Reikalavimai statinio griovimui priklauso nuo planuojamo griauti statinio kategorijos, naudojimo paskirties, prieš kiek metų ir kokioje teritorijoje pastatytas statinys, kokiomis aplinkybėmis jis griaunamas, rašoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešime.
Bendruoju atveju SLD – leidimas nugriauti statinį – privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus šiuos atvejus, kai SLD gauti nereikia:
- kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą;
- kai griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys;
- kai nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys;
- kai nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.
- SLD nereikalingas ir nesudėtingųjų statinių griovimui.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems SLD nereikalingas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos (griovimo) užbaigimą. Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba po žemės paviršiumi (giliau kaip 0,5 m) likę esančios laikančiosios konstrukcijos.
Jeigu statiniui nugriauti privalomas SLD, turi būti rengiamas griovimo projektas (ypatingajam statiniui griauti) ar griovimo aprašas (neypatingajam statiniui griauti). Atkreipiame dėmesį, kad kultūros paveldo statinio griovimui SLD visada privalomas.
Tais atvejais, kai statiniai patenka į atitinkamas saugomas teritorijas iki atliekant griovimo darbus, reikėtų įvertinti nustatytų apribojimų turinį (pavyzdžiui, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 90 punkte pažymėta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu) ir, jei privaloma, griovimo darbus suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Reikalavimai griovimo darbus atliekančiam rangovui priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos, kurioje statinys yra. Ypatingųjų statinių griovimą gali vykdyti tik atestuotas juridinis asmuo. Tiek ypatingųjų, tiek ir neypatingųjų statinių griovimo darbus vykdantis rangovas savo organizacijoje privalo turėti atestuotą statinio statybos vadovą (kai neypatingojo statinio griovimo darbai vykdomi ūkio būdu, atestuotą statybos vadovą samdo statytojas).
Be to, ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, griovimui gali vadovauti tik statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti statybos darbus tokioje teritorijoje.
Taip pat informuojame, kad griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Statybos inspekcijai statytojas (statinio savininkas) ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos (griovimo) pradžios privalo pateikti informaciją apie numatomą statybos (griovimo) pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją (kai statinio statybos techninė priežiūra privaloma).
Pabrėžtina, kad nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidų, bet ir užsitraukti administracinę atsakomybę. Administracinių teisės nusižengimų kodeksas už statinio savavališką griovimą numato baudas: neypatingojo statinio nuo 600 iki 1 tūkst. 450 eurų fiziniam asmeniui, nuo 1,5 tūkst. iki 2,9 tūkst. eurų juridiniam asmeniui; ypatingojo – nuo 2,9 tūkst. iki 5,8 tūkst. eurų fiziniam asmeniui, nuo 6 tūkst. iki 8,7 tūkst. eurų juridiniam asmeniui. Nusprendusiems savavališkai nugriauti kultūros paveldo statinį ar statinį, esantį saugomose teritorijose, baudos būtų gerokai didesnės ir gali siekti net 6 tūkst. eurų fiziniam asmeniui ar 15 tūkst. eurų juridiniam asmeniui.
Svarbu žinoti, kad statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Taisyklės). Duomenys apie statybinių atliekų išvežimą turi būti fiksuojami taip, kaip nustatyta Taisyklių 6 punkte (išskyrus šių duomenų įrašymą Statybos darbų žurnale).
