų rinkos“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, net dabartinis palūkanų augimas daro poveikį NT rinkai.
„Pastaruoju metu NT rinka buvo išsibalansavusi dabar situacija normalizuojasi ir tai vyksta per kainų mažėjimą. Didelio kainų kritimo nereiktų tikėtis. Palūkanų normos nebus daug keliamos, o energetikos kainų šuolis yra laikinas, jis nesitęs amžinai. Europa turėtų iš šios krizės išeiti stipresnė, Ukrainai irgi neblogai sekasi.
Ši žiema bus sunkiausia, pavasarį matysime gerėjančią situaciją. Galbūt dar kita žiema bus pilna iššūkių. Tačiau žinant, kad tunelio gale laukia šviesa, drastiškų sprendimų nebus imamasi. Turėsime pasaulinę recesiją, kuri sumažins statybinių medžiagų kainas“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Pasak jo, tam tikruose segmentuose matysime didesnį kainų kritimą.
„Ypač ten, kur kainos pastaruoju metu labiausiai augo. Pavyzdžiui, būstai Palangoje. Ten būsto kainos per dvejus metus pakilo 60 proc. Pamatysime, kaip būsto kainos Palangos centre liks tokios pačios, daug nekris. Tačiau tolimesnėse Palangos miesto vietose būstai atpigs. Kainos mažės ten, kur nebus infrastruktūros.
Panašią situaciją matysime ir Vilniuje. Čia ypač daug pabrango ekonominės klasės būstas. Tie būstai, kurie brango dėl pasiūlos trūkumo, dabar atpigs. Be to, atsiras namo alternatyvos. Atpigus statybinėms medžiagoms, gyventojai galės rinktis statytis namą. Jis kainuos beveik tiek pat, kiek butas“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, būsto rinka buvo išsibalansavusi ir tai rodo keletas pavyzdžių.
„Štai Lietuvos pajūryje būsto kainos skelbimuose buvo didesnės nei JAV Silicio slėnyje ar Santa Barbaroje. Taip pat buvo pardavinėjamas butas be langų. Juk gyvenamasis būstas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o būstas be langų tikrai jų neatitinka. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad būsto rinka nebuvo tvari“, – komentavo Ž. Mauricas.
Anot jo, nereiktų tikėtis, kad būstai atpigs Vilniaus miesto centre.
„Vilčių mažai, kad taip nutiks. Netgi 2008–2009 metais centrinėje miesto dalyje būstai neatpigo“, – sakė ekonomistas.
Sandorių sumažėjo
Registrų centro analitikai pastebi, kad NT sandorių rinka šiais metais demonstruoja lėtesnes apsukas nei praėjusiais metais. Esą tokį sulėtėjimą didžiąja dalimi lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje iš viso įregistruota 98,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (120,2 tūkst.). Vien tik šių metų rugsėjį įregistruota 10,9 tūkst. NT sandorių, arba 20,5 proc. mažiau nei 2021 metų rugsėjį (13,7 tūkst.), tačiau 5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst.)
„Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų. Metų pradžia tradiciškai buvo ramesnė, vėliau rinką atvėsino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja, tačiau šių metų geopolitinė ir šalies ekonominė situacija neleido NT sandorių kreivei smarkiai kilstelti į viršų.
Atėjus rudeniui matome, kad šių metų bendras rezultatas greičiausiai bus maždaug penktadaliu kuklesnis nei pernai“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
„Vis dėlto, labai dėl to nerimauti nereiktų, kadangi šių metų rezultatas iš esmės atitinka tą situaciją, kurią matėme iki prasidedant pandemijai, t.y. 2019 metais, kurie, dera prisiminti, tuomet taip pat buvo iki tol rekordiniai“, – priduria jis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 26,1 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-rugsėjį (29,3 tūkst.), o vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį – beveik 3 tūkst., arba 7 proc. mažiau nei 2021 metų rugsėjį, bet 4 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet buvo įregistruota beveik 9 tūkst. butų pardavimų, arba 13 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 16 proc. iki 3,4 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 18 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso uostamiestyje įregistruota 2,2 tūkst. butų sandorių.
Šiemet visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 15 proc. mažiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (12 tūkst.). Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota beveik 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 20 proc. mažiau nei praeitų metų rugsėjį, tačiau 5,5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Visoje šalyje taip pat įregistruota 47,6 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 22 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-rugsėjį (60,8 tūkst.), o vien tik per rugsėjo mėnesį – 5,1 tūkst., arba 26 proc. mažiau nei praeitų metų rugsėjį, bet 4 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
