Lietuvos verslas

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo suteikti 50 proc. nuolaidas viešojo transporto keleiviams vos sulaukus pensinio amžiaus, plėsti lengvatas vaikams, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. G. Nausėda teikia viešai konsultacijai Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kartu su jį lydinčiais trimis įstatymų projektais. Suinteresuotos šalys kviečiamos per savaitę pateikti savo pasiūlymus, kurie bus apsvarstyti.

Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose. Ekspertų teigimu, tilto vidurinės sijos yra tinkamos naudoti ir transportas gali judėti 1 eismo juosta išilgai tilto viduriu.

Po rekonstrukcijos įjungtos 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šios linijos yra svarbios ne tik perduodant elektrą Lietuvoje, bet ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Seimui ketvirtadienį ruošiantis uždrausti verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinanti kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms, kompensavimo žvejams tvarka dar nėra aiški, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Turizmas Lietuvos kurortuose po Covid-19 pandemijos atsigauna sparčiau nei visoje šalyje ir jau pasiekė ikipandeminį lygį, sako kurortų asociacijos prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė. „Po pandemijos labai sunkiai atsigauna turizmas Lietuvoje, tačiau kurortai jau pasiekė ikipandeminį lygį ir čia mes iš tikrųjų mes jau sulaukiame daugiau atvykstančių žmonių ir užsienio turistų atvykstančių besigydyti į kurortus ir pailsėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė N. Dirginčienė.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Lietuvoje šiemet sausį-balandį pirmą kartą įregistruota 49,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 14,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, remiantis preliminariais „Regitros“ duomenimis, trečiadienį pranešė „AutoTyrimai“. Vidutinis jų amžius siekė 10,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67,4 proc. – beveik tiek pat, kiek prieš metus (67,5 proc.). Per keturis mėnesius šalyje pakeista 61 tūkst. tokių automobilių savininkų – 0,1 proc.

Artėjant vasarai dauguma jau susiplanavo arba dar planuoja atostogas. Buhalterinės apskaitos specialistai pataria atkreipti dėmesį į laiką, kada išeisite atostogų. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per tris šių metų mėnesius uždirbo 2,8 mln. eurų grynojo pelno – 3,3 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis buvo 0,84 mln. eurų. Pelno augimą lėmė aktyvus verslo bei fizinių vartotojų kreditavimas, išankstinius duomenis pranešė bankas.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei, teigia šalies verslo organizacijos  – jos prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą ir siūlo juos tobulinti. „Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške.

Praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau pesimistinio scenarijaus išvengta – sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nežymiai, teigiama tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ pranešime spaudai.   Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo tik 16 proc.

Praėjusią savaitę į Baltarusijos energetikos tinklą įjungtas Astravo atominės elektrinės (AE) antrasis reaktorius Lietuvos elektros sistemai neturi jokio poveikio, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Vis dėlto, pasak ministro, neaišku, kaip antrojo reaktoriaus blokas galėtų veikti ateityje, jei jis sustotų – tam Baltarusija esą neturi pakankamai rezervų. Tačiau, jo teigimu, tai poveikio Lietuvai taip pat neturėtų.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Neaiškumas dėl palūkanų normų verčia verslą stabdyti naujas investicijas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilės Čipkutės teigimu, kreditavimas atlaisvėtų, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiųstų žinią, kada jis nustos didinti bazines palūkanas.  „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė E. Čipkutė.

Paprastai Vilniuje būna keli šimtai nakvynės pasiūlymų. Rasti, kur patogiai praleisti naktį, galima už 12, 20 ar 40 eurų. Tačiau didelių renginių metu pasiūlymų lieka vos keletas, apartamentai pabrangsta kartais ir viena naktis asmeniui gali atsieiti kelis šimtus ar net siekti tūkstantį eurų, nes pigesnių variantų tiesiog nėra. Svetainėje „Booking.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei tarnautojų mokymo centras „Dainava“. Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos. Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Baigiantis nemokamam elektromobilių įkrovimui valstybės įrengtose stotelėse ruošiamasi nustatyti jų įkainį.  Paslaugos apmokestinimo tvarką siūloma nustatyti Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa. Jos projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 13,3 proc. bei buvo šeštoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (24,5 proc.), toliau rikiavosi Latvija (15 proc.) ir Čekija (14,3 proc.). Estijoje metinė infliacija siekė 13,2 proc., ji buvo septintoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7 procentais.

Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.  Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) privalo maždaug 1,2 mln. eurų iki 17,1 mln. eurų padidinti bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) statomų universiteto laboratorijų statybų kainą, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 16-ąją tenkino PST skundą ir patvirtino statybos sąnaudų kainų indekso formulę taip, kad darbų galutinė kaina siektų 17,1 mln. eurų. Pirmos instancijos teismas šį įmonės prašymą buvo atmetęs.

Kovo mėnesį apie šių metų planus įsitvirtinti Lietuvos viešo elektromobilių įkrovimo rinkoje paskelbusi energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ jau pradeda pirmųjų objektų įrengimo darbus. Šiuo metu pasirašytos sutartys dėl 34 įkrovimo stotelių įrengimo skirtingose šalies lokacijose. Darbus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o bendrovės investicijos vien į šias įkrovimo stoteles sieks apie 1,5 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant finansų sistemos saugumo naujoji geopolitinė aplinka reikalauja greitesnių nei bet kada anksčiau bankų ir kitų finansų institucijų veiksmų, o verslas ir privatus sektorius turi labiau dalintis informacija.

Valdančiųjų koalicijos narys Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčių reformos paketui pasiekus parlamentą kai kurie mokesčiai turės būti keičiami. Anot jo, dėl dabartinės reformos valstybės biudžetas negautų daugiau mokesčių, ji tik perstumdytų eilutes – iš vienų daugiau paimtų, o kitiems daugiau duotų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad trečiadienį pradeda siųsti priminimus gyventojams, deklaravusiems pajamas, tačiau laiku nesumokėjusiems deklaruoto mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artimiausiomis dienomis priminimus gaus daugiau nei 55 tūkst. gyventojų, kurie yra nesumokėję daugiau nei 5 eurų GPM ir kitų mokesčių. Bendra nesumokėta suma siekia 39,4 mln. eurų.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Pagrįstos Registrų centro sąnaudos, kurias galima kompensuoti iš valstybės lėšų, pernai, palyginti su 2021 metais, augo 53,6 proc. iki 23,172 mln. eurų (2021 metais – 15,089 mln. eurų), nustatė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Tuo metu nepagrįsta sąnaudų suma, pasak RRT Geležinkelių ir pašto grupės vadovės Ritos Liuokaitytės, pripažinta daugiau nei 43 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normų.  Žemės ūkio ministerija siūlo už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriamą degalų normą nuo liepos sumažinti nuo 102 litrų už hektarą iki 40 litrų.  Anot ministerijos, 102 litrų norma yra per didelė – ši veikla, kuriai reikia degalų, vyksta tik pirmaisiais ir paskutiniaisiais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma skiriama kasmet.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ antradienį pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 26 mln. eurų grynojo pelno – beveik dvigubai daugiau, nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį, kai jis siekė 13,3 mln. eurų. Grynosios „Citadelės“ pajamos augo iki 52 mln. eurų – 12 proc. lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu (46,4 mln. eurų) ir buvo 37 proc. didesnės lyginant su laikotarpiu prieš metus.

Kiek daugiau nei po mėnesio prekybos tinklų parduotuvių kai kuriuose skyriuose pirkėjai neberas įprastinių permatomų maišelių. Nemokami permatomi maišeliai dažniausiai naudojami vieną kartą, dėl jų susidaro nemažai neperdirbamų plastiko atliekų. Taigi, nuo liepos 1 d. jie bus privalomai apmokestinti. Prekybos tinklų atstovai papasakojo, kaip ruošiasi naujovei ir kiek pirkėjams atsieis įprastiniai maišeliai.

Kauno Laisvės alėjoje esančios patalpos Turto banko aukcione parduotos už beveik 1 mln. eurų. Administracinės paskirties 423 kv. metrų ploto patalpų kaina aukciono metu kilo 45 proc. nuo pradinės 684 tūkst. eurų kainos iki 989 tūkst. eurų. Patalpos buvo parduodamos kartu su dalimi žemės sklypo, pranešė Turto bankas. Tame pačiame pastate kitą savaitę aukcione bus parduodamos ir dar vienos, antrame aukšte esančios 300 kv. metrų ploto patalpos.

Europos Sąjungai (ES) praėjusią savaitę paskelbus pirmąjį bendro dujų pirkimo konkursą, 25 tarptautinės dujų tiekėjos Bendrijai siūlo parduoti daugiau nei 13,4 mlrd. kub. metrų dujų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje.  Tuo metu 77 bloko bendrovės, taip jų ir Lietuvos „Ignitis“, pateikė paraiškų įsigyti apie 11,6 mlrd. kub. metrų dujų. Pirmasis konkursas apima dujų pristatymą nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės.

Švedijos grupės „Ericsson“ telekomunikacijų įrangos prekybos bendrovės „Ericsson Lietuva“ pajamos pernai augo beveik dukart iki 52,1 mln. eurų (2021 metais – 27 mln. eurų), o grynojo pelno gauta 2,7 karto daugiau – 1,4 mln. eurų (0,53 mln. eurų). Anot įmonės, augimą lėmė penktos kartos (5G) mobiliojo ryšio plėtra ir su ja susiję telekomunikacijų bendrovių sprendimai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda rekonstruoti Kauno elektrinės transformatorių pastotėje esančią 110 kV skirstyklą. Darbus už 3,8 mln. eurų atliks „Connecto Lietuva“ ir „Connecto Eesti“, 1,9 mln.

Viena iš didžiausių finansų įstaigų visose Baltijos šalyse teikia iš esmės tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vis dėlto šiame banke būsto paskolos lietuviams yra daug brangesnės nei latviams ir estams. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.

Keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ septintą sezoną pradeda vykdyti jungtines savaitgalio keliones į šalies pajūrio kurortus. Šiemet „Pajūrio ekspreso“ reisai startuos birželio 2 d. „Pajūrio ekspreso“ reisai  keleivių lauks iki pat rugpjūčio 27 d.  Kaip ir praėjusiais metais jungtiniais patogių traukinių ir specialių autobusų reisais bus galima vykti tarp sostinės ir populiarių pajūrio kurortų: Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos bei Juodkrantės.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

Industrinės teritorijos Kaune išgyvena vis ryškesnes konversijas. Pernai parengus Žemosios Fredos išvystymo galimybių studiją, miestas artėja prie realių veiksmų atgaivinant kvartalą kairiajame Nemuno krante. Gegužės 19 d. kauniečiai kviečiami susipažinti su H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcijos projektu. Planuojama, kad ši arterija išplatės, taps gerokai žalesnė. Darbai gali prasidėti jau šiais metais, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams. Pranešime teigiama, kad už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

Nebaigus derinti mokesčių reformos paketo, Vyriausybė trečiadienį, tikėtina, jo nesvarstys, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Seimui ketvirtadienį paketas irgi nebus pateiktas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sako, jog į Baltarusijos energetikos tinklą praėjusią savaitę įjungtas Astravo atominės elektrinės (AE) antrasis reaktorius neturi įtakos Lietuvos sistemai.  „Lietuvos elektros sistema veikia stabiliai ir patikimai, Astravo AE įtakos elektros perdavimui Lietuvoje neturi“, – komentare BNS teigė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Bankas „Luminor“ skolina 28 mln. eurų Šiauliuose statomo karinio miestelio projektui, kurį įgyvendina nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ įmonė. „Luminor“ nekilnojamojo turto finansavimo projektų vadovas Gediminas Kesminas sako, kad tai pirmasis tokios apimties „Eikos“ projektas, kurį bankas finansuoja. „Jis neįprastas viskuo – savo paskirtimi, formatu ir reikšme visų mūsų saugumui.

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.  Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.