Nuomonės formuotojai, kitaip sakant – influenceriai, vis dažniau tampa vienu pagrindinių pasirinkimų reklamai, nes turi tiesioginį priėjimą prie auditorijos, žmonės produktus priima kaip asmeninę rekomendaciją, gali čia ir dabar balsuoti, paspausti nuorodą ar pasinaudoti nuolaidos kodu.
Influencerių atstovė papasakojo apie darbo soc. tinkluose pobūdį, kaip veikia reklamos ir kad už nuomonės formuotojų veiklą išgyventi tikrai galima – reklamos veikla užsiimančių žmonių bendros pajamos siekia milijonus.
Vis tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis dažniau tikrina šią veiklą ir aptinka nemažai pažeidimų. Dažniausiai – tai deklaracijų nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas, pavėluotas registravimasis PVM mokėtoju. Pavyzdžiui, šiais metais rasta net 3 mln. mokėtinų mokesčių.
Už reklamą – ir virš 4 tūkst. eurų
Influencerių marketingo agentūros „Influenceriai.lt“ partnerė Aistė Stalmokaitė atskleidžia, kad reklamų kainos pas influencerius Lietuvos rinkoje svyruoja nuo 50 iki 4 tūkst. eurų perkant vieną turinio vienetą, o kartais ir daugiau, priklausomai nuo projekto dydžio.
Jos teigimu, kainą, kurią prekių ženklai sumoka nuomonės formuotojui, dažniausiai sudaro jo suburtos auditorijos dydis, generuojamų rezultatų efektyvumas, reputacija, paties asmens žinomumas tiek socialiniuose tinkluose, tiek už jų ribų.
„Ir įdedamos pastangos į turinio kūrimą: fotografų, videografų paslaugos, laikas, praleistas kuriant scenarijų ir pan. Dažnai įtakos kainai turi ir nuomonės formuotojo populiarumas tarp reklamos užsakovų – kuo daugiau prekių ženklų dėmesio influenceris sulaukia, tuo jo kuriamo turinio kaina gali būti didesnė“, – komentuoja pašnekovė.
Ji priduria, kad skirtingi turinio formatai taip pat kainuoja įvairiai. Anot A. Stalmokaitės, šiuo metu rinkoje daugiausia kainuoja „Reels“ vaizdo įrašai, o mažiausiai – „Instagram“ story, kadangi šis formatas yra labiau kasdieniškas ir nereikalauja tiek daug kūrybinių pastangų, kiek „Reels“.
A. Stalmokaitė nurodo, kad oficialios statistikos apie nuomonės formuotojų atlygius Lietuvoje nėra, bet kai kurie influenceriai patys atvirai dalijasi tokia informacija su savo auditorija, tad šiokį tokį įspūdį susidaryti tikrai galima.
Ji įvardija, kad nuomonės formuotojo veikla daliai Lietuvos turinio kūrėjų šiandien yra tapusi nuolatiniu pajamų šaltiniu, todėl, anot jos, kad galima teigti, kad iš influencerio duonos įmanoma pragyventi.
Reklamos pobūdis priklauso nuo užsakovo tikslų
A. Stalmokaitė sako, kad influencerių komunikacijos, kaip reklamos formos, populiarumas tik auga, tad reklamas nuomonės formuotojų kanaluose renkasi tiek maži prekių ženklai, tiek didelės įmonės.
Ji nurodo, kad perkami reklaminio turinio formatai dažniausiai priklauso nuo turimo biudžeto ir komunikacijos tikslo.
Pavyzdžiui, jeigu prekių ženklui aktualu atvesti savo potencialų pirkėją į el. parduotuvę, tokiu atveju prasmingiausia yra pirkti „Instagram“ story formatą, kuris suteikia galimybę vartotojui vieno mygtuko paspaudimu atsidurti prekės ženklo puslapyje.
O jeigu siekiama prekių ženklo žinomumo didinimo – tiks „Instagram“ įrašo ar „Reels“ formatai, nes jie nuomonės formuotojo paskyroje išlieka ilgą laiką, taip pat šie formatai leidžia kūrybiškiau pristatyti žinutę.
„Vieno populiariausio ar atvirkščiai – mažiau populiaraus – formato tikrai nėra ir kiekvienas prekių ženklas renkasi pagal savo galimybes“, – dėsto „Influenceriai.lt“ atstovė.
Jokia kita reklama nepasieks tokio ryšio su auditorija
Pašnekovė pamini, kad nuomonės formuotojų reklamos išskirtinumas – artimas ryšys su tiksline prekių ženklo auditorija: „Jokia kita reklamos forma negali užmegzti diskusijos apie reklamuojamą produktą, čia ir dabar paklausti potencialių pirkėjų nuomonės ar autentiškai perteikti asmeninės, kaip produktą išbandžiusio vartotojo, patirties.“
Pasak jos, vartotojai patys pasirenka, ką socialiniuose tinkluose jie nori stebėti ir kokią reklamą matyti. Būtent tai, pasak A. Stalmokaitės, lemia ir didesnį susidomėjimą reklaminiu turiniu, ypatingai tuomet, kai sekėjas pasitiki sekamu nuomonės formuotoju, tapatinasi su jo gyvenimo būdu, kasdienybe.
„Tam, kad influencerių reklama atsipirktų, labai svarbu tinkamai atsirinkti nuomonės formuotojus, nes influenceris, kuris turi 100 tūkst. sekėjų, savo turiniu nebūtinai pasiekia bent 50 proc. auditorijos”, – pažymi pašnekovė.
Jos teigimu, sėkminga komunikacija priklauso ir nuo to, kaip tiksliai yra įvardintas komunikacijos tikslas, nes ne visiems tikslams pasiekti influencerių reklama bus tinkama priemonė.
Influencerių marketingo agentūros atstovė aiškina, kad jeigu kliento tikslas yra padidinti žmonių srautą į fizines parduotuves, tokio tikslo, analizuojant nuomonės formuotojų komunikaciją, nebus įmanoma pamatuoti.
Todėl labai svarbu tiksliai įsivardinti, ką norima pasiekti, ir kokį rezultatą prekių ženklas laikytų sėkme, o tuomet, geriausia, pasikonsultuoti su profesionalais, kurie padės įvertinti realias galimybes.
Ambasadoriaus ir influencerio skirtumai
„Reikėtų patikslinti, kad iš esmės influenceris ir ambasadorius nėra dvi skirtingos sąvokos. Ambasadorius ir yra influenceris, tik ambasadorių vadiname tokį nuomonės formuotoją, kuris turi ilgalaikę partnerystę, santykį su prekių ženklu ir bendradarbiauja su juo ilgą laiką“, – A. Stalmokaitė.
Jos teigimu, egzistuoja tyrimų ir įvairių studijų, teigiančių, kad vartotojai ambasadorių komunikaciją priima palankiau nei vienkartinę nuomonės formuotojų reklamą.
Taip yra todėl, kad pasikartojanti prekės ženklo reklama influencerio paskyroje, dažnai matomi to paties prekių ženklo produktai nuomonės formuotojo kasdienybėje vartotojui sukuria pasitikėjimo jausmą – jis mato, kad reklamuojamą produktą turinio kūrėjas tikrai naudoja ir mėgsta.
A. Stalmokaitė pasakoja, kad prekių ženklai ambasadorius dažniausiai pasitelkia lojalumo skatinimui, vėliau nuomonės formuotojus integruodami ir į kitus svarbius tikslus – žinomumo didinimą, pardavimų skatinimą, naujų produktų pristatymą ir t.t.
„Vis dėlto, negalėčiau pasakyti, kad ambasadorystė yra kur kas pranašesnė už pavienes integracijas, nes kartais, kad tam tikra žinutė pasiektų tikslinę auditoriją, vienkartinė integracija yra kur kas geresnis variantas. Tad vėl gi, viskas priklauso nuo prekių ženklo keliamo tikslo“, – dalinasi „Influenceriai.lt“ atstovė.
Neigiamas požiūris į influencerius Lietuvoje
Kalbėdama apie visuomenės vertinimą, pašnekovė neslepia, kad iš tiesų jaučiama neigiama influencerio sąvokos konotacija, todėl nemaža nuomonės formuotojų bendruomenės dalis pati vengia šios sąvokos.
Ji nurodo, kad Lietuvoje influenceriais galima pavadinti praktiškai visus žinomus ir mažiau žinomus asmenis, kurie kuria socialiniuose tinkluose ir į turinį integruoja prekių ženklų reklamas.
Pasak A. Stalmokaitės, natūralu, kad tokioje didelėje bendruomenėje atsiranda ir tokių asmenų, kurių vardai yra linksniuojami įvairiuose skandaluose ar kituose visuomenei nepriimtinuose kontekstuose.
Ji priduria, kad taip pat ne visi influenceriai yra nuoširdūs su savo auditorija ar lojalūs reklamos partneriams, kas vėlgi nėra palankiai vertinama sekėjų.
„Tokios situacijos tikrai turi įtakos bendram influencerių įvaizdžiui visuomenės akyse, kuriam nepritaria ir nemaža dalis turinio kūrėjų“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
Nuomonės formuotojams mokesčiai – privalomi
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius paaiškina, kad nuomonės formuotojas suprantamas kaip socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir t.t.) veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui, t.y. soc. tinkluose reklamuojantis tam tikras prekes ar paslaugas ir už tai gaunantis pajamas.
Pašnekovas priduria, kad tai laikytina individualios veiklos vykdymu: „Paprastai kalbant, jis turėtų registruoti individualią veiklą (skirtą Reklamos agentūrų veiklai) ir iki gegužės 1 d. deklaruoti gautas pajamas.“
R. Puncevičius informuoja, kad jei gyventojas reklamuoja įvairius daiktus ir paslaugas įregistravęs individualią veiklą, jo pajamos iš šio verslo (atėmus leidžiamus atskaitymus – patirtas išlaidas arba sumą lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų) apmokestinamos.
Jei individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų, faktiškai taikomas 5 proc. dydžio pajamų mokestis. O apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų ribą, pajamų mokestis atitinkamai didėja nuo 5 iki 15 proc.
VMI atstovas priduria, kad apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kuomet nuomonės formuotojai savo veiklai vykdyti įsteigia mažąją bendriją.
„Reikia nepamiršti, kad influenceriams gali atsirasti ir su PVM susijusių prievolių. Ar tokios prievolės atsiranda, priklauso nuo to, kam influenceris teikia reklamos paslaugas, kokią kitą ekonominę veiklą influenceris dar vykdo/nevykdo ir kokio dydžio atlygį gauna.
Jeigu influenceris per paskutinius 12 mėn. gauna daugiau nei 45 tūkst. eurų atlygio už Lietuvoje vykdomą PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, tai jam atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM už Lietuvoje suteiktas paslaugas/parduotas prekes“, – papildo pašnekovas.
Šiais metais aptikti 166 pažeidimai
R. Puncevičius sako, kad VMI, kontroliuodama, ar mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo mokestines pareigas, taip pat siekdama mažinti šešėlinę ekonomiką, komercinei veiklai e. erdvėje pastaraisiais metais skiria ypatingą dėmesį.
Jo teigimu, analizuojama nuotolinė prekyba Europos Sąjungos viduje, dalijimosi platformos, e. parduotuvės, taip pat kiti sandoriai vykstantys e. erdvėje, įskaitant operacijas virtualiomis valiutomis, veiklą soc. tinkluose.
„E. erdvė intensyviau stebima jau keletą metų iš eilės, dėl ko daugėja VMI šioje srityje nustatomų pažeidimų skaičius, papildomai deklaruotų mokesčių sumos“, – nurodo pašnekovas.
R. Puncevičiaus pateiktais duomenimis, 2020 m. VMI šioje srityje iš viso atliko 373 kontrolės veiksmus, kurių rezultatas – 2,2 mln. eurų mokėtinų mokesčių ir nustatyti 244 pažeidimai.
2021 m. iš 301 kontrolės veiksmų aptikta 4,2 mln. eurų mokėtinų mokesčių ir 179 pažeidimai.
O 2022 m. buvo atliktas 251 kontrolės veiksmas, kurių rezultatas – 3 mln. eurų mokėtinų mokesčių ir 166 pažeidimai.
Tai rodo, kad teoriškai pažeidimų sumažėjo, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad buvo atlikta mažiau patikrinimų.
Slėpdamas savo veiklą per metus uždirbo virš 200 tūkst. eurų
„Pernai VMI atliko asmenų, kurie teikia vaizdo turinio transliavimo paslaugas socialiniuose tinkluose „Twitch“, „Youtube“, „Instagram“ analizę. Jos metu iš viso nustatyta 17 rizikingų asmenų, o atlikus jų kontrolės veiksmus papildomai deklaruota 24 tūkst. eurų mokesčių. Dėl vieno asmens veiklos inicijuotas ikiteisminis tyrimas“, – komentuoja R. Puncevičius.
Jis įvardija, kad kontrolės veiksmų metu dažniausiai nustatomi pažeidimai – tai deklaracijų nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į pateiktas deklaracijas, pavėluotas registravimasis PVM mokėtoju.
„Pavyzdžiui, šiais metais VMI atlikus operatyvų patikrinimą vienam nuomonės formuotojui, kuris reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų, sporto lažybų paslaugas, nustatė, kad gyventojas veikė nuo 2019 m. sausio mėn., nors individualią veiklą įregistravo tik 2021 m. rugsėjo mėn.
Asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Taip pat buvo įregistruotas PVM mokėtojų dėl viršytos 45 tūkst. eurų ribos“, – pasakoja VMI atstovas.
Pašnekovas skaičiuoja, kad iš viso 2021–2022 m. VMI atliko 30 influencerių kontrolės veiksmus, kurių rezultatas – 96 tūkst. eurų papildomai deklaruotų mokesčių.
Jis priduria, kad kontrolės veiksmų metu nustatomi ne tik nedeklaruotų pajamų atvejai, bet ir atvejai, kai mokesčių mokėtojai nekilnojamo turto, asmeninių daiktų ar paslaugų įsigijimą neteisingai priskiria vykdomos veiklos išlaidoms.
Veikla soc. tinkluose toliau bus aktyviai tikrinama
Anot R. Puncevičiaus, VMI ir toliau planuoja skirti dėmesį tiek nuomonės formuotojams, tiek kitiems veiklą soc. tinkluose vykdantiems asmenims: „VMI, nustatant rizikingiausius mokesčių mokėtojus, nuolat vertina turimus duomenis: mokesčių mokėtojų deklaruotus, taip pat trečiųjų šalių pateiktus ir esančius viešojoje erdvėje, internete duomenis.“
Jis įspėja, kad patikros gali sulaukti asmenys, kurių deklaruojamos pajamos arba kiti veiklos rodikliai sukels įtarimų dėl neatitikimų tarp viešai prieinamos informacijos ir deklaruojamos veiklos ir pajamų.
Pasak pašnekovo, mokesčių administratorius taip pat yra pastebėjęs pajamų nedeklaravimo tendencijas prekiaujant „Facebook“ live transliacijų metu, todėl patikrų gali sulaukti ir tokią veiklą vykdantys asmenys.
VMI duomenimis, 2019 m. reklamos agentūrų veiklą su individualios veiklos pažyma nors vieną dieną vykdė 5685 asmenys, kurie deklaravo 20,3 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų ir 1,65 mln. eurų apskaičiuoto GPM.
2020 m. – 5760 asmenys, kurie deklaravo 22,6 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų ir 1,85 mln. eurų apskaičiuoto GPM.
2021 m. – 5743 asmenys, deklaravę 30,3 mln. eurų apmokestinamųjų pajamų ir 2,71 mln. eurų apskaičiuoto GPM.
Gaila buna kai mėgstama pard pareklamuoja , ir ne kojos
Ką jus darot verslininkai , negadinkit laisvo pasirinkimo , gera parduotuve ,geros prekes ir taip ras pirkėja
Nereikia tu veidmainiu
