Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.
„Jeigu pirminė mokesčių reformos versija apėmė mokesčių didinimą individualia veikla užsiimantiems tiek mažai uždirbantiems, tiek vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, tai dabar lyg ir bandoma atitaisyti tą žalą, kurį buvo padaryta mažas pajamas gaunantiesiems, bet dar lieka mokesčių didinimas vidurinei klasei, kuri dirba individualioje veikloje.
Konkrečiai didinant standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 15 iki 20 procentų. Tokia politika veda iš recesijos į krizę. Jos negalima vykdyti dabartiniu ekonomikos laikotarpiu“, – pirmadienį per LRT televizijos laidą „Forumas“ sakė Vaidas Augustinavičius.
Anot jo, tai rodo 2008–2009 metų krizės pamokos.
„Puikiai atsimename, kaip buvo 2008–2009 metais, kai buvo per krizę padidinti mokesčiai, rezultatai buvo priešingas“, – tvirtino valstybės vadovo patarėjas.
Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.
Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus. Anksčiau ministerija siūlė 5 proc. tarifą bei 10 tūkst. eurų ribą.
Siūloma papildomu 5 proc. GPM apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.
„Kai yra recesija, mokesčių politika irgi turi būti adaptuojama“, – teigė V. Augustinavičius.
Anot jo, esant recesijai būtina padėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Prezidento patarėjas dėl to teigiamai įvertino Vyriausybės siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Viena problema yra šitoje vietoje, kad planas dėl NPD didinimo yra teorinis, jis yra tik žodinis, į įstatymo projektą nenuguldytas, dėl to yra tai pažado lygmens. Reikėtų tą siūlymą suguldyti į įstatymą“, – sakė V. Augustinavičius.
Anor Vyriausybės plano, nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų. 2028 metais žadama NPD sulyginti su minimalia mėnesio alga.
Finansų ministerija siūlo ir naują instrumentą – investicinę sąskaitą, tačiau atsisakė ankstesnio siūlymo apriboti metinę investavimo ribą, siekusią iki 10 tūkst. eurų.
„Yra teigiamų postūmių, kad liečia investicijas ir ekonomikos palaikymą, ir yra neištaisytų, klaidingų dalykų, kai didinami mokesčiai vidurinei klasei“, – apibendrino prezidento patarėjas.
Mokesčių sistemos pakeitimus Vyriausybė planuoja svarstyti šią savaitę.
Kai kurie mokesčių ir ekonomikos ekspertai teigė, kad darbo ir savarankiškos veiklos pajamų suvienodinimas yra ydingas, be to, kyla grėsmė Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms, kurias siūloma papildomai apmokestinti.
