„Daug žmonių, išgirdę apie būtinybę apsidrausti, pirmiausia pagalvoja apie privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės arba būsto draudimą ir tuo pasirūpina. Taip pat noriai skubama apdrausti ir namų turtą, netgi išmaniuosius įrenginius, tačiau rūpestis savimi ar šeima vis dar prilyginamas „nebūtina“ kategorijai. Tai puikiai iliustruoja, kaip daiktus vis dar labiau vertiname negu save. Žinoma, gyvybės draudimas nuo nelaimės neapsaugo, tačiau jai įvykus, gali apsaugoti nuo sunkios finansinės naštos ne tik apdraustojo artimuosius, bet ir jį patį – išmoka mokama ne tik dėl mirties, bet ir nutikus nelaimingam atsitikimui ar susirgus kritine liga. Visgi, mitų apie gyvybės draudimą vis dar sklando daug“, – pastebi dr. D. Kolmatsui.
Pateikiame kelis dažniausiai pasitaikančius mitus apie gyvybės draudimą:
1. Jokios naudos iš gyvybės draudimo, nes išmoka mokama mirus
„Kitaip, nei įprasta manyti, pasirašydami gyvybės draudimo sutartį, įsigyjate ne garantiją, kad nelaimė neištiks, bet apsaugą jai ištikus. Gyvybės draudimas suteikia daugiau apsaugų nei dažnas galvojame. Nutikus blogiausiam, gyvybės draudimas suteiks finansinę apsaugą artimiesiems, traumų ir kritinių ligų draudimas padengs gydymo išlaidas, o praradus darbingumą ir pajamas – suteiks finansinę pagalvę.
Žinoma, laikui bėgant mūsų poreikiai keičiasi, pavyzdžiui, susilaukę vaikų norime juos apsaugoti nuo galimų finansinių rūpesčių ištikus didesnei nelaimei – kai jie netenka šeimos maitintojo. Tokiu atveju gyvybės draudimas ne tik suteikia apsaugas, bet ir leidžia sukaupti lėšų ateičiai – vaiko studijoms, oriai senatvei ar kitiems planuojamiems dalykams“, – pastebi šeimos finansų ekspertė.
Pasak dr. D. Kolmatsui, svarbu žinoti, jog išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo įmokų dydžio. Jeigu jos per mažos, atsitikus nelaimei sutartyje numatytos sumos gali nepakakti padengti gydymo ar kitų išlaidų. Todėl patariama draustis tokiai sumai, kuri padengtų šeimos finansinius įsipareigojimus ir leistų maitintojo netekusiai šeimai oriai atkurti finansinį saugumą ilgesniam laikui.
2. Vaikams ir jauniems žmonėms nereikia draudimo
Kitas dažnas mitas, kad gyvybės, kritinių ligų ir nelaimingų atsitikimų draudimas yra skirtas tik vyresniems žmonėms, nes jiems dažniau prireikia medicininės pagalbos. Manoma, jog šis draudimas pasirūpina tik įprastomis ambulatorinėmis paslaugomis, tačiau apie daug rimtesnių ligų riziką nepagalvojama.
„Liga ar nelaimingas atsitikimas gali nutikti bet kuriame amžiuje ir to pasekmės gali būti skaudžios – nuolat tenka girdėti apie mažus vaikus, kurie susirgo viena ar kita kritine liga, o jų gydymas kainuoja nepakeliamai daug. Be to, jaunoms, ką tik vaikų susilaukusioms šeimoms, ištikus skaudžiai nelaimei ir netekus šeimos maitintojo, išlaikyti mažus vaikus gali būti itin sunku – jaunos šeimos paprastai turi finansinių įsipareigojimų ir nėra sukaupusios didesnių santaupų, kurios padėtų stabilizuoti padėtį nutikus nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms“, – paaiškina dr. D. Kolmatsui.
Tinkamai parinktas draudimo planas apima įvairius sužalojimus ir kritines ligas. Kritinių ligų draudimo apsauga apima ir draudimą nuo tokių kritinių ligų, kaip vėžys, bakterinis meningitas, 1 tipo cukrinis diabetas ar encefalitas. Draudžiamojo įvykio atveju būtų mokama vienkartinė išmoka, kuri galėtų būti skirta vaistams, gydymui, reabilitacijai ar gyvenimo sąlygas pritaikyti dėl pasikeitusio apdraustojo mobilumo. O rizika susirgti, nemaža.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama 80–90 naujų vaikų vėžio atvejų, 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, patenkame tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija, be to, Europos kontekste Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal erkių sukeliamo erkinio encefalito bei Laimo ligos rodiklius.
„Dar vienas argumentas, kodėl jauni žmonės turėtų pasirūpinti draudimu – mažesnė įmoka. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau įvairių rizikų sveikatai, tad ir įmokos įprastai yra didesnės. Todėl, kai tik pradedamos gauti pirmosios pajamos, rekomenduojama apsidrausti gyvybės draudimu, kad už santykinai mažą kainą gautumėte maksimalias draudimo apsaugas, o pasirinkus investicinį draudimą, pradėtumėte kaupti“, – pataria šeimos finansų ekspertė.
3. Užtenka darbdavio pasiūlyto motyvacinio sveikatos draudimo plano
Sveikatos draudimas, kaip darbuotojų motyvacinė priemonė, dar visai neseniai buvo įprastas tik didelėse tarptautinėse kompanijose, bankuose ar IT bendrovėse. Dabar tokia darbuotojų motyvacinė priemonė nebėra jokia naujovė – skiriasi tik sveikatos draudimo sąlygos ir gaunama nauda.
„Dažna klaida tokio pobūdžio sveikatos draudimą lyginti su gyvybės draudimu, nes tai ne tas pats. Sveikatos draudimas gali kompensuoti odontologo ar okulisto paslaugas, receptinius vaistus ir kitų medicinos priemonių įsigijimą, reabilitaciją ar profilaktinę sveikatos patikrą, tačiau apdraustajam susirgus kritine liga ar mirus, šeima nesulauktų tokios finansinės pagalbos, kaip turint gyvybės draudimą. Be to, pakeitę darbą, sveikatos draudimo galite ir nebeturėti, tad liktumėte be finansinės apsaugos. Įprastai rekomenduojama, kad draudiminė suma būtų maždaug 5 kartus didesnė nei žmogaus metinės pajamos“, – sako INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės atstovė.
4. Investicinis gyvybės draudimas skirtas tik taupyti ir susigrąžinti GPM
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kuri leidžia susigrąžinti pajamų mokesčio permoką nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, Lietuvoje buvo įvesta kone prieš du dešimtmečius. Nors 20 proc. įmokų vertės valstybės paskata šiuo metu naudojasi daugiau nei 500 tūkst. Lietuvos gyventojų, netrukus paskatos draustis gyvybę ir kaupti ateičiai gali gerokai sumažėti, nes siūloma jau nuo kitų metų GPM lengvatos atsisakyti. Bet svarstoma, kad savanoriško pensijų kaupimo ir investicinio gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, lengvata galėtų galioti dar 10 metų.
Tai reiškia, kad tie, kurie tokią sutartį jau turi arba ją sudarys iki metų pabaigos, dar ilgai kasmet galės susigrąžinti iki 300 Eur, o tie, kurie nespėtų to padaryti, galimybės susigrąžinti pajamų mokestį nuo dalies sumokėtų įmokų gali ir nebeturėti.
Tačiau investicinis gyvybės draudimas nėra tik mokesčių susigrąžinimo priemonė – iš tiesų jis atlieka kitas daug svarbesnes funkcijas.
„GPM lengvata Lietuvoje atsirado kone prieš du dešimtmečius, kai pajamų deklaracijas VMI dar reikėdavo užpildyti kone ranka. Ši lengvata šimtus tūkstančių gyventojų paskatino pasirūpinti gyvybės draudimu ar pradėti kaupti savo pensijai papildomai, deja, jeigu šios lengvatos neliks, labiausiai pokytis palies tuos, kurie savo finansiniam saugumui gali skirti 50–125 Eur. per mėnesį. Gaunantiems mažesnes pajamas – tai reikšminga suma, tačiau taupymą rezultatą pasibaigus metams deklaruojant pajamas jie itin pajus.
Vis dėlto, tai neturėtų būti pagrindinis motyvas rinktis šią paslaugą. Svarbiausia yra įvertinti savo ir šeimos poreikius, dabartinę situaciją, planuoti ateitį ir gerai apgalvoti, kaip užsitikrinsite finansinį saugumą įvairiais gyvenimo etapais įvairiose situacijose – ir kritinės ligos, ir nedarbingumo dėl traumos ar mirties atveju. Šiuos poreikius įprastai padeda įvertinti konsultantai“, – sako dr. D. Kolmatsui.
