Lietuvos verslas

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) pernai Lietuvoje investavus rekordinę sumą, banko viceprezidentas sako, kad tam įtakos turėjo geopolitinė situacija, dėl Rusijos karo Ukrainoje sumažėjęs investuotojų aktyvumas. Jurgeno Rigterinko teigimu, ateityje ERPB norėtų daugiau investuoti į Lietuvos įmonių akcinį kapitalą. ERPB viceprezidento teigimu, banko vaidmuo Baltijos šalyse plėtojant vietinę ar regioninę kapitalo rinką išliks prioritetu, bankas norėtų ją stiprinti.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 23–30 dienomis benzino litras Lietuvoje pabrango nuo 1,49 iki 1,52 euro, o dyzelinio kuro kaina didėjo nuo 1,66 iki 1,69 euro. Vidutinė degalų kaina Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės ir per šį laikotarpį brango 5 centais, tačiau vistiek išlieka mažiausia Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Lietuvos bankas (LB) pritarė Akshayaus Chandrakanto Sankpalo kandidatūrai į Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdomos Lietuvos draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus pareigas. Tokį sprendimą LB Finansų rinkos priežiūros komitetas priėmė penktadienį išnagrinėjęs bendrovės „Gjensidige“ pateiktą informaciją, pranešė bankas. Įvairias vadovaujančias pareigas Lietuvos draudimo bendrovėje „Gjensidige“ A. Sankpalas ėjo nuo 2016 metų.

II pensijų pakopa jau žlugusi. Ne, ši išvada grindžiama ne finansų rinkų smukimu 2022m., bet visų 18-os metų pensijų fondų investavimo rezultatais. Jie yra skandalingai blogi? Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai, visuomenė bei politikai maitinami beprasmiais liūliavimais, kad viskas puiku ir tereikia kantrybės dar dviem dešimtmečiams.

Valstybinė energetikos grupės „Epso-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“ baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, pranešė Turto bankas. Turto banko valdybos pirmininkas Laimonas Belickas sako, kad sutartis pratęsiama iki 2025-aisiais planuojamo skelbti koncesijos konkurso.

Vokišką prekybos tinklą valdanti „Lidl Lietuva“ praneša apie atlyginimų didinimą visiems darbuotojams. Įmonė į darbo užmokesčių biudžetą teigia investavusi papildomus 7,3 mln. eurų.  Todėl nuo sausio 1 d. atlyginimai augo visų parduotuvių ir logistikos centro komandų nariams, o vėliau padidės ir administracijos darbuotojams, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu prekybos tinklas „Lidl“ turi 2717 darbuotoją.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Jeigu nieko nedarys, gyventojai bus automatiškai įtraukti į kaupimą ir iki pensijos gaus mažesnę algą – dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų.  „Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl stiprios paklausos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022 metais į Baltijos šalis investavo rekordinę sumą – 358 mln. eurų, iš jų 208 mln. eurų – į 11 projektų Lietuvoje. ERPB teigimu, tai didžiausia jos investicija šalyje per vienerius metus, penktadienį pranešė bankas. ERPB pernai investavo 72 mln. eurų į mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima grupė“ obligacijų emisiją, 21 mln. eurų – į Šiaulių banko obligacijas, 97 mln. eurų – į „Luminor“ banko obligacijas, iš jų Lietuvai skirta 32 mln. eurų.

Nepaisant rinkoje atpigusių gamtinių dujų, Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, anksčiau planavusi atnaujinti amoniako gamybą vasario pradžioje, dėl vangaus trąšų pirkimo atideda šiuos planus. Bendrovės vadovas Ramūnas Miliauskas sako, kad gamyba nebus atnaujinta, kol situacija nepasikeis. Anot jo, ūkininkai šiuo metu stebi rinką ir neperka trąšų. Vis dėlto „Achemos“ vadovas tikisi, kad situacija pasikeis per artimiausias savaites.

Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.  „Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė.

Beveik prieš metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje iššūkiams Lietuvos ekonomika buvo atspari, nes kūrybingas šalies verslas rado naujų eksporto rinkų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai įrodo pernai 10–11 proc. padidėjęs Lietuvos eksportas ir importas.  „Rezultatai, realybė, kurią matome, kad eksportas ir importas padidėjo 10–11 proc. Taigi, bet kokiu atveju mūsų verslas buvo gana kūrybingas ieškant kitų kelių eksportuoti savo prekes, iš kur jas atsivežti.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad jų mažinimas šiemet yra „labai mažai tikėtinas scenarijus“, tačiau jis neatmetė, kad keičiantis ekonominei situacijai kitais metais jos galėtų būti sumažintos.  „Šiais metais aš manau, kad yra labai  mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas.

Vilniaus Pilaitės mikrorajone rengiamasi statyti naują vaikų darželį su baseinu, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Pasak jos pranešimo, šį itin sparčiai augantį sostinės rajoną renkasi vis daugiau jaunų šeimų. „Darželių statybos projektai yra itin džiugi naujiena mums, besirūpinantiems mažųjų ugdymo įstaigų infrastruktūra.

Išgyvenę nelengvus pernykščius metus, šiemet natūraliai tikimės mažiau turbulentiškos aplinkos. Ekonomistai ir finansų rinkų ekspertai metų pradžioje mums turi ir gerų, ir blogų žinių, tad panašu, kad tai, kaip atskiri namų ūkiai gyvens šiemet, priklauso nuo jų gebėjimo tinkamai tvarkyti savo finansus.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ atnaujintoje strategijoje iki 2030 metų numato aktyviai vystyti atsinaujinančiai energijai būtinus pajėgumus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pranešė bendrovė. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad daugiau dėmesio bus skiriama vėjo ir saulės elektrinių vystytojams, elektros gamintojams ir prie tinklo prisijungusiems vartotojams.

Nedarbo lygis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 5,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2021 metais. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,8 proc. ir buvo 2,5 punkto mažesnis nei 2021 metais, remdamasi gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 89,3 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 11,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst.

2022 metais nebeveikiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) buvo išmontuota 4,1 tūkst. tonų įrangos bei 4,8 tūkst. tonų konstrukcijų. Daugiausia įrangos išmontuota vykdant reaktoriaus technologinės įrangos išmontavimo ir dezaktyvavimo projektą – 1,7 tūkst. tonų, penktadienį pranešė IAE.  Beveik visas kiekis  – 7,8 tūkst. tonų radioaktyviųjų atliekų – buvo apdorotas ir išvalytas. Šios neradioaktyvios atliekos galės būti realizuotos aukcionuose ir panaudotos antrą kartą.

Elektra varomų naujų automobilių lizingo sutarčių pernai, palyginti su 2021 metais, padaugėjo 72 proc., penktadienį pranešė SEB bankas.  Anot jo, iš viso sutarčių su klientais elektromobiliams įsigyti pernai padaugėjo apie 30 proc.  „Elektromobilių patrauklumas auga dėl įvairių priežasčių: jų kainos tampa vis labiau prieinamos, šių transporto priemonių įsigijimą skatina valstybė, plečiama įkrovimo infrastruktūra, žmonės skiria daugiau dėmesio tvarumui.

Sekmadienį įsigaliosiantis Europos Sąjungos (ES) embargas rusiškam dyzelinui ir kitiems naftos produktams neturėtų reikšmingai paveikti Lietuvos degalų rinkos ir jų kainų, sako BNS kalbinti analitikai ir rinkos dalyviai.  Pasak ekonomistų, sausį padidėjusios dyzelino kainos rodo, jog rizikas įsivertinę rinkos dalyviai embargui pasiruošė iš anksto, į kainas įtraukdami galimą draudimo poveikį.

Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ dar kartą nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 1 dieną atmetė „Lifosos“ skundą ir paliko nepakeistą pernai gruodžio 5 dieną priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutartį.

Klaipėdoje penktadienį Vilniaus dailės akademijos magistrantai ir dėstytojai pristatys vizijas, kaip galėtų būti vystomas palei Kuršių marias besidriekiantis Klaipėdos Vitės kvartalas bei Žiemos uostas, patirtimi pasidalins panašioje vietoje projektą įgyvendinantys estai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje susitiks su Sakartvelo  vicepremjeru ir ekonomikos ir darnios plėtros ministru Levanu Davitašvili bei aptars spartesnę šios šalies integraciją į Europos Sąjungą bei dvišalių santykių plėtrą.    L. Davitašvili vadovaujama delegacija penktadienį dalyvaus trečiajame Lietuvos ir Sakartvelo tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje, pranešė ministerija.

Penktadienį Vilniuje rengiama devintoji tarptautinė finansų rinkų konferencija, kurioje bus aptartas inovacijų ir technologijų vaidmuo kapitalo rinkose. Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Atsigavimo stiprinimas, atsparumo ugdymas“ bus aptartas pažangiausių technologijų diegimas ir jų įtaka rinkoms, kalbama apie Rusijos pradėto karo Ukrainoje poveikį ir kitus iššūkius.

Ingrida Šimonytė penktadienį lankosi Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline. Vyriausybės vadovė kartu su Estijos bei Latvijos kolegomis aptars saugumo situaciją regione ir pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, Lietuvos ministrė pirmininkė su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu taip pat diskutuos paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimais.

Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.

Lietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad centrinių bankų veiksmai keliant palūkanas veikia Lietuvos įmones, kurios šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo pat tokios statistikos stebėjimo pradžios.

Didžioji dalis buitinių vartotojų yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir sudarę fiksuotos kainos sutartis. Kiti gi nusprendė surizikuoti bei už elektrą mokėti pagal biržoje kasdien svyruojančias kainas. Ir dabar skaičiuoja, kad toks pasirinkimas visiškai apsimokėjo. Naujienų portalo tv3.lt redaktoriui Artūrui Anužiui nuo Naujųjų pasirinkus vieno tiekėjo planą ne su fiksuota elektros kaina, bet kintama, išryškėjo ir pagrindiniai skirtumai.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas. „Espersen“, kaip ir daugelis kitų įmonių, nuo 2022 metų vasaros pabaigos susidūrė su mažėjančia produktų paklausa.

2023 m. sausio mėnesį naujienų portalas tv3.lt pasiekė rekordinę skaitytojų auditoriją ir gerokai pagerino visus skaitomumo rodiklius. Portalas tv3.lt dar labiau įsitvirtino skaitomiausių Lietuvos portalų viršūnėje. Kiekvieną sausio dieną portale apsilankė vidutiniškai po daugiau nei 524 tūkst. realių vartotojų (angl. real users). Tai yra beveik 17 proc., arba 76 tūkst. daugiau nei tą patį ankstesnių metų mėnesį, rodo naujausi „Gemius Audience“ duomenys.

Bankinių technologijų, mažmeninės prekybos įrangos ir interneto tiekėjos „Penki kontinentai“ komunikacijai po pusantrų metų pertraukos vadovauja Aleksandas Zubriakovas. „Taip, tiesa, grįžau nuo Naujųjų metų“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Zubriakovas, grupės komunikacijai vadovavęs 2020–2021 metais.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ neturi verslo ir turto Rusijoje, o jos prekės ženklai Maskvos parduotuvėse naudojami be leidimo, tikina bendrovės vadovė.   „Audimas“ neturi jokio turto ir verslo Rusijoje. Mes nutraukėme eksportą į Rusiją jau pirmosiomis karo (Rusijos pradėto karo Ukrainoje – BNS) dienomis. Mes nutraukėme gamybą Baltarusijoje savo fabrike“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lina Šlegerienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiemet baigianti galioti pelno mokesčio lengvata įmonių technologijų atnaujinimui turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Anot prezidento, Lietuvos įmonėms tai užtikrintų stabilumą. „Džiaugiuosi išgirdęs beveik vieningą nuomonę tiek ministrų, tiek analitikų, tiek verslo atstovų, kad šią lengvatą reikėtų pratęsti bent penkeriems metams, norint sukurti tam tikrą investicinio klimato apibrėžtumą.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ūkis susitraukė, o kainų augimas ir toliau išliko vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, kad šalies ekonomika ir toliau išgyvens ne pačius geriausius laikus. Tad ką daryti, kad juos įveikti būtų lengviau? Ketvirtadienį apie tai diskutavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo, Vyriausybės atstovai, ekonomistai ir verslininkai. Po susitikimo jie pasidalijo savo įžvalgomis.

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka tapo Lietuvos finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ ekspertu.  Kartu su V. Šapoka centre dirba ir buvusi jo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. „Jie yra čia, kad pasidalintų savo patirtimi, kaip sukurti įmonės viziją ir strategiją“, – rašoma „Rockit“ feisbuko paskyroje.  V. Šapoka finansų ministru tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo 2016–2020 metais.

Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis – 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų. Iki šiol delspinigių dydis buvo 0,08 proc., rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Išgirdę apie sriubą mokykloje, kainuojančią 11 centų, ar antrą patiekalą, kainuojantį 80-90 centų, dažnas pagalvotume, kad pasigirdo. Tačiau žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad tai tikra tiesa. Ir tai vyksta ne kur regione, o visai šalia Vilniaus – Pabradėje.   „Ir porcijos tikrai solidžios. Tai ne ištrauka iš fantastikos romano, tai taip pat ir ne praėjusio amžiaus kainoraštis, o šių metų sausio mėnesio kainos mokyklos valgykloje.

Valstybės valdomo parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdyba paskelbė bendrovės vadovo atranką.  „Tikimės, kad kandidatai, turintys įmonių valdymo, verslo koordinavimo ir plėtros patirties, bus atrinkti operatyviai ir profesionaliai“, – pranešime sakė „Litexpo“ valdybos pirmininkė Ramutė Ribinskienė. Centro vadovas bus skiriamas penkerių metų kadencijai, jis galės būti renkamas ir antrai kadencijai iš eilės.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas.  „Žvelgiant į antrą pensijų pakopą, ji nuolat būdavo pokyčių objektu, nes tų pasiūlymų visada buvo labai daug. Jei darai sisteminius ilgalaikius sprendimus kaip pensijų sistema, visgi reikėtų daugiau stabilumo, nuoseklumo pačiame procese“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas. „Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir analitikais dėl Lietuvos ekonomikos padėties ir investicijų. „Susitikime bus aptartos naujos ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo priemonės, būtinos įgyvendinti artimiausiu metu“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Šiandien nusipirkti būstą vis sunkiau ne tik dėl kylančių jo kainų, bet ir didėjančių palūkanų. Paskolos įmoka vidutiniškai siekia 500–600 eurų. Beveik tiek, kiek siekia minimali mėnesinė alga į rankas. Taip pat paskolų įmokos auga ir anksčiau paskolas pasiėmusiems gyventojams.  Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą.

Vienai didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) ketinant pasirašyti taikos sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl 5,8 mln. eurų skolos išmokėjimo dalimis, PST vadovas sako, jog kol kas nėra sprendimo parduoti verslo centrą Vilniuje ir taip padengti skolą.  Egidijus Urbonas, motyvuodamas komercine paslaptimi, BNS neatskleidė, ar tokių planų esama.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamybos įmonė „Audimas“ neturi verslo Rusijoje, sako bendrovės vadovė Lina Šlegerienė. „Mes norime patvirtinti, kad neturime verslo Rusijoje. Buvome eskaluoti, norime pabrėžti, kad neturime jokių reikalų. Reaguojame į žurnalistės Miliūtės (LRT žurnalistė Rita Miliūtė – BNS) iškeltą klausimą, kad yra mūsų vardu veikiančios parduotuvės Maskvoje“, – BNS trečiadienį sakė L. Šlegerienė.