Lietuvos verslas

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų? Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

„Swedbank“ ir „Luminor“ skolina 126 mln. eurų „Bolt“ automobilių trumpalaikės nuomos plėtrai Baltijos šalyse. Platforma triskart ketina padidinti „Bolt Drive“ automobilių parką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.  „Swedbank“ suteiks 80 mln. eurų, o „Luminor“ – 46,2 mln.

Įsibėgėjant paskutiniajam Tauro kalno rekonstrukcijos projekto etapui, trys darbus atliekančios bendrovės – UAB „Tilsta“, UAB „Fegda“ bei UAB „Eikos statyba“ – jau ėmėsi susisiekimo infrastruktūros, inžinerinių sprendimų ir apželdinimo darbų, kurie vyks iki kitų metų pabaigos, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Įgyvendinant Tauro kalno projektą, planuojama kompleksiškai tvarkyti viešąją erdvę prie Tauro kalno parko, tokiu būdu teritoriją integruojant į dinamišką miesto gyvenimą.

Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas  neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Buvęs Seimo narys ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pradėjo dirbti investicijų valdymo įmonėje „Capitalica Asset Management“ – nuo gegužės 2 dienos jis tapo bendrovės investicinės bankininkystės direktoriumi, be to, jis siūlomas į įmonės valdybą.  „Capitalica“ kelia ambicingus tikslus – toliau sparčiai auginame valdomo turto apimtis, žengiame į vis daugiau Europos rinkų, didiname turto segmentų įvairovę.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Baigiantis 2022 metų pajamų deklaravimui, tai padarė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, tačiau iš privalančiųjų tai padaryti deklaracijas pateikė apie 70 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Virš 1,4 milijono gyventojų pateikė metines pajamų deklaracijas, tai apskritai iš 800 tūkst. pajamų deklaracijas pateikti privalančių gyventojų jas jau pateikė virš 70 procentų“, – LRT radijui antradienį viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Dar sovietų laikais pastatytos ir niekada elektros taip ir negaminusios Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka Nevėžio upėje Kėdainių rajone per dvejus metus bus nugriauta.  Anot Kėdainių savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko, apgriuvusi užtvanka kėlė pavojų aplinkiniams gyventojams, todėl Aplinkos ministerija jos griovimo darbams skyrė 250 tūkst. eurų.

Kol už lango saulę užtemdę sunkūs debesys, belieka mintimis nusikelti ten, kur šilta ir šviesu. Na, arba galima čiupti kelialapį ir atsikvėpti kurortuose, skelbiančiuose vasaros sezono pradžią. Atostogauti tokiu metu bus ne tik pigiau, bet ir išvengsite susidūrimo su miniomis poilsiautojų. O jei vis tik poilsiauti nuspręsite vasarą, jums pravers kelionių ekspertų patarimai, kaip sutaupyti ir gauti geriausius pasiūlymus.

Lietuvoje baigiant Nemuno sutvarkymo projektą įrengiant bunas, tolesniems darbams žvalgomasi į jo aukštupį ir Nerį. Nepamirštama ir šliuzo Kauno hidroelektrinėje įrengimo idėja, tai leistų Nemunu keliauti nepertraukiamai. Šiuo metu baigiamas 25 mln. eurų vertės Nemuno gilinimo projektas, įrengta daugiau kaip 500 upės vagą reguliuojančių bunų.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovams leista papildomai užsiimti pedagogine, moksline ir kūrybine veikla. Seimas praėjusią savaitę vienbalsiai „už“ buvus 125 Seimo nariams priėmė tokias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pataisas. Jas inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Žukauskas ir šio komiteto narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Lietuvoje apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas, viršijančias minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iš skolininkų algų.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Kaip ir kiekvieną pavasarį atšilus orui, gyventojai ėmė ieškoti sodybų ir namų. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai skaičiuoja, kad pirkėjai negaili ir 300 tūkst. eurų, ypač jeigu sodyba gražioje ir atokioje vietoje. O šalia populiarių ežerų, esančių sodybų, žmonės nori atsikratyti, nes jos tapo ne ramybės oaze, o triukšmo šaltiniu, kuris trukdo ilsėtis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokie Statybos įstatymo teisinio reglamentavimo pokyčiai, susiję su statyba ūkio būdu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos užbaigimu įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja šie Statybos įstatymo pakeitimai: 1. Dėl statybos ūkio būdu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vyksta į Omaną, kur dalyvaus Lietuvos ir Omano verslo delegacijų susitikime.   Ministrė taip pat susitiks su Omano ekonomikos, prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministrais, bus aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuvos ir Omano verslo delegacijų susitikime dalyvaus 24 įmonės iš Lietuvos.   Dvišalė prekyba su Omanu 2022 metais siekė 6,7 mln.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama spręsti Lietuvai būdingą dirbančių žmonių skurdo problemą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus.

Nuo gegužės 1 dienos dalis prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko. Šių metų šiltąjį sezoną 54-iose prekybos tinklo parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis, rašoma pranešime spaudai. „Pastebime, kad šiltėjant orams ir ilgėjant vakarams, lankytojams tampa įprasta į parduotuves užsukti vis vėlesniu paros metu.

Pažymint Tarptautinė darbo dieną pirmadienį Kaune vyks profesinių sąjungų organizuojamos eitynės. Organizatorių teigimu, dalyviai pajudės nuo laikinosios sostinės soboro. Eisena bus siekiama atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, bus pažymima, kad Lietuvoje dalis darbdavių negarantuoja įstatymais numatytų darbuotojų teisių, taip pat bus paliesta auganti nuovargio ir perdegimo problema.

Kiekvieną kartą planuojant atostogas bandoma susižiūrėti, kada ir koks ilgasis šventinis savaitgalis išpuola. Turime jums gerą žinią – šiemet ilgųjų savaitgalių bus net keli, o atostogas prailginti galite ir dar kelis kartus, prie šventinės dienos pasiėmus laisvą dieną.

Nuo gegužės 1-osios siekiant reguliuoti transporto priemonių srautus ir apriboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, kinta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams nuo gegužės 1 iki gegužės 30 dienos bus taikoma 10 eurų rinkliava, o nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos – 30 eurų. Nuo rugsėjo 15 dienos ji vėl mažės iki 5 eurų.

Pramonės įmonės išgyvena sunkų laikotarpį, dalis jų stabdo ar mažina gamybą. Todėl dalį darbuotojų išleidžia į prastovas, o vėliau apskritai atleidžia iš darbo. Vienoje tokių įmonių dirbanti moteris skundėsi, kad darbdavys be įspėjimo, ketina ją atleisti. Ji tikino, kad yra verčiama sutikti nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, tik tokiu atveju jai bus mokama išeitinė.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo įpareigoti „Regitrą“ įspėti vairuotojus apie artėjančią civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros galiojimo pabaigą. Seimo narė registravo pataisą, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas.

Užstrigus spynai ar durims, nulūžus raktui ar tiesiog jį pametus bei kitais panašiais atvejais tenka kviesti avarinių durų atrakinimo meistrus. Priklausomai nuo situacijos, ši paslauga gali kainuoti ir 2 eurus, o kartais atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Pastebima, kad lietuviai tampa itin išsiblaškę savaitgaliais, švenčių metu ar tiesiog atšilus orams: pameta raktelius miške ar kanalizacijoje, užtrenkia juos bute ar automobilyje, kartais raktus išsiveža giminės.

Praėjusią savaitę telekomunikacijų bendrovei „Telia“ paskelbus projektą „Taksofonai grįžta“ buvo sulaukta daugiau nei 80 paraiškų su pačiomis įvairiausiomis idėjomis kaip antram gyvenimui prikelti taksofonų būdeles, šią savaitę pranešė bendrovė. „Telia“ konkurso būdu į viešąsias erdves ketina grąžinti 15 taksofonų būdelių ir šiuo metu organizuoja kūrybinį konkursą.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Pavasarį gyventojai užplūdo modulinių namelių statytojus. Jie pastebi, kad žmonės modulinius namus perka ne tik poilsiui, bet ir nuolat gyventi ar investuoti. Tokiam nameliui įsigyti užtenka ir 12 tūkst. eurų. Todėl jeigu gyventojai neįperka butų ar namų, renkasi gyvenimą moduliniuose nameliuose arba juos nuomoja kitiems poilsiui. Įmonės „Namų alėja“ atstovas Antanas pasakojo, kad vos atšilus orams žmonės ima domėtis moduliniais namais.

Keleivių skaičiui Lietuvos oro uostuose, kaip tikimasi, 2030 metais viršijus 10 mln., turėtų būti atverstas naujas jų istorijos puslapis – valdytoja aiškinasi, kaip jie atrodys ir veiks pasiekus šį tikslą.   Oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau sutarė, kad ilgalaikius vystymo planus parengs Nyderlandų bendrovė „Haskoning“ – su ja pasirašyta 1 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Ilgasis savaitgalis į Palangą ir Neringą privilios nemažai žmonių – kai kurie viešbučiai nebeturi laisvų vietų, kainos dar „kaip šaltojo sezono“, nors ir didesnės nei praėjusiais metais.   Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė BNS teigė, kad kai kurie viešbučiai jau prieš kelias dienas nebeturėjo laisvų vietų.  „Pas mus atvykstančių žmonių skaičius labai priklauso nuo orų.

Statinio griovimas Statybos įstatyme apibūdinamas kaip viena iš statybos rūšių, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pataria, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis ir kuriais atvejais griovimo darbų vykdymui prireiks statybą leidžiančio dokumento (SLD), kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos įmonių „Auga Group“, pernai patyrusi 2,4 mln. eurų nuostolių, šiemet dividendų nemokės. Įmonės akcininkai penktadienį sprendė dėl 7,5 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 650 tūkst. eurų numatyta į rezervą akcijoms suteikti, o 6,9 mln. eurų perkeliama į kitus metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Auga Group“. Įmonės pardavimo pajamos pernai augo 19,2 proc.

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), praėjusiais metais patyrusi 1,72 mln. eurų nuostolį, dividendų nemokės. Visą paskirstytiną pelną, kuris siekia 14,2 mln. eurų, įmonės akcininkai nutarė perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. PST pernai gavo 79,2 mln. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2021 metais (65,7 mln. eurų) ir patyrė 1,72 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais grynasis pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“, pernai uždirbusi 16,4 mln. eurų grynojo pelno, išmokės beveik 6,6 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“ Iš viso akcininkai paskirstė 24,6 mln. eurų pelno: 819,5 tūkst. eurų pervesta į privalomąjį rezervą, o likę 17,2 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“, pernai uždirbusi 20,7 mln. eurų grynojo pelno, šiemet išmokės 15,5 mln. eurų dividendų arba 28 centus vienai akcijai. Įmonės akcininkai tam ketvirtadienį priarė susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Iš viso akcininkai sprendė dėl 32 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 16,5 mln. eurų nuspręsta perkelti į kitus metus. Grupės mažmeninė prekių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, pernai patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų šiemet nemokės. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pernai įmonė taip pat dividendų nemokėjo. 2021 metais akcininkams išmokėta 7,538 mln. eurų dividendų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno.   Konsoliduoti grupės nuostoliai pernai siekė 5,9 mln. eurų.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcininkai nutarė kiek pakeisti restruktūrizavimo planą, kurio anksčiau nepatvirtino teismas,  per „Nasdaq“ biržą pranešė „Snaigė“. Tačiau jo pokyčiai neesminiai – bendrovė atsižvelgė į teismo pastabas ir pateikė nenuasmenintus kreditorių ir debitorių sąrašus, įvardijo hipotekinius kreditorius, pridėjo antru etapu dengiamus finansinius reikalavimus.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ išmokės 5,25 mln. eurų dividendų, arba 15 centų vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris. Iš viso akcininkai sprendė dėl 84,49 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 30 tūkst. eurų skirta tantjemoms, o 79,24 mln. eurų  – perkelta į kitus metus.   „Rokiškio sūrio“ grupė 2022 metais uždirbo 12,5 mln.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę smuktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias populiariausios markės benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad parlamente svarstant valstybės tarnybos pertvarką pasiektas sutarimas dėl stažo. „Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.