Pagal įstatymo projektą bus nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį.
Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad siūlomas laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu iš bankų bus surinkta apie 410 mln. eurų.
Seimas nesutiko bankų įnašo dalį skirti ir būsto paskolų palūkanoms
Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.
Valstietis Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį – palūkanoms kompensuoti.
Už tokį siūlymą svarstydami Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 47, o 14 susilaikė. Seimas dar balsuos, ar visam projektui po svarstymo pritarti.
Seimas taip pat nepritarė ir Mišrios Seimo narių grupės nario Petro Gražulio siūlymui, kad įnašu būtų kompensuojamos pirmojo būsto paskolų palūkanos.
Darbietė Ieva Kačinskaitė Urbonienė priminė, kad Lietuvoje yra renkami parašai opozicijos iniciatyvai, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas anksčiau yra sakęs, naudojant lėšas ir kitoms reikmėms, „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir parengtas projektas.
Pinigus skirs karinėms reikmėms
Ministerija skaičiuoja, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų.
Iš naujo mokesčio planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.
Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES lėšomis.
„Karas Ukrainoje paspartino ne tik tuos infliacinius procesus, bet ir mūsų poreikius investuoti į karinę infrastruktūrą, į pasirengimą priimti NATO sąjungininkus Lietuvoje. Investicijos reikalingos tikrai didelės ir per ganėtinai trumpą laikotarpį“, − apie tai, kam bus naudojami naujo mokesčio pinigai kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak Finansų ministerijos, naujo mokečio poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos.
Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. Esą tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje.
Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas.
Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje.
Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Bankai priešinosi papildomam mokesčiui
Svarstant įstatymą Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašė parlamento jam nepritarti. Esą įstatymas sukurptas skubotai, pažeidžia Konstituciją ir ignoruoja šalies didžiuosius bankus prižiūrinčio Europos centrinio banko (ECB) įvardytas grėsmes.
Pasak asociacijos pranešimo, šalies didžiausius ir ištikimiausius investuotojus ypač liūdina, kad dar vienas Konstituciją pažeidžiantis chaotiškas sumanymas papildomai apmokestinti sektorių tarptautinių investuotojų akyse griauna Lietuvos, kaip patikimos valstybės, turinčios skaidrią bei prognozuojamą mokesčių aplinką, įvaizdį.
Kaip pažymėjo LBA, išvadą dėl projekto pateikęs Seimo Teisės departamentas akcentavo, kad mokestiniai įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tuo metu projekte numatyta įsigaliojimo data – 2023 m. gegužės 1 d.
Esminės kritikos projekto turiniui anksčiau išsakė ECB ir Konkurencijos taryba (KT), tačiau į jų pastabas nebuvo atsižvelgta. ECB vertinimu, projektas negali būti svarstomas neatlikus išsamios ir objektyviais duomenimis pagrįstos galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizės.
Esą KT akcentavo būtinybę dėl siūlomo naujo sektorinio mokesčio konsultuotis su Europos Komisija (EK). Projektu nustatomas naujas mokestis praktiškai reiškia neteisėtą valstybės pagalbą vienoms ūkio subjektų grupėms kitos, t. y. bankų, sąskaita. Tačiau projektas Seimui teikiamas jo nesuderinus su EK.
Teisingumo ministerija konstatavo, kad mokestį norima taikyti visiems 2023 metams, kas reikštų bandymą įvesti apmokestinimą grįžtamąja galia. Tai prieštarauja teisės principams.
Ši į finansų įmones nutaikyta mokestinė iniciatyva, Seimo salę pasieksianti po pusantro mėnesio nuo pirmojo viešo jos pristatymo – nebe pirmoji tokia: Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai, 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu.
Savo pastabas dėl šio kompleksiško, ekonomikai ir šalies finansiniam stabilumui kenksmingo projekto LBA pateikė vos per kelias dienas – trumpas terminas buvo nustatytas motyvuojant skubos tvarka. Rengėjų prašyta pratęsti pastabų pateikimo terminą ir pateikti informaciją apie planuojamus indėlių draudimo įmokų pakeitimus, kad būtų galima sistemiškai įvertinti pokytį. Tačiau informacijos negauta, o į didžiąją dalį esminių pastabų nebuvo atsižvelgta.
