Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.
Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.
„Bet to, tikimasi aptarti viešojoje erdvėje sklandančias žinias, kad nemažai įmonių skolinasi Lenkijoje ir, manoma, kad tas procesas tik didės“, – teigė M. Lingė.
Komiteto pirmininko teigimu, 2022 metais išaugus apyvartinių lėšų poreikiui dėl didesnių žaliavų ir energijos kainų, kredito įstaigos verslui vis dar skolino pakankamai, bet nuo metų vidurio išaugus palūkanų normoms kreditavimas pradėjo slopti, nors ir viršija ilgalaikį vidurkį.
Lietuvos banko (LB) teigimu, kreditavimo lėtėjimo tendencija yra natūrali reakcija į griežtėjančią Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politiką ir nulemta ciklinių priežasčių, panašios tendencijos matomos ir kitose euro zonos šalyse.
Nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio iki šių metų pirmojo ketvirčio labiausiai išaugo skolinimas transporto, prekybos ir statybos įmonėms, o mažėjo – energijos tiekimo, nekilnojamojo turto ir pramonės sektoriams.
LB nurodo, kad smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas, palyginti su 2018-2019 metais, yra atsigavęs, bet matomi skolinimo lėtėjimo požymiai.
