Bene pirmasis „ledus“ teigia pralaužęs nedidelis Medicinos bankas, pranešęs, kad šiemet naujoms būsto paskoloms 12 mėnesių netaikys savo maržos. Kiti bankai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka ir teigia stebintys situaciją.
Tačiau Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad į Medicinos banko informaciją reikėtų žiūrėti kritiškai – anot jo, tai tik rinkodaros triukai.
„Natūralu, kad tai yra verslas ir jie daro rinkodarinius sprendimus, kad pritrauktų kuo daugiau klientų, o klientams tiesiog rekomenduotume skaityti sutartis prieš pasirašant“, – BNS teigė M. Jansonas.
Anot jo, Medicinos banko pasiūlymas, nors skamba gražiai, bet ilgalaike prasme gali būti nenaudingas vartotojui.
„Tas pasiūlymas, jis suktas toks, tik sako, kad iki metų pabaigos jums netaikys banko maržos, bet jeigu jūs tik dėl to imat kreditą, tai turbūt būtų labai neprotinga, nes kiek aš esu įsigilinęs, tai galbūt šiais metais ir nereikės mokėti banko maržos, bet klausimas o kiek tada reikės mokėti po metų?“ – teigė asociacijos prezidentas.
M. Jansono skaičiavimais, pasinaudoję Medicinos banko pasiūlymu vartotojai gali prarasti net iki 20 tūkst. eurų.
„Kiek aš susipažinau, tai jų banko marža yra apie 2 proc. ir daugiau, pavyzdžiui, kai kiti bankai siūlo šiandien banko maržą 1,7 proc. arba 1,8 proc. tai jeigu jūs imat 20-30 metų kreditą ir tik dėl to, kad šiemet nereikės mokėti banko maržos, jūs pasirašysit būtent su tuo banku, tai galit tiesiog prarasti apie 15-20 tūkst. eurų“, – sakė M. Jansonas.
Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška teigė, kad sprendimas taikyti nulinę maržą 12 mėnesių galios nuo balandžio 24 dienos iki šių metų pabaigos.
„Kitaip tariant, bankas pasirengęs mažinti finansinę būsto pirkėjų naštą savo sąskaita, jiems minėtą laiką palikdamas mokėti tik 6 mėnesių „Euribor“. Banko marža būtų pradėta skaičiuoti tik po metų nuo sutarties sudarymo ir tai bus numatyta kiekvienoje naujoje būsto paskolos sutartyje“, – pranešime teigė J. Ivaška.
Vieno didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato ir Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė teigė, kad bankai šiuo metu pokyčių dėl paskolų palūkanų nesiima, tačiau situaciją stebi.
„Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome, tačiau aktyviai stebime ir analizuojame situaciją būsto paskolų rinkoje“, – BNS teigė P. Ladziato.
„Jokių konkrečių sprendimų šiai dienai neturime, tačiau visų produktų kainodara yra nuolatos stebima ir prižiūrima, vertinama rinkos situacija ir konkurencingumas – tad jei ji pasikeistų, apie tai tikrai praneštume visuomenei ir savo klientams“, – pranešė M. Rožytė.
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė BNS taip pat teigė, kad šiuo metu bankas jokių pokyčių nesiima.
„Bankas ir toliau siūlys klientams palankias būsto finansavimo sąlygas“, – teigė A. Mažeikytė.
Kiti bankai vengia konkrečių komentarų dėl būsto paskolų palūkanų ir tikina didinantys indėlių palūkanas.
Vieno didžiausių šalyje SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė teigė, kad Europos Centrinio Banko veiksmai didinant bazines palūkanų normas šiek tiek pakeitė banko klientų skolinimosi įpročius.
„Dėl kylančių palūkanų stebime, jog mažiau klientų renkasi paskolas, susietas su ilgiausio laikotarpio – 12 mėnesių „Euribor“ palūkanų norma, o renkasi kintamas palūkanas su 6 mėnesių „Euribor“, – komentare BNS sakė E. Dovbyšienė.
Anot jo, bankas šiuo metu kelia indėlių palūkanas – vienerių metų terminuotų indėlių palūkanos yra didžiausios rinkoje – 3,5 proc.
„Tokiu būdu siekiame skatinti gyventojų finansinį raštingumą, kad jie taupytų sumaniai, išnaudotų šiuo metu rinkoje kylančias palūkanas savo naudai – didintų savo finansų pagalvę ar kitas santaupas, pasirinkę tinkamiausią indėlio rūšį ir terminą“, – teigė E. Dovbyšienė.
Banko „Citadele“ komunikacijos vadovė Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė BNS taip pat teigė, kad reaguodama į „Euribor“ pokyčius įmonė kelia indėlių palūkanas.
„Mūsų tikslas reaguojant į „Euribor“ pokyčius suteikti gyventojams galimybę gauti aukštesnes palūkanas už terminuotus indėlius, kurių palūkanas jau kelis kartus kėlėme ir nuolat peržiūrime“, – teigė A. Grikinaitė-Čepėnienė.
Vis dėlto M. Jansonas teigia, kad didinamos indėlių palūkanų normos negali būti laikomos solidarumu su klientais, nes tai yra normali bankų praktika, kylanti iš šalies ekonominės situacijos.
„Nieko tokio, čia nieko naujo – kaip ir per praeitą krizę, indėliai bankuose buvo kilę iki 5-7 proc., kai kurie bankai, kurie bankrutavo, net 12 proc. davė. Čia natūralus rinkos dėsnis, čia tiesiog buvo krizė ir dabar trūksta pinigų, o bankai natūralu, kad neprarastų klientų, turi duoti tuos didesnius indelius“, – BNS teigė M. Jansonas.
„Dabar tris ar penkis kartus sumažėjo nekilnojamojo turto pirkėjų, kurie ima būsto paskolas, tai natūralu, kad jiems reikia dirbti, jiems reikia išskolinti pinigus“, – pridūrė jis.
Naujausiais Lietuvos banko (LB) duomenimis, už 12 mėnesių indėlį didžiausias 3,5 proc. palūkanas šiuo metu siūlo SEB bankas. „Citadele“ bei Šiaulių ir Medicinos bankai siūlo 2,5 proc., o „Swedbank“ ir „Luminor“ – po 2 proc.
Jei Seimas gegužę priims bankų solidarumo įnašo įstatymą, įnašas sudarys 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Mokestį mokės visi bankai bei kredito įstaigos, galbūt išskyrus „Revolut“ banką, kurio 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai bus skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, šiemet uždirbsiant ypač apie 1,2 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų ECB laikomas lėšas.
