Lietuvos verslas

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), praėjusiais metais patyrusi 1,72 mln. eurų nuostolį, dividendų nemokės. Visą paskirstytiną pelną, kuris siekia 14,2 mln. eurų, įmonės akcininkai nutarė perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. PST pernai gavo 79,2 mln. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2021 metais (65,7 mln. eurų) ir patyrė 1,72 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais grynasis pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“, pernai uždirbusi 16,4 mln. eurų grynojo pelno, išmokės beveik 6,6 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“ Iš viso akcininkai paskirstė 24,6 mln. eurų pelno: 819,5 tūkst. eurų pervesta į privalomąjį rezervą, o likę 17,2 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“, pernai uždirbusi 20,7 mln. eurų grynojo pelno, šiemet išmokės 15,5 mln. eurų dividendų arba 28 centus vienai akcijai. Įmonės akcininkai tam ketvirtadienį priarė susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Iš viso akcininkai sprendė dėl 32 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 16,5 mln. eurų nuspręsta perkelti į kitus metus. Grupės mažmeninė prekių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, pernai patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų šiemet nemokės. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pernai įmonė taip pat dividendų nemokėjo. 2021 metais akcininkams išmokėta 7,538 mln. eurų dividendų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno.   Konsoliduoti grupės nuostoliai pernai siekė 5,9 mln. eurų.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcininkai nutarė kiek pakeisti restruktūrizavimo planą, kurio anksčiau nepatvirtino teismas,  per „Nasdaq“ biržą pranešė „Snaigė“. Tačiau jo pokyčiai neesminiai – bendrovė atsižvelgė į teismo pastabas ir pateikė nenuasmenintus kreditorių ir debitorių sąrašus, įvardijo hipotekinius kreditorius, pridėjo antru etapu dengiamus finansinius reikalavimus.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ išmokės 5,25 mln. eurų dividendų, arba 15 centų vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris. Iš viso akcininkai sprendė dėl 84,49 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 30 tūkst. eurų skirta tantjemoms, o 79,24 mln. eurų  – perkelta į kitus metus.   „Rokiškio sūrio“ grupė 2022 metais uždirbo 12,5 mln.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę smuktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias populiariausios markės benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad parlamente svarstant valstybės tarnybos pertvarką pasiektas sutarimas dėl stažo. „Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per tris šių metų mėnesius patyrė 0,37 mln. eurų nuostolį. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 0,7 mln. eurų  grynojo pelno. Metų pradžios rezultatui įtaką padarė pernai tuo pačiu metu negaliojęs ir vėliau atstatytas sėkmės mokesčio atidėjinys, penktadienį pranešė „INVL Technology“. Bendrovės nuosavas kapitalas pirmąjį siekė 37,9 mln. eurų, o jo vertė akcijai – 3,14 euro – nuo metų pradžios sumažėjo 0,97 proc.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 12,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 3,17 mln. eurų dividendų, arba 26,5 cento akcijai. Tai bendrovės akcininkai nusprendė penktadienį susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Akcininkai iš viso paskirstė 39,1 mln. eurų pelno, iš kurio 35,9 mln. eurų perkelta į kitus metus.   2022 metais Vilkyškių pieninė išmokėjo 2,4 mln. eurų dividendų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša konstatavusi, kad UAB „Egto energija“ neatitinka Elektros energetikos įstatyme nurodyto reikalavimo bei įpareigojo​ bendrovę iki 2023 m. birželio 9 d. ištaisyti nustatytus trūkumus ir pateikti VERT tai įrodančius dokumentus.

Vasarai nenumaldomai artėjant, kaip ir kasmet, nuo gegužės 1 dienos pagrindinių miesto paplūdimių prieigose pradedama rinkti vietinė rinkliava už parkavimą gatvėje, praneša savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU). Atkreipiame dėmesį, kad Žaliųjų ežerų, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų prieigos patenka į geltonosios zonos ribas. Čia nustatyta 0,60 Eur už valandą rinkliava, kuri renkama visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Klaipėdos uosto direkcija teisėtai vienašališkai nutraukė akvatorijos gilinimo sutartį su Danijos įmone „Rohde Nielsen“, paskelbė teismas.  Danijos bendrovė prašė pripažinti, kad direkcija sutartį nutraukė neteisėtai, bei priteisti daugiau nei 1 mln. eurų negautų pajamų su 8 proc. palūkanomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas penktadienį ieškinį atmetė konstatavęs, jog darbai vėlavo. „Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos.

Gediminui Norkūnui penktadienį paliekant finansų viceministro postą, kitas žmogus į jo vietą kol kas nebus skiriamas.  Kaip BNS pranešė finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė, viceministro darbų tęstinumas bus užtikrintas juos perskirstant kitiems viceministrams. Ji negalėjo pasakyti, ar naujas viceministras bus skiriamas ateityje.

Valdžiai ketinant įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris mažėtų bankams mažinant grynąsias palūkanų pajamas, visi bankai skubiai ėmėsi veiksmų ir padėjo kelti indėlių kainą. Tačiau piginti paskolų neskubama.  Bene pirmasis „ledus“ teigia pralaužęs nedidelis Medicinos bankas, pranešęs, kad šiemet naujoms būsto paskoloms 12 mėnesių netaikys savo maržos. Kiti bankai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka ir teigia stebintys situaciją.

Iki pirmadienio, gegužės 1 d., gyventojai dar gali pateikti prašymus, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už namų šildymą visą praėjusį šildymo sezoną. Nors sistemos vėl stringa, siūlomos ir alternatyvos, kaip galima kreiptis paramos. Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Lietuvą ragina pasitempti mažinant oro taršą, gerinant natūralių gyvūnų ir augalų rūšių buveinių apsaugą bei aktyviau išnaudoti žiedinės ekonomikos galimybes.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) vasario pabaigoje sugriežtinus krovinių gabenimo kontrolę, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sulaukė 37 įmonių, institucijų ir įstaigų iš šalių agresorių priekaištų – iš viso 60 pretenzijų. Daugiausiai jų sulaukta dėl atšauktų krovinių vežimo iš Baltarusijos paraiškų, penktadienį pranešė įmonė.

Lietuvos regionai gali pretenduoti į beveik 332,6 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas darniam judumui miestuose skatinti, penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  Lėšos skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms judumo miestuose planuose numatytoms priemonėms.

Vakarų partneriams susitelkus ir mobilizavus tarptautinių finansinių įstaigų lėšas, šių metų Ukrainos biudžetiniai poreikiai yra iš esmės padengti, tačiau akivaizdus lėšų trūkumas išlieka kalbant apie šalies atstatymą – tiek artimiausiu metu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Ukrainos atstatymas pareikalaus virš 400 mlrd. eurų, ši suma auga su kiekviena karo diena.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022 metais patyrė 17,8 mln. eurų nuostolį – 2,3 karto daugiau nei 2021 metais, kai  nuostolis siekė 7,8 mln. eurų. Pernai pasirašytų įmokų suma siekė 131 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau, nei 2021 metais (123,5 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose. Tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma siekė 77,8 mln.

Ukrainietiškus produktus per Lenkiją į Lietuvą gabenantiems  verslininkams sakant, kad lenkai laisvai jiems keliauti neleidžia, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos teigia deda visas pastangas, kad ukrainietiška produkcija Lietuvą galėtų pasiekti be trikdžių, penktadienį rašo „Delfi“.  Aliejų ir majonezą iš Ukrainos importuojančios bendrovės „Alterega“ pirkimų vadovo Jono  Čitavičiaus teigimu, Lenkija vežti krovinius iki Lietuvos sienos leidžia tik su policijos konvojumi,...

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą skirtą rašytojo ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms. Pašto ženklo tiražas siekia 20 tūkst. vienetų, jo nominalas – 1,50 euro. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte. 1873 metais gimęs J. Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai skaičiuoja, kad susitaupyti vien tik pradiniam įnašui neužtenka. Papildomiems mokesčiams dar gali tekti išleisti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Specialistai vardijo, kokiems pirkėjams tie papildomi mokesčiai atsieina daugiausia. Patirtimi dalijosi ir portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė, kuri neseniai įsigijo būstą. „Butas atsiėjo 130 tūkst. eurų. Jam įsigyti ėmiau banko paskolą.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Lietuvoje yra sukurtos sąlygos Vokietijos finansų sektoriaus įmonių plėtrai, sako šioje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. G. Nausėda ketvirtadienį Berlyne susitiko su banko „Deutsche bank“ Šiaurės ir Rytų vykdomuoju direktoriumi Joergu Bongartzu ir Europos reikalų atstovu Lotharu Meenenu, su jais aptarti Lietuvos investicinės aplinkos privalumai, galimi banko plėtros planai ir perspektyvos plačiau bendradarbiauti su Lietuva, pranešė Prezidentūra.

„Litexpo“ galimai paskleidė klaidinančius teiginius, jog atliekant rinkos vertinimą paslaugų pirkime NATO viršūnių susitikimui neva gavo ir „Bitės“ pasiūlymą, ketvirtadienį pranešė telekomunikacijų bendrovė.

Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma riboti suminio darbo laiko apskaitą. Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo tik konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41. Toliau pataisos Seime bus svarstomos birželio 20 dieną.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, pernai uždirbęs 143 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais, dėl griežtėjančių reikalavimų sektoriui dividendų už 2022 metus bankas nemokės.  Visą praėjusių metų pelną nuspręsta skirti banko plėtrai, ketvirtadienį pranešė „Swedbank.  Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (24 mln.

Vyriausybė mokesčių pertvarką Seimui pateiks po poros savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   Tai ji sakė ketvirtadienio pavakarę Seime svarstant opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų teikiamus kelis mokestinius projektus.  „Šiais įstatymų projektais yra keičiami tie patys dalykai, dėl kurių pasiūlymus po poros savaičių Seimui pateiks Vyriausybė“, – teigė I. Šimonytė.

Seimas leido nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant kainas vartotojams.   Apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.    Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentas.

Praėjusių metų „LinkedIn Talent Solutions“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės prioretizuoja tokį darbą, kuris yra nesunkiai suderinamas su asmeniniu gyvenimu, suteikia lankstų grafiką ir perspektyvią karjerą. Dabar susirasti darbo vietą paprasta ir per „LinkedIn“ – programėlė tam pristatė net 5 naujas funkcijas, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad naudojantis šiais nustatymais greičiau susirasite darbą ir išskirsite iš kitų kandidatų.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse, o dyzelinas – mažiau nei Lenkijoje, rašoma Leituvos energetikos agentūros pranešime. Per praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 1,44 Eur/l iki 1,42 Eur/l ir toliau išlieka mažesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje, kur ji siekia 1,43 Eur/l. Prieš dvi savaites pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje nukrito žemiau už vidutinę kainą Lenkijoje.

Krymo pusiasalis Ukrainos žemėlapyje ir jame pavaizduota širdelės emblema. Tokia simbolika dar praėjusių metų gruodį buvo pradėtos žymėti alaus daryklos „Volfas Engelman“ gėrimų pakuotės, tinkamos eksportui. Panaudodamas šį ženklinimą ant savo produkcijos, bravoras pirmas ir vienintelis Lietuvoje užkirto kelią nelegaliam bendrovės produktų eksportui į Rusijos rinką.

Dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai Briuselyje teigia išgirdę gerų žinių – už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti, sako Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.

„Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje atsisako spausdinto kassavaitinio maisto produktų kainų leidinio – jau nuo gegužės 1 d., pirmadienio, jis bus pasiekiamas tik skaitmeniniu būdu. „Lidl Lietuva“ atstovės teigimu, tokį žingsnį paskatino įmonės siekis mažinti popieriaus vartojimą, taupyti kaštus ir ilgainiui pasikeitę vartotojų įpročiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl žymiai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas. Tikėtina, kad padidėjęs prisijungimų prie SPIS skaičius susijęs su tuo, jog ši savaitė yra paskutinė, kai galima teikti prašymą dėl šildymo kompensacijos už visą 2022–2023 m. šildymo sezoną – nuo 2022-ųjų spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).    Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėš...

„Sodra“ ketvirtadienį paskelbė, kuriomis dienomis gegužės mėnesį gyventojams bus mokamos išmokos. Kaip skelbiama „Sodros“ internetiniame puslapyje, paviešino, kokių išmokų ir kada gyventojai sulauks gegužės mėnesį: vaiko priežiūros – gegužės 15 d.; nedarbo – gegužės 19 d.; vaiko išlaikymo – gegužės 25 d.; ilgalaikio darbo – per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos; ligos – per 17 d.d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo; motinystės – per 17 d.d. nuo visų d...

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, papildomai bus apmokestintos didžiausi šalyje veikiantys bankai. Iš jų surinktus pinigus žadama skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Pagal įstatymo projektą bus nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc.

Vasarį panaikinta lengvata vidaus vandenų laivų degalų akcizui turėtų būti grąžinta, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Man yra nesuprantama, kai mes valstybėje kalbame, kad mokesčiai nauji turi įsigalioti bent po pusės metų pereinamojo laikotarpio ir staiga viena iš įstaigų nusprendžia pateikti išaiškinimą ir įsigaliojimas atsiranda čia ir dabar, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Trečiadienį iš pareigų atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius sprendimą žada skųsti teismui.  „Taip, jaučiuosi teisus ir ketinu kreiptis į teismą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė A. Muzikevičius.  Jo nuomone, iš darbo jis atleistas norint į jo vietą paskirti kitą žmogų.  „Manau, kad reikia vietos ten, o dėl žmogaus negaliu komentuoti, nežinau“, – sakė jis.

Mažmenini prekybai jau kurį laiką mažėjant panikuoti dėl to nereikėtų – žmonės šiuo metu taupo dėl išaugusių išlaidų būsto paskoloms ir energetikos ištekliams, tačiau vartojimo nestabdo Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, sako ekonomistai. Kai kurie prognozuoja, kad prekyba į augimo kelią grįš pavasario pabaigoje arba vasarą.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad elektros tiekėjams būtų leista vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams. Be to, elektros tiekėjai būtų įpareigoti klientams siūlyti 12 bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis. Už Elektros energetikos įstatymo pakeitimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas.

Konkurencijos tarybai pareiškus, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas gali riboti konkurenciją ir prieštarauti įstatymams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gina vadinamąjį pieno įstatymo projektą.  „Manau, principas, (...) kad visi mokami priedai, priemokos ūkininkams, kad jų apskaitos metodika ir sąlygos būtų vieši, man atrodo, kad pats principas yra geras“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Navickas.

Seimui ketvirtadienį ketinant balsuoti dėl pataisų, kurios nuo birželio leistų nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti kainas vartotojams, rinkos dalyviai įžvelgia institucijų bandymą grįžti prie rinkos reguliavimo.    Pasak jų, priėmus pataisas fiksuotos kainos planai nebetektų prasmės.