Lietuvos verslas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Prancūzijos verslas domisi investicijomis į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Pasak ministrės, aktyvus Prancūzijos verslo susidomėjimas rodo, kad Lietuva vertinama kaip patikima ir perspektyvi vieta Prancūzijos verslo plėtrai. „Lietuva siekia aukštų tikslų – tapti energetiškai nepriklausoma iki 2030 metų. Į šį procesą investuos tiek privatus, tiek viešasis sektorius, todėl čia laukiami ir užsienio verslai.

Kiekvieną mėnesį senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Taip pat yra dar keli šimtai tūkstančių kitų rūšių pensijų gavėjų. Daugiau kaip du trečdaliai visų pensijų paprastai pervedama į jų gavėjų sąskaitas kredito įstaigoje. Tačiau daliai gyventojų jos pristatomos į namus. „Sodra“ primena, kad pensijos pristatomos į namus nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Kam pensijas neša į namus Pensijos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką.

Dar penki klientai kitais metais pirks 9 teravatvalandes (TWh) suskystintų gamtinių dujų (SGD) per Klaipėdos SGD terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.   2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso 7 klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos.

Šildymo sezoną nuo pirmadienio pradėjus Panevėžiui, prie jo prisijungė Šiauliai, kiti didmiesčiai šią savaitę to daryti dar neplanuoja. Šiaulių administracijos direktoriaus įsakymu šildymas visiems vartotojams bus pradėtas ne vėliau nei nuo ketvirtadienio, biudžetinės įstaigos, globos ir slaugos namai šildomi jau nuo praėjusios savaitės. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai BNS informavo, kad šildymo šią savaitę pradėti neplanuojama.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir pagrindinio didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininko Nerijaus Numos ginče dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos teismas suteikė daugiau laiko abiem pusėms susitarti taikiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) VMI ir N. Numos prašymu antradienį nutarė padaryti pertrauką. „Informuojame, kad N. Numa yra pateikęs VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusio dydžio.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Paaiškėjus, kad šiais metais Vilniaus miesto Kalėdų eglė kainuos beveik 250 tūkst. eurų, visuomenėje kilo pasipiktinimo banga. Socialiniame tinkle Facebook miesto meras Remigijus Šimašius paaiškino, kiek pinigų dera išleisti eglei ir Kalėdų renginiams Vilniuje. „Aš asmeniškai visada esu už tai, kad miestas šviestų, trauktų išeiti į gatvę. Kalėdų eglė Vilniuje jau ne vienerius metus traukė ne tik vilniečius, bet ir užsieniečius.

Kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai didėja Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija. Anot ministerijos, daugiau nei pusė papildomų asignavimų bus skiriama darbo užmokesčiui padidinti, taip pat minimalios mėnesio algos bei bazinės socialinės išmokos augimui, didesnėms komunalinėms išlaidoms, kylančioms kuro kainoms kompensuoti.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ paskelbė konkursą  Mykolo Biržiškos gimnazijos aikštynui sutvarkyti, šalia mokyklos iškils pirmasis mieste šildomas futbolo stadionas. Dėl šios ypatybės nauja pilnų matmenų futbolo aikštė galės būti naudojama visais metų laikais, antradienį informavo Vilniaus savivaldybė.

Jau šią savaitę tūkstančiai gyventojų į sąskaitas gaus nemažai pinigų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams pradeda mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas, antradienį praneša agentūra. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.

Lietuva ieško komercijos atašė Švedijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atašė užtikrintų ekonominio atstovavimo tęstinumą Lietuvai svarbioje Švedijos rinkoje.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninė drabužių prekybos grupė „Apranga“ ant administracijos ir logistikos centro stogo Vilniuje įrengė 0,55 megavato (MW) saulės jėgainę.  Spalį pradėjusi veikti jėgainė aprūpina dalį centro poreikių, o investicijų siekia daugiau nei 400 tūkst. eurų – skaičiuojama, kad ji atsipirks per 4–5 metus, o jėgainė efektyviai veiks mažiausiai 40 metų, pranešė įmonė.

Šiaulių bankas nuo antradienio pradeda keisti Ukrainos grivinas į eurus. Bankas skelbia tai darantis pirmasis Lietuvoje. Paslauga teikiama po to, kai Lietuvos bankas su Ukrainos centriniu banku bei Šiaulių banku pasirašė atitinkamus susitarimus, o bankas įdiegė įrangą, pranešė Šiaulių bankas. Pagal Lietuvos ir Ukrainos centrinių bankų susitarimą į eurus galės būti iškeista iki 1 mlrd. grivinų (27,02 mln. eurų), jų banknotai Lietuvos bankui bus pristatomi vieną kartą per savaitę.

Vasarą avariją patyrusią Panevėžio „Ekrano“ marių užtvanką tikimasi suremontuoti dar šiemet, bus gaminamos naujos vandens sulaikymo konstrukcijos. Kaip BNS sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, praėjusią savaitę Ekstremalių situacijų komisija pasirinko paprastesnį iš dviejų ekspertų pasiūlytų užtvankos remonto variantų – keisti vadinamųjų segmentinių uždorių mechanizmą, paliekant senąsias gelžbetonines konstrukcijas.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Prekybos tinklas „Lidl“ skelbia rudens darbo laiką. Nuo spalio 17 dienos darbo laiko pokyčiai įsigalios 29 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse, likusios 36 parduotuvės ir toliau dirbs įprastiniu grafiku. „Kaip ir kiekvienais metais, tiek vasaros, tiek ir rudens sezonu, peržiūrime parduotuvių darbo laiką ir koreguojame jį pagal pirkėjų poreikius, atsižvelgdami į pirkėjų srautų pasiskirstymą.

Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Bankrutuojanti vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo bendrovė „Santechnikos verslas“ atleidžia visus 26 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, daugiausia atleidžiama santechnikų – 14 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 19,6 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, pernai įmonės nuostolis siekė 73 tūkst. eurų, kai 2020 metais jis buvo 48,2 tūkst. eurų.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Lietuvos banko (LB) skirtą 880 tūkst. eurų baudą Šiaulių bankui teismas sumažino perpus – iki 440 tūkst. eurų. LB pranešė ketinantis skųsti šį teismo sprendimą.  „Lietuvos bankas ketina skųsti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą“, – komentare BNS teigė centrinis bankas. Tuo metu Šiaulių bankas pranešė vertinantis teismo argumentus ir artimiausiu metu spręs dėl skundo teikimo.

Suomijos įmonių grupei „Posti Group Corporation“ priklausanti Vilniuje registruota logistikos bendrovė „Itella logistics“ plečia veiklą Lietuvoje ir ketvirtadienį atidarys logistikos centrą Kaune, kuriame dirbs iki 200 žmonių, pranešė bendrovė. Šiemet gegužės pabaigoje skelbta, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eveko investicija“ sudarė sandorį su „Itella Logistics“ dėl „built-to-suit“ tipo logistikos terminalo vystymo ir jo nuomos Kaune.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 208,6 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 208,6 euro, o Estijoje – 23 proc. iki 187,6 euro.  „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 60 eurų, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugsėjį užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 24,1 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 23,7 proc., Latvijos – 22,2 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) sparčiausiai vartojimas brango taip pat Lietuvoje. Mėnesio infliacija rugsėjį Lietuvoje sudarė 2,9 proc.

 Įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai įvykdyti ir veiklą sustabdžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 90 tūkst. eurų baudą už vartotojų klaidinimą. Atlikusi tyrimą tarnyba nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė klaidinančią informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas, tokiu būdu klaidindama vartotoją, kuris pagrįstai tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose. Šiandien Seimas pritarė šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Pirmadienį Seimas galutinai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas yra netoli pavojingos ribos, kai gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, deficitui viršijus 5 proc. ribą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas. „Labai svarbu, kad deficitas neperliptų 5 proc., dabar jis yra 4,9 proc.

Augant išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nusprendė iki metų pabaigos skirti papildomą finansinį pastiprinimą savo parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams. Šiuo laikotarpiu jie papildomai bus skatinami „Lidl“ dovanų kortelėmis, tam įmonė planuoja skirti beveik pusę milijono eurų.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Netrukus naujas šildymo sezonas prasidės visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad sąskaitos už gyvatuką jau padidėjo jam dar neprasidėjus. Nors butuose šalta ir gyventojams tenka šildytis elektriniais šildytuvais, šilumos tinklams už rugsėjį tenka mokėti beveik 70 eurų.  Pirmadienį vilnietė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo gautos sąskaitos nuotrauka. Joje matosi, kad gyvatuko kaina nuo liepos iki rugsėjo pabrango dvigubai.

Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė deficitinį kitų metų biudžetą. Pagal jį nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams brangs toliau, tačiau tarifai toliau bus kompensuojami iš biudžeto, o dalį elektros tarifų Vyriausybė kompensuos ir verslui. Bet ar to pakaks? Kaip dar Vyriausybė padės gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 26– spalio 2 dienomis rapsai buvo superkami vidutiniškai po 631,4 euro už toną – 9,6 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 14,4 proc. brangiau negu prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 6,1 proc. iki 295,3 euro bei buvo 41,1 proc. didesnė neguprieš metus.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  „Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis. Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Renewable Energy Fund I“ perka 174 megavatų (MW) galios saulės parko projektą Rumunijoje. Bendros investicijos į fondo projektus šioje šalyje gali siekti apie 350 mln. eurų. Fondas 174 MW projektą perka dar prieš projektui užsitikrinus prisijungimo prie tinklų galią, tačiau tai planuojama atlikti per 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o statybos suplanuotos kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė fondas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet augs 8 mln. eurų. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti  63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. Šiemet skirtas finansavimas – 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ įsigijo Vilniuje veikiantį šeimos medicinos klinikų tinklą Medicinos paslaugų centras (MPC). „Neabejojame, kad suvienijus jėgas pavyks kokybiškai tęsti MPC veiklą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dar didesniam skaičiui sostinės pacientų“, – pranešime sakė „InMedica“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 175,72 mln. eurų pajamų – 64,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 22,11 mln. eurų – 58,6 proc.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Pirmadienį didelis rūkas daugelyje Lietuvos vietų sujaukė ir skrydžių maršrutus, o vienam iš lėktuvų tenka skraidyti virš Vilniaus oro uosto. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad prastos meteorologinės sąlygos sutrikdė suplanuotų skrydžių maršrutus. „Šiandien dėl prasto matotumo buvo atšauktas „Airbaltic“ bendrovės skrydis iš Talino į Vilniaus oro uostą ir atgal.

Negalią turintis paralimpietis Danas Sodaitis nėra vien lengvaatletis ir Lietuvos vardą garsinantis Europos vicečempionas 100 m bėgime – jauno vyro aistra fotografijai jau seniai tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Šiandien savoje fotografijos studijoje dirbantis vyras teigia – kai turi tikslą, rasi ir būdų jį pasiekti, tereikia labai norėti. Prieš 9 metus su motociklu į avariją patekęs D. Sodaitis dėl patirtos traumos negali valdyti dešinės rankos.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Užbaigus derybas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašys nacionalinę kolektyvinę sutartį.  M. Navickienės teigimu, numatytas bazinio dydžio augimas bus didžiausias nuo 2017 metų. Be to, bus didinami minimalūs koeficientai dirbantiems žmonėms. Tai, anot ministrės, padės amortizuoti iššūkius dėl kylančių kainų.