Pasak ekonomistų, sausį padidėjusios dyzelino kainos rodo, jog rizikas įsivertinę rinkos dalyviai embargui pasiruošė iš anksto, į kainas įtraukdami galimą draudimo poveikį.
Vis dėlto Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas neatmetė, jog keičiantis degalų tiekimo maršrutams dyzelino kaina gali padidėti.
Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gendvilė sako, jog Lietuvos degalų rinka nėra priklausoma nuo rusiškų ir baltarusiškų naftos produktų importo – iš jų įvežtas dyzelinas pernai sudarė 2 proc. viso Lietuvoje suvartoto jo kiekio. Pasak jos, įsigaliojus embargui dyzelino kainos degalinėse gali didėti nežymiai arba apskritai nesikeisti.
Pasak ekonomistų, didžiausią smūgį embargas suduos pačiai Rusijai, kurios ekonomika priklauso nuo pajamų, gaunamų iš dujų ir naftos eksporto.
Rinka embargui pasiruošė iš anksto
BNS kalbinti ekspertai sako, kad vasario 5 dieną įsigaliosiantis ES embargas rusiškiems naftos produktams labiausiai palies dyzelino rinką. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, dyzelinas iš Rusijos praėjusių metų pabaigoje sudarė 50–60 proc. viso šio kuro importo į ES.
Anot jo, sausį pabrangęs dyzelinas rodo, kad rizikas įsivertinę rinkos dalyviai embargui pasiruošė iš anksto, į kainas įtraukdami galimą draudimo poveikį.
„Sankcijų poveikis buvo jau seniai įskaičiuotas, nes rinka žinojo apie gresiančias europines sankcijas turbūt jau prieš porą mėnesių, ir tas faktas, kad sankcijos įsigalios vasario 5 dieną, visiškai nieko nekeis, nes rinka jau žinojo apie šitą įvykį gerokai seniau“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
„Po tos dienos (vasario 5 dienos – BNS) neturėtų būti reikšmingesnių kainų pokyčių. Galbūt jie galimi dėl naftos kainų svyravimų, bet konkrečiai dėl embargo tikrai neturėtų būti“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
„Rinka šokiruojama arba joje nutinka kokie nors netikėti svyravimai, kai nutinka netikėti dalykai. Šiuo atveju embargas yra seniai suplanuotas, jam yra pasiruošta ir nuostabos nėra“, – teigė analitikas.
Tuo metu LEA vadovas Virgilijus Poderys neatmetė, jog įvedus embargą keičiantis degalų tiekimo maršrutams dyzelino kaina gali padidėti.
„Prekybiniai maršrutai, ko gero, ims keistis. Tada Europa dyzeliną turės gabentis labiau iš Šiaurės Amerikos, Vidurio Rytų, Indijos. Tada maršruto ilgis padidėja, kas, logiška, turėtų atsiliepti ir didmeninei kainai“, – BNS sakė V. Poderys.
„Bendras vaizdas yra toks, kad tiek tiems, kurie dyzeliną eksportuos į Europą, tiek pačiai Rusijai keičiasi realizavimo rinkos, jos keičiasi taip, kad pailgės maršrutai. Aišku, kainai tai turi atsiliepti“, – svarstė LEA vadovas.
Lietuvos degalų rinka nepriklausė nuo importo iš Rytų
„Orlen Lietuvos“ atstovė K. Gendvilė pabrėžė, kad Lietuvos degalų rinka nėra ir nebuvo priklausoma nuo rusiškos ir baltarusiškos kilmės naftos produktų importo. Jos teigimu, pernai iš Rusijos ir Baltarusijos importuotas dyzelinis kuras sudarė 2 proc. viso Lietuvoje suvartoto jo kiekio.
„Nuo vasario 5 dienos įsigaliosiantis draudimas Europos Sąjungos narėms importuoti rusiškos kilmės naftos produktus realiai Lietuvos naftos produktų rinkos ir degalų pasiūlos nepaveiks“, – BNS sakė K. Gendvilė.
Anot jos, embargas gali labiau paveikti naftos produktus iš Rusijos importavusias Vokietiją ir Nyderlandus, taip pat iš dalies – Lenkiją ir Latviją.
„Orlen Lietuvos“ atstovės duomenimis, apie 70 proc. Lietuvos degalinėse parduodamo A95 markės benzino bei apie 75 proc. dyzelino pagaminta Mažeikių gamykloje. Pasak K. Gendvilės, nežymiai dyzelino kaina gali padidėti tik trumpuoju laikotarpiu.
„Tose šalyse, kurios importuodavo didesnius rusiškos kilmės dyzelino kiekius, kainų pokytis degalinėse dėl naftos produktų importo embargo bus apie 4–5 centus litrui. Lietuvoje tai bus, tikėtina, šiek tiek mažesnis (pokytis – BNS)“, – sakė K. Gendvilė.
„Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, degalų ateities sandoriai rodo kainų mažėjimo tendenciją su įprastu sezoniniu benzino kainų išaugimu balandį, kas buvo įprasta“, – pridūrė ji.
Didžiuosius degalinių tinklus vienijančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad mažmeninės naftos produktų kainos po vasario 5 dienos priklausys ne nuo sankcijų, o nuo to, kiek kainuos žaliavinė nafta.
„Manau, kad kainos neturėtų keistis nebent keisis pati žaliavinės naftos kaina. Kadangi Lietuvos regione daugiausia bazinis produktas perkamas iš „Orlen Lietuvos“ gamyklos, o jie perdirba žaliavinę naftą, nemanau, kad nuo vasario 5 dienos įsigaliosiantis embargas naftos produktams kažką iš esmės turėtų keisti“, – BNS sakė E. Cicėnas.
Degalus pakeisti lengviau nei gamtines dujas
BNS pašnekovai teigė, jog galutinę degalų kainą labiau lemia globalūs bei didžiosiose pasaulio ekonomikose vykstantys procesai.
Pasak A. Izgorodino, pirmąjį šių metų pusmetį degalų kainos Lietuvoje ir Europoje turėtų kilti, tačiau tai lems ne embargas rusiškiems naftos produktams, bet dėl situacijos nulinės kovido politikos atsisakančioje Kinijoje ir JAV centrinio banko pinigų politikos galimai išaugsianti kuro paklausa.
„Pasirodžiusios Kinijos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių apklausos rodo, kad paslaugų sektorius jau sugrįžo į augimo teritoriją, kas leidžia daryti prielaidą, jog Kinijos vidaus vartojimas turėtų stipriai atsigauti“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Kitas aspektas – JAV centrinio banko pinigų politika. (...) Bendros prognozės yra tokios, kad kovo mėnesį jie paskutinį kartą pakels palūkanas ir po to paims pauzę. (...) Naftos poreikis didės ir atitinkamai kils naftos kaina. Tą faktą, kad JAV centrinis bankas nebedidins palūkanų, rinka interpretuos taip, kad bankas daugiau neberibos ekonomikos“, – teigė ekonomistas.
Analitikai tvirtina, jog dėl embargo sumažėsianti naftos produktų pasiūla nesukels jų trūkumo ES.
„Šiuo metu yra ir alternatyvių dyzelino tiekimo kanalų – tai yra tos pačios arabų šalys. (...) Trumpuoju laikotarpiu degalų nepritrūks, bet dėl atsigaunančios Kinijos ekonomikos ir dėl tų gerų perspektyvų, gali būti, kad dyzelino kaina kils“, – teigė A. Izgorodinas.
Anot analitikų, rasti alternatyvų rusiškiems degalams lengviau nei gamtinėms dujoms.
„Didesnės problemos buvo su dujomis dėl didelės priklausomybės ir sunkumų jas transportuojant, nes nebuvo per kur to daryti. Su dyzelinu yra paprasčiau, tai yra sutartinis klausimas. Sunku nulipti nuo rusiško dyzelio adatos, bet (...) per pervežti dyzeliną tanklaiviais pasaulis tikrai moka“, – sakė M. Dubnikovas.
„Naftos produktai turbūt nėra tokie komplikuoti kaip dujos, kurių logistika yra sudėtingesnė, kurioms reikia specialios infrastruktūros, įrenginių, laivų. Su naftos produktais yra šiek tiek paprasčiau“, – teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas E. Cicėnas.
Smūgis Rusijos ekonomikai
Pasak ekonomistų, embargo rusiškiems degalams poveikį labiausiai pajus pati Rusija, priklausanti nuo iš dujų ir naftos eksporto gaunamų pajamų ir prarasianti svarbią ES rinką.
„Rusija nuo šių sankcijų nukentės per dvi puses. Pirma, jie techniškai ir fiziškai nebegalės eksportuoti savo degalų į Europos Sąjungos šalis. Kitas aspektas yra tai, kad alternatyvūs pirkėjai – Kinija ir Indija – šią situaciją išnaudos ir iš Rusijos prašys gerokai didesnių nuolaidų už naftos produktus negu anksčiau“, – teigė A. Izgorodinas.
„Manau, kad tos sankcijos, kurios įsigaliojo praėjusių metų gale bei šių metų pradžioje, ir yra tos sankcijos, kurios realiai pradės veikti Rusijos ekonomiką“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas įsitikęs, jog embargo poveikis Rusijos biudžetui bus milžiniškas.
„Taip, jie kažkur parduos tą dyzelį. Mes jo nepirksime iš Rusijos, pirksime iš arabų šalių, tuomet iš arabų šalių nepirks kas nors kitas – jie nusipirks iš Rusijos. Bus tokių dalykų, tačiau faktas, kad smūgis Rusijos biudžetui bus milžiniškas“, – sakė M. Dubnikovas.
„Šiuo atveju Rusija tikrai bus eliminuota iš dar vienos rinkos ir pinigų srautas dar stipriau sumažės“, – teigė analitikas.
ES embargas iš Rusijos importuojamiems naftos produktams įsigalios sekmadienį – vasario 5 dieną.
Tuo metu pernai gegužės pabaigoje priimtas šeštasis sankcijų Kremliui paketas, kuriuo sustabdyta didžioji dalis naftos importo iš Rusijos, išskyrus jos tiekimą vamzdynais, taip suteikiant nuolaidų priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai, visa apimtimi įsigaliojo gruodžio 5 dieną.
