Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.
Liepą atostogauti neapsimoka?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakoja, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.
Vasarą, anot jos, nepalankiausia atostogauti liepą.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1500 eurų užmokestį atostogaus liepos mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už balandį, gegužę ir birželį sudėti ir padalinti iš darbo dienų.
Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos. Tad kalbant apie liepą, 4500 eurai būtų dalijami iš 63 dienų, tiek jų turėtų balandis, gegužė ir birželis. Išeina 71,4 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 714 eurų. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 75 eurus. Šią sumą gavome 1500 padaliję iš 20 kovo darbo dienų“, – aiškino specialistė.
Anot jos, atostogaudami birželį ir rugpjūtį atostoginių gausite daugiau. Šių mėnesių atostoginiai bus tokie patys.
„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą ir nusprendė atostogauti birželį. Tada 4500 eurai būtų dalijami iš 64 dienų, tiek jų turi kovas, balandis ir gegužė. Išeina 70,3 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 703 eurus. O jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 68,2 euro Šią sumą gautume 1500 padaliję iš 22 birželio darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.
Atostogauja ne kada apsimoka, o kada gali
Tačiau, pasak D. Čibirienės, ne visi darbuotojai gali skaičiuoti darbo dienas, atostoginius ir išeiti atostogauti, kai jiems tai labiausiai apsimoka.
„Kiekvienoje darbo srityje yra laikotarpių, kai darbuotojas negali išeiti atostogauti. Be to, atostogos yra derinamos su darbais, šeimos narių atostogomis, oro sąlygomis ir finansais. Ne visi nori atostogauti namuose lyjant lietui.
Atostogų trukmė priklauso irgi nuo keleto aspektų. Paprastai žmogus tam tikrų gyvenimo etapu siekia karjeros, dažnai dirba keliuose darbuose. Todėl jam išeiti atostogauti tuo pačiu metu abiejuose darbuose yra sudėtinga. Tad toks darbuotojas retai atostogauja 10 dienų“, – pasakojo D. Čibirienė.
Jos teigimu, įvairių profesijų darbuotojai atostogauja skirtingai, pavyzdžiui mokytojai gali atostogauti, kad ir tris mėnesius.
„Atostogos priklauso ir nuo finansų, juk 3 savaites atostogauti užsienyje išeis trigubai brangiau nei atostogauti vieną savaitę. Tačiau būna žmonių, kurie meta darbus ir atostogauja 3 mėnesius ar visus metus. Viskas priklauso nuo pačio darbuotojo ir jo susitarimo su darbdaviu. Jeigu darbuotojas yra reikalingas tai darbdavys jį išleis ir kelioms savaitėms ar mėnesiams ir lauks sugrįžtančio. Tačiau jeigu žmogus tik įsidarbina ir jau prašo atostogų, tokį darbuotoją darbdavys gali ir atleisti“, – sakė D. Čibirienė.
Kelionės brangsta, bet lietuviai vis tiek keliauja
Nors kelionių kainos šiais metais yra ūgtelėjusios, ekonomistai pastebi, kad teigiamą įtaką jų paklausai vis dar daro popandeminis efektas, kai žmonės nori atsigriebti už dvejus pandemijos metus ir pailsėti užsienyje.
„Sausio–vasario mėn. Lietuvos oro uostų rodikliai rodo, kad gyventojų, kurie keliaudami į užsienį naudojosi kelionių agentūrų paslaugomis, skaičius per metus išaugo 5–10 proc. Tai rodo, kad lietuviai vis dar kelionėms pernelyg netaupo“, – teigė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Anot jos, atostogos gali tapti tikru iššūkiu šeimos piniginei, todėl joms taupyti verta pradėti iš anksto.
„Jei atostogoms kaupsite periodiškai, galėsite jas sau leisti brangesnes, ilgesnes, geriau pailsėsite ir lengviau sugrįšite į finansinį stabilumą po jų“, – teigė S. Strockytė-Varnė.
Atostogoms pataria taupyti pusmetį
Finansų specialistė pabrėžė, kad visų pirma atostogos turi atitikti finansines galimybes – reikėtų įsivertinti, kokias atostogas galite sau leisti ir kiek pinigų paprastai joms išleidžiate.
„Tai nėra sudėtinga apskaičiuoti prisiminus kelerių pastarųjų metų atostogas bei jų metu patirtas išlaidas. Tuomet tampa aišku, kokią sumą būsimoms atostogoms reikia sutaupyti iš anksto, nuspręsti, kiek laiko taupysite ir kiek šiam tikslui reikėtų atsidėti pinigų kas mėnesį“, – dalijosi ekspertė.
Pasak S. Strockytės-Varnės, planuojant keliones iš anksto, galima ne tik sutaupyti, bet ir lengviau susiplanuoti reikalingą biudžetą.
„Įsigijus kelionę iš anksto, pavyzdžiui, prieš pusmetį, bus paprasčiau įsivertinti, kiek kainuos apgyvendinimas ir maistas. Tuomet turėsite aiškią sumą, kiek per ateinančius šešis mėnesius turite sukaupti, kad atostogos būtų be finansinio streso“, – sakė finansų ekspertė.
