Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainą mažino mažiausias per pastaruosius ketverius metus rugsėjo mėnesio elektros suvartojimas, kuris krito 8 proc., palyginti su rugpjūčiu.
„Rugsėjį Lietuvoje stebėjome reikšmingą suvartojimo mažėjimą, kai vidutiniškai kiekvieną valandą vartojome apie 100 MW mažiau nei rugpjūtį. Vidutinis momentinis elektros suvartojimas siekė 1245 MW, kai rugpjūtį jis buvo 1356 MW. Jis taip pat buvo 6 proc. mažesnis nei pastarųjų ketverių metų rugsėjo mėnesio vidurkis, siekiantis 1320 MW“, – pranešime sakė L. Varanavičius.
Anot jo, Latvijoje stebėtos tokios pat tendencijas kaip ir Lietuvoje, o Estijoje suvartojimas mažėjo apie 3 procentus.
L. Varanavičiaus teigimu, elektros kainos mažėjimui įtakos turėjo ir padidėjusi vėjo elektrinių generacija, išaugęs importas iš Skandinavijos valstybių bei atpigusios gamtinės dujos.
„Rudens pradžioje perpus sumažėjusią šiluminių elektrinių gamybą šalyje pakeitė didesni importo srautai iš Suomijos. Tam įtakos turėjo padidėjęs Estijos elektros linijų pralaidumas, pabaigus dalį tinklo remonto darbų“, – teigė jis.
Apsiniaukę orai lėmė 40 proc. mažesnę saulės energijos generaciją, tačiau Lietuvoje ją pakeitė didesnė vėjo jėgainių gamyba, kuri per mėnesį išaugo 27 proc. bei hidroelektrinių generacija, augusi 17 procentų.
Vėjo jėgainės Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 32 proc., šiluminės elektrinės pagamino 31 proc., hidroelektrinės – 17 proc., saulės elektrinės sugeneravo 11 proc., o likusios elektrinės gamino 9 procentus.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 870 GWh. Gamyba Lietuvoje mažėjo 21 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros suvartojimo. Iš viso rugsėjį Lietuvoje pagaminta 263 GWh elektros.
Bendras importo srautas sudarė 71 proc. šalies elektros suvartojimo. Importas į Lietuvą sumažėjo 3 procentais. Importas iš Skandinavijos per jūrinę „NordBalt“ jungtį siekė apie 55 proc., iš Latvijos importuota 40 proc., o importas iš Lenkijos siekė 5 procentus.
Elektros eksportas rugsėjį išliko toks pats kaip ir rugpjūtį – apie 140 GWh, didžiausia dalis elektros srautų buvo nukreipta į Lenkiją (98 proc.), likusi dalis – į Latviją (2 proc.).
