Ketvirtadienį apie tai diskutavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo, Vyriausybės atstovai, ekonomistai ir verslininkai. Po susitikimo jie pasidalijo savo įžvalgomis.
Pasak šalies vadovo, praėjusių metų pabaigoje priimti sprendimai dėl valstybės biudžeto ir energetikos kainų kompensavimo padėjo gyventojams ir verslui. Tačiau jis pastebėjo, kad praėjusį ketvirtį šalies ūkis susitraukė.
G. Nausėdos teigimu, Lietuvą dabar neigiamai veikia geopolitinė krizė, t.y. karas Ukrainoje. Užsieniečiai esą abejoja mūsų valstybės saugumu.
„Matome, kad privačių kompanijų investicijų apimtis Lietuvoje ženkliai sumažėjo“, – komentavo prezidentas.
Anot jo, dėl to valstybės mastu turi būti imtasi papildomų priemonių investicijoms pritraukti. Vienas iš tokių – steigiamas naujas Nacionalinis plėtros fondas. Juo esą galės pasinaudoti ne tik didžiosios įmonės, bet ir smulkesni verslai, kurie patiria sunkumų skolindamiesi iš bankų.
Be to, pasak prezidento, reikia apsispręsti ir dėl pelno mokesčio lengvatos investicijoms. Esą susitikime buvo vieningai sutarta, kad šią lengvatą reikia pratęsti 5 metams.
„Svarbu, kad šis sprendimas nebūtų siejamas su mokesčių reforma plačiąja prasme“, – kalbėjo šalies vadovas ir pridūrė, kad šios reformos veikiausiai dar teks palaukti.
G. Nausėda taip pat vylėsi, kad ES lėšos, kurias gali gauti Lietuva, bus tinkamai panaudotos žaliosios energetikos plėtrai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad kai kurios tarptautinės organizacijos pakeitė naujausias ekonomines prognozes. Jose matomi geresni lūkesčiai, nei buvo anksčiau.
„Žvelgiant į šiuos metus, matyčiau daugiau optimizmo“, – kalbėjo ministrė.
Ji vylėsi, kad Nacionalinis plėtros fondas, kuris bus sudarytas iš kelių institucijų, besirūpinančių investicijų plėtra, pradės veikti dar šiais metais.
Finansų ministrė pripažino, kad pelno mokesčio lengvata kiekvienais metais valstybės biudžetui kainuoja virš 100 mln. eurų. Apie jos pratęsimą esą dar bus diskutuojama.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pasidžiaugė, kad praėję metai verslui ir visai ekonomikai buvo neblogi. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų metų pabaigoje matomas ūkio sulėtėjimas.
Jis vylėsi, kad siekis daugiau investuoti į energijos gamybą bus įgyvendintas kuo greičiau ir atkreipė dėmesį, kad verslams pinigų skolinimasis yra bene brangiausias visoje ES.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėjo, kad pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos verslui gali būti neblogas, tačiau antrame gali laukti sunkumai. Ypač dėl to, kad centriniai bankai kelia palūkanų normas, o tai brangina skolinimąsi verslui ir gyventojams.
„Krizė ateina ir jai reikėtų ruoštis“, – įspėjo ekonomistas. Pasak jo, ūkio susitraukimą palengvintų greitesnis ES lėšų įsisavinimas.
Ekonomika susitraukė
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 proc.
Paprastai kalbant, šis dydis parodo, kiek šalyje buvo sukurta ir parduota prekių ir paslaugų. Kai BVP traukiasi, tai reiškia, kad verslų ir vartotojų aktyvumas slopsta.
„Didžiausią įtaką – 1,4 proc. punkto – BVP pokyčiui turėjo pramonės įmonių veiklos rezultatai, prekybos ir paslaugų sektorius prie BVP metinio augimo prisidėjo 0,6 proc. punkto“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė.
Vien ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 17,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., tačiau, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, šalies ekonomika spalį–gruodį smuko 1,7 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pasak jos, 2022 metais, palyginti su 2021 metais, pramonės sukurta pridėtinė vertė augo 6,4 proc., statybų – 1,3 proc. augimas, prekybos ir paslaugų – 1 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 0,8 proc.
