Lietuvos verslas

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.  Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti, antradienį skelbia Druskininkų savivaldybė. Skystis pirmadienį išpiltas ties Varviškės kaimu. „Į Nemuną buvo išpilta 3,5 tūkst. litrų biologinio preparato upiniams mašalams naikinti – jau aštuntą pavasarį naikiname mašalus, kurie Dzūkijos regionui buvo tapę tikrai didele problema.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pasirašius Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, iš jo gautas lėšas į karinę ir civilinę infrastruktūrą galima investuoti jau nedelsiant ir taip skatinti smunkančią  Lietuvos ekonomiką, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Antradienį, gegužės 16 d., „Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą naujais deriniais, skirtais automobiliams, mopedams, motociklams ir priekaboms. Tiesa, šį kartą naujovių sulauks ir elektromobilių savininkai – bus pradėta gaminti EB serija. Pirmieji, norintys įsigyti naujuosius numerio ženklų derinius, juos išsirinkti galės internetu nuo 17 val.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Antradienį darbą pradėjo naujasis žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Jis kuruos finansų ir biudžeto, tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo, Europos Sąjungos reikalų bei bioekonomikos sritis, bus atsakingas už finansinių priemonių koordinavimą, pranešė  Žemės ūkio ministerija.

Vyriausybės įsipareigojimas suvienodinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) turėtų būti įtvirtintas teisės aktuose, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

Apie du trečdaliai šalies vairuotojų linkę viršyti greitį, o didžioji dalis taip besielgiančių jaučiasi puikiai valdantys situaciją ir dėl nieko nenuogąstauja. Be to, greitį mėgstantiems vairuotojams daug svarbesnė gresianti piniginė bauda nei galima avarija ir tragiškos pasekmės.

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma Seime turėtų būti svarstoma kaip paketas, o ne atskiromis dalimis – tokiu atveju tai jau nebūtų reforma, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tai mažintų valstybės galimybes finansuoti įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, dėl kurių yra sutarusios visos partijos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimas nutraukti preliminarios 4 mln. eurų vertės sąskaitų tvarkymo sistemos konkursą yra neteisėtas, pripažino teismas. Bendrovė konkursą nutraukė, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai nurodė pralaimėjusios įmonės pasiūlymą vertinti iš naujo.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką vadina „paskutinės minutės reforma“, tačiau sako besitikinti, kad Seime atsiras valios ją priimti.  „Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“, praėjusiais metais patyręs 713 tūkst. eurų nuostolių, dividendų šiemet siūlo nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime birželio 6 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Praėjusiais metais įmonė dividendų taip pat nemokėjo. Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 9,7 mln. eurų paskirstytino pelno, kurį visą siūloma perkelti į kitus metus.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vilkikuose ir kituose automobiliuose pasislėpusių žmonių aptikimo įrangą už 0,52 mln. eurų pirks iš Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“. Sutartis su bendrove pasirašyta balandžio pabaigoje, įrangą tikimasi gauti iki liepos vidurio, skelbia centriniame viešųjų pirkimo portale pateikta ataskaita. Konkurse taip pat dalyvavo Estijos „Eurosec“, įrangą siūliusi už 1,5 mln.

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančiai bendrovei „Norfos mažmena“ teisme nepavyko įrodyti, kad slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūros „SeeNext“ duomenys, jog 2021-ųjų sausį jos prekių krepšelis buvo brangiausias rinkoje, buvo neteisingi. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė „Norfos“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio sprendimą.

Seimas antradienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimu siūloma nuo 2024 metų atšaukti iki šiol galiojusį draudimą LEZ  užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Mokesčių didinimas vidurinei klasei per recesiją ves į krizę, sako prezidento patarėjas. Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ šiemet sausį-balandį gavo 54,6 mln. pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien balandį grupė gavo 19 mln. eurų pajamų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė apie 17,5 mln.

Dantų gydymas gali atsieiti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų. Vis tik neretai žmonės pamiršta, kad dalis odontologijos paslaugų apmokama iš privalomo sveikatos draudimo fondo, į kurį įmokas moka visi dirbantieji. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Algis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kad pradėjus gausiai kraujuoti dantenoms paskubomis užsirašė į odontologijos kliniką.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino 19–24 proc. mažesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš vidutinės įtampos tinklų, riba mažėja beveik 24 proc. – nuo 21,555 iki 16,388 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš žemos įtampos tinklų – 18,8 proc. nuo 27,431 iki 22,264 cento.

Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupės „Epso-G“ konsoliduotas grynasis pelnas šiemet siekė 16,6 mln. eurų – 8,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 120,8 mln. eurų – 3,7 proc. daugiau, pranešė grupė.   „Pirmąjį šių metų ketvirtį išlaikėme nuosaikų koreguotų pelningumo rodiklių augimą.

Nacionalinis transliuotojas LRT rengiasi skelbti dar kartą skelbti naujo pastato architektūrinės idėjos konkursą. Kaip nurodoma dokumentuose, tokio žingsnio imamasi siekiant pasirengti pirkimui, sužinoti, ar siekiamos įsigyti paslaugos teikiamos rinkoje bei parengti rinkos galimybes atitinkančius pirkimo dokumentus, užtikrinančius sąžiningą tiekėjų konkurenciją, supažindinti rinkos dalyvius su planuojamu pirkimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusį antradienį Seimo priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, įteisinantį Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą, pirmadienį pranešė  Prezidentūra.   „Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas. Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas.

Konkurencijos taryba (KT) tiria, ar Panevėžio valdžios vidaus sandoriai su savivaldybės  kontroliuojama bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ yra teisėti. Bus tiriami pernai rugpjūtį ir gruodį be konkurso sudaryti sandoriai dėl atliekų tvarkymo, išvežimo ir rūšiavimo, BNS teigė tarybos atstovė Lina Navickaitė.

Europos Komisija pagerino šių metų ekonomines prognozes Lietuvai ir Latvijai, tuo tarpu Estijai – pablogino iki nuosmukio. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc., Latvijos – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o prognozė Estijai pakeista iš augimo 0,1 proc. į kritimą 0,4 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos vasario mėnesį. Atnaujintos prognozės skelbia, jog kitąmet Lietuvos BVP didės 2,7 proc. (pagal ankstesnias – 2,5 proc.

Siekiant sudaryti galimybę kuo daugiau žmonių tvariai ir patogiai nuvykti į savaitgalį „Žalgirio“ arenoje vyksiančias „Eurolygos“ finalinio ketvirčio varžybas, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ gegužės 19–21 d. pasiūlys daugiau traukinių reisų į Kauną, rašoma pranešime spaudai. Keleivių patogumui, šiomis dienomis suplanuoti 4 papildomi traukiniai, 6 didesni traukinių sąstatai su dvigubai daugiau vagonų ir trys papildomi reisai kasdien.

Vilniuje bus tęsiamas tik vienas įstrižos sankryžos projektas, antroji – nepasiteisino. Pernai spalio pabaigoje laikinomis papildomomis pėsčiųjų perėjomis paženklintos Dariaus ir Girėno, Kapsų bei Šaltkalvių gatvių ir Pylimo, K. Kalinausko bei Palangos gatvių sankryžos. Jas išbandyti planuota pusę metų. Senamiestyje įrengta naujoji sankryža, anot Vilniaus savivaldybės, neprigijo, tad čia galios anksčiau buvusi įprastinė tvarka.

Palangoje nuo pirmadienio pradedamas imti mokestis už automobilių stovėjimą. Kaip pranešė savivaldybė, rinkliavos dydis priklauso nuo zonos, kurioje statomas automobilis.  Stovėjimo kaina raudonojoje zonoje siekia 0,8 euro už 30 minučių ir 1,6 euro už vieną valandą. Stovėjimas geltonojoje zonoje kainuos 0,4 euro už pusvalandį bei 0,8 eurų už valandą. Brangiausiai automobilį statyti kainuos žaliojoje zonoje: pusės valandos kaina čia siekia 1,1 euro, o viena valanda kainuos 2,2 euro.

Prekybos tinklas praneša, kad nuo šiol pirkėjai taupys ne tik naudodamiesi nuolaidomis, bet ir žaisdami. Iššūkiuose programos dalyviai rinks taškus, kuriuos „Taškotekoje“ galės iškeisti į vertingus prizus – nuo bilietų į kiną iki televizoriaus.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Lietuviško kapitalo siuntų bendrovė „Venipak“ į paštomatų plėtrą Lietuvoje investuoja 0,5 mln. eurų. Bendrovė pranešė artimiausiu metu planuojanti plėsti 90 dabartinių paštomatų bei įrengti dar iki 50 naujų su atsiskaitymo kortele funkcija. „Paštomatus kūrėme taip, kad prireikus galėtume operatyviai padidinti jų plotą.

Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 16,6 proc., labiau ji smuko tik Airijoje – 26,1 proc., o visoje ES – 1,3 procento. Tuo metu Latvijoje ji smuko 6,3 proc., o Estijoje – 12,6 procento.  Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – pramonė Lietuvoje augo 0,9 proc., Latvijoje – smuko 1 proc., o Estijoje – 0,9 procento.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 procento. Vasarį EK prognozavo, kad šalies ekonomika augs 0,3 procento.  2024 metų šalies BVP augimo prognozė taip pat pagerinta 0,2 proc. punkto iki 2,7 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ir šiandien paskelbta Europos Komisijos ekonomikos prognozė Lietuvai šiais metais numato 0,5 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento patarėja korporatyvinei komunikacijai nuo pirmadienio dirba buvusi naujienų portalo „Delfi“ politikos redaktorė Loreta Laučiuvienė. L. Laučiuvienė patarinės Vidmantui Janulevičiui viešųjų ryšių, strateginio planavimo ir kitais klausimais, pranešė konfederacija. „Ilgametė ir užgrūdinanti L. Laučiuvienės patirtis verdančioje politikos aktualijų srityje reikšmingai pasitarnaus konfederacijos narių labui“, – pranešime teigė V. Janulevičius.

Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai, rašoma pranešime.

Trejus metus Lietuvoje gali pasinaudoti Šeimos kortelės teikiamomis nuolaidomis ir naudomis. Teisę į Šeimos kortelę šiuo metu turi daugiau kaip 41 tūkst. šeimų, kortele naudojasi daugiau kaip 32 tūkst. Lietuvos šeimų, t.y. 74 proc. teisę į šią kortelę turinčių šeimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Kortelė populiariausia didžiuosiuose šalies miestuose. Interaktyviu kortelės teikiamų nuolaidų žemėlapiu jau domėtasi per 1,3 mln. kartų.

Statistikams skelbiant apie pernai daugiau nei dukart išaugusį užsienio turistų srautą į Lietuvą, Turizmo asociacijos vadovė sako, kad statistika neatspindi tikrosios padėties, nes ją iškraipo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie skaičiuojami kaip turistai.  Tuo metu Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad atvykę į Lietuvą gyventi ukrainiečiai neįskaičiuojami – tik tie, kurie atvyksta, pavyzdžiui, kelioms dienoms.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui vadovaus konkursą laimėjusi Eglė Lukošienė, dabar vadovaujanti Lietuvos banko Teisės taikymo skyriui. Darbą centre ji pradės birželio 5 dieną, pranešė centras.  Teisės ir ekonomikos studijas baigusi E. Lukošienė sako dėsianti pastangų, kad Lietuva būtų lyderė pinigų plovimo prevencijos srityje.

Užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais padidėjo 2,3 karto iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių padidėjo 2,2 karto iki 2,56 mln., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia užsienio keliautojų atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais – tokios kelionės sudarė 73,2 proc., verslo kelionės – 26,8 proc. Asmeninių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 2,2 karto iki 1,59 mln., verslo kelionių – 2,7 karto iki 581,4 tūkstančio. Beveik pusė – 42,9 proc.

Kai dėl vienų ar kitų priežasčių pradedame svarstyti, ar sudaryti gyvybės draudimo sutartį, tenka išklausyti dvi priešingas nuomones. Apsidraudę arba anksčiau draudimo išmoką gavę šią mintį palaiko, o tokios sutarties neturintys – skeptiškai vertina jos naudą.

Seimui praėjusią savaitę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.   Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Degalinių ir automobilių plovyklų tinklus Lietuvoje valdanti grupė „Skulas“ praėjusiais metais gavo 77,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 68 proc. daugiau nei 2021 metais (46,1 mln. eurų). Grupė, kuriai taip pat priklauso bendrovės „Grivzas“, „R3“ ir „Automiksė“, pernai uždirbo 923 tūkst. eurų grynojo pelno – 2,1 karto daugiau nei 2021 metais (446 tūkst. eurų pelno), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

„Senukų“ lojalumo programos „Smart Net“ taškus nuo šiol galima kaupti ir leisti ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir elektroninėje parduotuvėje „Senukai.lt“. Atnaujintoje lojalumo programoje „Senukai“ siūlo ir daugiau naudų klientams. „Lojalumo programų svarba dėl infliacijos auga ir pasauliniu, ir Baltijos šalių mastu. Todėl nuolat tobuliname savo lojalumo programą, kad galėtume suteikti geriausią apsipirkimo patirtį ir papildomų naudų.

„Lidl Lietuva“ pradėjo darbuotojų atranką naujajam logistikos centrui Vilniuje, netoli Lentvario. Bendrovė į savo komandą jau kviečia prisijungti sandėlio grupių vadovus, planuojama, kad kitąmet veiklą pradėsiančiame logistikos centre dirbs apie 200 darbuotojų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų rugsėjį pradėtas naujojo „Lidl Lietuva“ logistikos centro Lentvaryje statybas planuojama užbaigti kitų metų viduryje. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 100 mln. eurų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį išvyksta į Japoniją, kur susitiks su šalies diplomatijos vadovu Yoshimasa Hayashiu. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ministras dviejų dienų išvykoje taip pat dalyvaus Miuncheno lyderių konferencijoje, susitiks su Japonijos skaitmenizacijos ministru Taro Kono, Japonijos ir Lietuvos parlamentinės grupės pirmininku Hirofumiu Nakasone ir kitais parlamentarais.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.