Lietuvos verslas

Konkurencijos taryba leido Šiaulių bankui netiesiogiai įsigyti bendrovės „Invalda INVL“ mažmeninius investicinių fondų valdymo ir pensijų fondų valdymo verslus Lietuvoje bei „INVL Life“ gyvybės draudimo verslą trijose Baltijos šalyse ir perimti vienvaldę šių verslų kontrolę. Taip pat duotas leidimas įsigyti „INVL Financial Advisors“ valdomą turtą, trečiadienį pranešė taryba.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, tačiau su tam tikrais apribojimais. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tokiems saulės parkams pagaminus per daug elektros, ji nebus įleidžiama į tinklą.    „Tai reiškia, kad tinklo galimybės priimti elektros kiekį yra ribotos, ir jeigu į tinklą patenka per didelis elektros kiekis, tinklas paprasčiausiai dega.

Nuo trečiadienio priimamos paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA). Šios priemonės tikslas – užtikrinti dujų balionų pašalinimą iš daugiabučių namų ir saugų bei patikimą elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimą šių namų gyventojams. Šiam daugiabučių namų atstovų kvietimui skirta 3,2 mln. eurų valstybės lėšų.

Visi nepriklausomi elektros tiekėjai sausio pabaigoje sumažino fiksuotų planų kainas, palyginti su mėnesio pradžios kainomis, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ kainas vidutiniškai sumažino 12 centų už kilovatvalandę (27 proc.), „Enefit“ – 7 centais (20 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 9 centais (24 proc.). Sausio 31 dieną „Elektrum Lietuvos“ vienos laiko zonos kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,85 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 29,76 cento.

Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti PVM grobstymo bylą, manoma, kad valstybei padaryta žala siekia 12 mln. eurų. Tai viena didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų. Iš 12 mln. eurų daugiau kaip 8 mln. eurų galbūt buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Antradienį įgriuvus tiltui per Nevėžį Kėdainiuose, tai nekeičia Vyriausybės anksčiau skirto finansavimo tiltams ir jų remontui, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Kalbant apie tiltų finansavimą, tai mes finansavimą esame jau padidinę Vyriausybės kadencijos pradžioje ir keletą kartų, žiūrint kaip skaičiuosim, kad tie objektai, kurie yra prastos būklės, būtų tvarkomi. Tai čia tikrai niekas nepasikeitė (...) dėl  vakarykščio įvykio.

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški? Nauja svyravimų realybė Finansų rinka be svyravimų neįsivaizduojama – visus didesnius pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.

Pastaruosius mėnesius smarkiai mažėjant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams. Anot jo, sprendžiant pieno supirkimo kainų problemą būtina peržiūrėti pieno gamintojų ir perdirbėjų sutartis, ypač priedus už kokybę.  „Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir gruodį siekė 5,8 procento. Gruodį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,3 punkto iki 10,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,7 proc.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

„Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojo nuotraukos iš Laisvės alėjoje esančios „Iki“ parduotuvės. Kaip matyti nuotraukoje – parduotuvė skelbia apie neva esančią akciją „Milka“ batonėliams. „Kaune, Laisvės al. „Iki“ parduotuvėje, stulbinanti akcija batonėliams“, – pirmadienio popietę pranešė portalo skaitytojas. Kauniečio pasidalintoje nuotraukoje matoma batonėlių akcija pirkėjų nedžiugina.

Solidarumo principui, kuriuo grindžiamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo po Covid–19 pandemijos planas „NextGenerationEU“, pritaria 72 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  66 proc. respondentų Lietuvoje ir ES mano, kad planas turės teigiamą poveikį ateities kartoms, o 64 proc. sutinka, kad jis  paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Baigiantis dabartinės generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijai, nacionalinis transliuotojas LRT imasi naujojo vadovo paieškų. LRT taryba trečiadienį paskelbė viešąjį konkursą šioms pareigoms užimti. Pretendentai dokumentus gali pateikti iki kovo 3-osios vakaro.

Šiuo metu, esant aukštai infliacijai, daugelis gyventojų norėtų ir didesnė algos. Tačiau ne visi darbdaviai skuba ją kelti. O kartais mokesčių spaudžiamiems gyventojams algos netgi vėluoja. Tačiau iš to patys darbuotojai gali iš išlošti, gaudami delspinigius, kuriuos jiems skolingi vėluojantys darbdaviai.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pieno supirkimo kainų kritimą lėmė staiga rinkoje atsiradęs perteklinis pienas. Tuo metu Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigia, kad perteklinio pieno nebuvo – atvirkščiai, jo trūksta, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos. „Lietuvoje kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.   „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Diskusija dėl antros pakopos pensijų fondų veiklos pokyčių pavasarį Seime vyks, ji reikalinga, sako Seimo pirmininkė.  Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad gyventojams reiktų leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo ir panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. „Diskusija bus ir ji yra svarbi ir reikalinga. (...) Matau, kad idėjų yra daug ir įvairių, čia bus tiktai  klausimas, kaip atsirinkti geriausias iš jų“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo vadovė.

Pernai beveik 9 kartus išaugus suskystintų naftos dujų (SND) importui iš Rusijos į Lietuvą, Energetikos ministerija tai vertina kaip šį kurą importuojančių privačių įmonių „moralinį aspektą“.  Tuo metu BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija Seime dėl kai kurių mokesčių peržiūros būtų svarbi, tačiau ji teigia nesanti tikra, kad ji bus sėkminga.  „Norėtumėm, kad Vyriausybė pavasario sesijoje Seimui pateiktų siūlymus svarstyti. Tikiuosi, kad pavasarį Finansų ministerija tuos pasiūlymus pateiks. Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausią informaciją apie valstybės teikiamą socialinę paramą ir socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais, rašoma socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Nepriklausomiems elektros tiekėjams sausį pasiūlius vartotojams mažesnius fiksuotus tarifus, jų atstovai sako, kad tai padaryti leido sumažintos ateities sandorių kainos, atpigusios dujos, palankesnės ilgalaikės kainų prognozės bei savi gamybos pajėgumai. Vis dėlto, pasak jų, drastiško kainų kritimo artimiausiu metu neturėtų būti.   Tiekėjai sako pastebėję išaugusius klientų skambučių srautus – dažniausiai jie domisi sutarčių sąlygomis bei galimybe pasikeisti planą.

Būna atvejų, kai darbdavys nesumoka atlyginimo laiku arba moka mažiau, nei buvo sutarta. Tačiau kartais nutinka taip, kad darbuotojas atlyginimo negauna atidirbęs viršvalandžius ir dar jo yra prašoma pačiam susimokėti. Vis dėlto yra žinoma tik viena šios istorijos pusė, nes darbdavys komentuoti atsisakė. Įdomu tai, kad dėl konkrečios įmonės į Valstybinę darbo inspekciją buvo kreiptasi net du kartus, tačiau neilgai trukus pareiškimai buvo atsiimti.

Didmeninė kaina už elektrą biržoje pradėjo leistis žemyn, o energijos vartotojams patariama peržiūrėti sudarytas sutartis su tiekėjais. Tačiau, stebint kainų skirtumus, kai kuriems gyventojams kyla ir papildomų klausimų. Jie įtaria, kad kai kada visuomeninio tiekimo kainos už elektrą netgi gali būti specialiai padidintos. Visgi elektros tiekėjai tokius įtarimus atmeta.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuota anksčiau.  Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ pranešė, kad antradienį pasirašytas papildomas susitarimas, jog „Invaldai INVL“ nusprendus ir Šiaulių banko valdybai ir stebėtojų tarybai pritarus, „INVL Life“ verslo dalis Latvijoje ir Estijoje gali būti pašalinta iš sandorio.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Trečiadienį biržoje bus sustabdyta vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prekyba akcijomis. Prekyba bus stabdoma emitento prašymu dėl vyksiančio bendrovės pakartotinio akcininkų susirinkimo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq“ sprendimu paskelbus informaciją.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Vygaudą Ušacką aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ direktorių taryboje nuo vasario pakeis Pascalis Picano. Nuo 2019 metų rugsėjo grupėje dirbantis V. Ušackas bus atsakingas už plėtros projektus naujose rinkose, pranešė grupė.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai taikiai susitarus ir verslininkui jau sumokėjus dalį jam paskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos, teismas priėmė jo prašymą atsisakyti skundo ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tokią nutartį priėmė antradienį, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius. Gruodžio pabaigoje abi pusės pasirašė taikos sutartį, tačiau jos turinys neatskleidžiamas.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais. „Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo.

Anksčiau siūlęs nugriauti sovietų laikais statytą pagrindinį Vilniaus oro uosto pastatą ir statyti naują atvykimo terminalą susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jį bus bandoma atnaujinti ir integruoti į visą oro uosto kompleksą. Pasak jo, šiemet planuojama skelbti architektūrinį pastato konkursą.

Dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo įvestos sankcijos, bet ar jos tikrai veikia? Dalis Lietuvos verslų vis tik jas sugeba apeiti ir toliau vystyti verslo ryšius su agresore. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aleksandras Izgorodinas ir Ramūnas Vilpišauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Lietuvos oro uostai derasi su užsienio avialinijomis dėl reguliarių skrydžių ne tik į didžiuosius verslo centrus Europoje, bet ir į Dubajų bei už Atlanto. „Šiuo metu oro uostai veda intensyvias derybas su avialinijomis. Tikiuosi ne tik skrydžių į vadinamuosius hab`us, bet ir tolimųjų skrydžių, ko kalbant apie reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostai nėra turėję“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vidmanto Janulevičiaus teigimu, dabar žinoma kaip fintech šalis Lietuva gali užsitarnauti ir energytech vardą.  „Dabar pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus tapti ir energytech šalimi.

Vyriausybei svarstant keisti valstybės kompensacijų gyventojams už dujas ir elektrą modelį antrąjį šių metų pusmetį finansų ministrė sako, kad taiklesnis subsidijų paskirstymas įmanomas, bet sutaupymai nebus dideli. Gintarės Skaistės teigimu, argumentų, koks modelis būtų efektyviausias, yra „į visas puses“.   „Taiklesnis turbūt kompensacijų paskirstymas yra įmanomas, tačiau reikia turėti omenyje, kad sutaupymai yra santykinai nedideli.

Dėl išaugusios Europos tarpbankinių palūkanų normos („Euribor“) Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms šiemet, palyginti su pernai, didės daugiau negu du kartus ir sieks apie 0,5 mlrd. eurų, prognozuoja SEB bankas. Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad padidėjusios išlaidos palūkanoms sudarys iki 3 proc. darbo užmokesčio fondo ir gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės.

Nuo pirmadienio patyręs nesklandumų, bankas „Luminor“ antradienį popiet pranešė, kad paslaugų sutrikimai pašalinti. „Patvirtiname, kad nesklandumai pašalinti ir visos banko paslaugos veikia įprastai. Visi klientų atlikti mokėjimai apdorojami ir gavėjų sąskaitas pasieks šiandien, sausio 31 dieną“, – BNS sakė „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Infliacija vis dar aukštame lygyje. Kainos už prekes ir paslaugas auga kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos. Taip pat didėja paskolų palūkanos, tiek paskolas pasiėmusiems, tiek šiuo metu imantiems gyventojams. Ekonomistai įspėja, kad geresnių laikų teks laukti bent iki antrojo šių metų pusmečio, kol kas kainos nemažės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį matysime techninę recesiją.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Dalis gyventojų sausį negavo išmokų ir pensijų, nes dvigubos jos buvo išmokėtos praėjusį gruodį. Dėl to kai kuriems jau baigiasi pinigai ir yra aktualu žinoti, kada jų galima tikėtis artimiausiu metu. Antradienį „Sodra“ skelbia grafiką, kuriomis dienomis vasario mėnesį mokės įvairias pensijas ir išmokas.

Optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas, sako SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak Viliaus Juzikio, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimas vasario 5-ąją nesukels pasiūlos stygiaus Latvijos degalų rinkoje, tikina pagrindiniai degalų mažmenininkai Latvijoje. Kita vertus, jei pripažįsta, jog tai sukels papildomą spaudimą degalų kainoms, kuris jau stebimas pastarosiomis savaitėmis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Nuo šiol klientams kas savaitę pasiūlys vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių  už mažesnę įprastą kainą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8 mlrd. eurų, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė išaugo 40,5 proc. iki 62,5 proc.

Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra labai normalus reiškinys, kad ekonomika persiorientuotų ir atgautų konkurencingumą. Vis dėlto didelio sukrėtimo šiemet analitikai nesitiki, nepaisanti tikimybės, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei tikimasi dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procento. Vien ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 17,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, šalies ekonomika spalį-gruodį smuko 1,7 proc.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Tarnybos teigimu, daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 67. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleis mažindama gamybos apimtis, iš dabar esamų keturių darbo pamainų grafikų bus paliekami du – vienas gamybai, kitas – gamybos įrenginių plovimui.