Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.
Pasak R. Lipkevičiaus, sprendimą trauktis priėmė įvertinęs tai, kad nuo kitų metų Kelių direkcija iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove ir jai bus taikomi kitokie reikalavimai – tiek kaip valstybės valdomai įmonei, tiek ir kaip verslo vystymo įmonei.
Jis BNS teigė, jog į akcinę bendrovę pertvarkytai Kelių direkcijai turėtų vadovauti patirties komercinėje veikloje turintis žmogus.
„Pripažinkime, kad aš visą savo karjerą daugiau dirbau biudžetinėse įstaigose, valstybės įmonėje ir tų komercinių įgūdžių bei kompetencijų neturiu tiek, kiek jų reikia“, – BNS teigė R. Lipkevičius.
Jis tikino iš susisiekimo ministro priekaištų dėl savo darbo nesulaukęs, o darbas su ministerija buvęs „konstruktyvus ir tinkamas“.
R. Lipkevičius teigė konkrečių planų dėl tolesnės savo karjeros neturintis bei pasiūlymų nesulaukęs.
„Dabar pagrindinis mano kaip vadovo rūpestis yra paruošti įmonę tapti akcine bendrove, kad šis virsmas būtų kuo sklandesnis, tad apie ateities planus pagalvosiu po to, kai bus įgyvendintas vienas pagrindinių įmonei keliamų tikslų“, – pranešime sakė R. Lipkevičius.
Susisiekimo ministro teigimu, persitvarkančiai įmonei svarbu, kad didėtų įmonės veiklos efektyvumas, kokybė ir sprendimų priėmimo greitis, būtina spartinti strateginių projektų įgyvendinimą, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
„Įmonei pereinant į naują etapą ir jau netrukus tapsiant akcine bendrove, laukia nauji iššūkiai ir darbai. Su teisinio įmonės statuso pasikeitimu verčiamas naujas šios įmonės puslapis“, – teigė M. Skuodis.
Susisiekimo ministerija artimiausiu metu skelbs naujo Kelių direkcijos vadovo atrankos konkursą.
Kelių direkcijai R. Lipkevičius vadovauja nuo 2020 metų rugsėjo.
Pernai Seimas pritarė, kad keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.
