Į portalo tv3.lt kreipėsi vilnietis Kęstas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Skaitytojas pasakojo, kad jo draugė dirba žinomoje įmonėje (prašė jos viešai neatskleisti). Tačiau ją nuolat net ir po darbo trukdo vadovė.
„Pats turiu pavaldinių ir net į galvą neateina, kad vakare ar juolab savaitgalį juos trukdyčiau ir prašyčiau ką nors padaryti. Na, nebent visiškai išskirtiniais atvejais – ir tai paklausiu, ar neužsiėmę ir gali skirti truputį laiko.
Tačiau draugės vadovė po darbo jai nuolat rašo, skambina, prisigalvoja kažkokių „degančių“ užduočių, kurios tikrai nėra skubios“, – tikino Kęstas.
Taigi, jis klausė, kada, kokiais atvejais darbdavys ar jo atstovai gali trukdyti darbuotoją po darbo valandų, skambinti, rašyti žinutes, ką daryti darbuotojams, kurių poilsio laiką taip trukdo darbdaviai.
Siūlo neatsiliepti arba reikalauti daugiau pinigų
Atsakydama į tokius klausimus Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad nei Darbo kodeksas (DK), nei kiti darbo teisės aktai to konkrečiai nereglamentuoja.
Pasak inspekcijos specialistų, vadovaujantis DK, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
„Pažymėtina, kad darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijų vykdymas yra atliekamas per nustatytą darbo laiką.
Taigi, iš esmės, pasibaigus nustatytam darbuotojo darbo laikui darbuotojas turi teisę nevykdyti nieko, kas susiję su jo darbo funkcijomis, taip pat neatsiliepti į skambučius, žinutes ir pan.“ – aiškino VDI.
Jos specialistų teigimu, tuo atveju, jeigu kyla poreikis, kad darbuotojas savo darbo funkcijas vykdytų per savo poilsio laiką, tuomet darbdavys turi gauti darbuotojo rašytinį sutikimą.
Ir toks darbo funkcijų vykdymas po darbo valandų laikomas viršvalandiniu darbu arba darbu per darbuotojo poilsio dieną ir apmokamas didesniu darbo užmokesčiu.
Taip pat DK numatyta galimybė darbo sutartyje šalims susitarti dėl pasyviojo budėjimo namie, kai darbuotojas yra pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu savo poilsio laiku.
„Tačiau pažymėtina, kad darbo santykiai remiasi šalių bendradarbiavimo principu, todėl tokie atvejai turėtų būti vertinami protingumo kontekste“, – aiškino VDI.
Paminėtina, kad jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys tokiu būdu pažeidžia jo teises ir šio ginčo nepavyksta išspręsti darbe, darbuotojas galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją nustatyta tvarka.
Lietuviai dirba ilgiau
Naujausiais skelbiamais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. Lietuvos darbuotojai dirbo ilgiau nei daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) šalių darbuotojai.
Apskritai ilgiausiai ES dirbo graikai (vidutiniškai po 40,1 val./sav.), rumunai (39,8 val.), lenkai (39,7 val.), bulgarai (39,5 val.), slovėnai (38,6 val.) ir lietuviai (38,4 val.)
Jei tikėsime oficialia statistika, trumpiausiai dirbo vokiečiai (34,5 val.), danai (34,2 val.), austrai (33,6 val.), norvegai (33,3 val.) ir olandai (30,9 val.).
Visoje ES vidutinis darbo laikas buvo 36,2 val. per savaitę.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1900 eurų neatskaičius mokesčių arba 1185 eurai į rankas.
